Turbūt ne kartą regėjote per lietuviškas televizijos programas laidas apie sunkią emigrantų dalią, kur žmonės su aukštuoju išsilavinimu prisipažįsta išvykę tam, kad užsienyje plautų grindis ar dirbtų statybose ir skundžiasi sunkiai besiverčiantys. Tačiau šios istorijos – tik dalis emigrantų gyvenimo. Nors sėkmės istorijų girdėti tenka ne taip dažnai, tačiau jų yra. Apie jas žada papasakoti naujo dokumentinių filmų ciklo autorės Ksenija Koženkova ir Giedrė Talmantienė. Jos, su Anglija.lt ir savaitraščio "Infozona" pagalba, kuria dokumetinių filmų ciklą, pavadintą „Misija – Lietuvis“. Jis bus parodytas 2010 m. birželį per Lietuvos televizijas ir patalpintas projekto interneto puslapyje.
„Kiekvienas turime savo misiją. Papasakosime apie žmones, kurių misija yra būti lietuviu. Kiekvienas pasirenka, ar nešti tą kryžių, ar ne“, – apie filmo pavadinimą kalba specialiai šiam projektui įsteigtos Viešosios įstaigos „RainStudio“ direktorė ir filmo prodiuserė K. Koženkova.
Pirma stotelė – Londonas
Komanda „Misija – Lietuvis“ planuoja apsilankyti bent keturiose šalyse, kuriose egzistuoja lietuvių bendruomenės – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Belgijoje ir Ispanijoje. „Galvojome, kad reikėtų važiuoti bent jau ten, kur yra lietuvių. Dėl to pasirinkome vadinamąsias populiariąsias šalis“, – pasakoja K. Koženkova.
Filmo autorės susisiekė su šių šalių lietuvių bendruomenėmis, o susirasti įdomių pašnekovų Britanijoje pasirinko neutralų partnerį – tinklalapio Anglija.lt kolektyvą.
Pirmąja filmų ciklų stotele buvo pasirinkta būtent Didžioji Britanija. Gausiai lietuvių apgyvendintoje šalyje filmo autorės K. Koženkova, G. Talmantienė ir operatorius Jaroslavas Gavrinas praleido dešimt dienų, įskaitant Kūčias ir Kalėdas: „Švenčių metu lengviau pamatyti, ar žmonės išlaikė savas tradicijas, ar prisitaikė prie tos šalies papročių“, – sako prodiuserė.“ Per artėjančią valstybinę šventę, Kovo 11-ąją, jie vyks į Belgiją, o per Šv. Velykas – į Airiją.
Lietuva Anglijoje
Kūrybinę komandą sudaro ne emigrantai. Tad koks jiems pasirodė lietuvių gyvenimas žvelgiant iš šalies? Pirmąsias keturias dienas jie prisipažįsta jautęsi lyg Lietuvoje: „Mus visur vežiodavo lietuvis, kalbėjome tik lietuviškai, matėme lietuvišką televiziją, – pasakoja K. Koženkova, – patinka man Jūsų Lietuva! – tuomet pasakiau, atrodytų, kad nėra tos Anglijos…“ – juokėsi prodiuserė.
Nustebino ir tai, kad beveik visi lietuviai turi lietuvišką televiziją. „Visi žiūri tuos pačius kanalus, kaip ir mes, bendrauja su lietuviais, dirba su lietuviais, aplink lietuviškos parduotuvės, – įspūdžiais apie Londoną dalinosi K. Koženkova, – atsimenu Valdo (V. Zuikausko – aut.) žodžius, kad Anglijoj tik silkių nėra, o visa kita – kaip Lietuvoje.“ Čia nesijauti imigrantu, gali susikurti savo – lietuviškąjį – pasaulį.“
Filmo autorės kalbino skirtingų profesijų atstovus – tai ir menininkės Dalia Ibelhauptaitė bei Indrė Šerpytytė, verslininkai Rolandas Sakauskas ir Valdas Zuikauskas bei daug kitų. Pasirenkant pašnekovus, svarbu buvo ne tik profesijų įvairovė, bet ir sėkmingo įsikūrimo svečioje šalyje istorijos. „Žiūrovams nebeįdomu skaityti ir žiūrėti, kaip sunku ir baisu. Mes parodysime tuos, kuriems pasisekė, kurie kažką pasiekė, atrado savo nišą. Tų, kuriuos kalbinome, klausyti buvo vienas malonumas,“ – pripažino K. Koženkova.
Lietuviškumą išlaiko
„Ar paprasta likti lietuviu nutolus nuo Lietuvos? O gal lengviau priimti kitos tautos papročius ir kultūrą? Ar lietuviai emigracijoje išlaiko savo tautos tradicijas?“ – pagrindiniai klausimai, kurie buvo užduodami filmo herojams. „Bendravome su kunigu Petru Tvarijonu, patiko jo požiūris, kad jam, skirtingai nuo kunigų Lietuvoje, svarbu išlaikyti ne tik religingumą, bet ir lietuviškumą“, – sakė „Misija – Lietuvis“ prodiuserė.
Ji pasakoja, kaip filmo kūrėjų grupę po „lietuviškus“ Londono rajonus vežiojęs V. Zuikauskas mokė, kaip vien iš namų išvaizdos atpažinti, kur gyvena tautiečiai – pagal palydovines lėkštes, kurias dauguma įsirengė tam, kad galėtų žiūrėti Lietuvoje transliuojamas televizijos programas. „Pirmieji lietuviai ten atvažiavo, būrėsi, būrėsi aplink, – apie Rytų Londono rajoną sakė V. Zuikauskas, – nežinau, kaip dabar, bet prieš penkerius metus Becktonas buvo aiški Lietuvos sostinė Anglijoje.“
Lietuviškumas, anot K. Koženkovos, itin jaučiamas – pavyzdžiui, mėgsta ir žaidžia krepšinį, didžiuojasi lietuviškų komandų pergalėmis. Jai įsiminė ir „Infozonos“ direktoriaus Lauryno Grainio žodžiai, kad jam būtų nesvarbu – ar lietuviškoje, ar angliškoje įmonėje dirbti, tačiau svarbu, kad draugai būtų lietuviai, nes ir vaikai bendraus su lietuviais – taip neužmirš kalbos. „Prašome, kad Rūta namuose kalbėtų lietuviškai“, – apie dukrelę pasakojo L. Grainys.
Labiausiai Londono lietuviams tradiciškai trūksta šeimos, draugų, gamtos, ežerų... „Infozonos“ redaktorė Zita Čepaitė sakė, kad Anglijoje surasti galima viską, bet labai trūksta lietuviškų obuolių: „Visa kitą galima rasti, ir angliškus pomidorus pakęsti... Bet pasiilgstu lietuviškų obuolių kvapo“. V. Zuikauskui trūksta ir „lietuviško“ laisvalaikio – pavyzdžiui, čia ne labai įmanoma parinkti grybų, nes aplinkui tiesiog nėra miškų!
Kitas filmo herojus, daugiau nei prieš 60 metų iš Lietuvos į Angliją atvykęs, dabar jau pensininkas Aleksas Vilčinskas, į tėvynę pirmąkart grįžo prieš aštuonerius – dešimtį metų, o pastaruoju metu čia apsilanko daug dažniau. „Vilniuj aš prisivalgau cepelinų visiems metams. Bet mama niekada nedarydavo cepelinų, todėl jų ir nepasiilgstu, pas mus buvo koldūnai. Tačiau gerų koldūnų gauti ne visur galima. Pas gimines geri, o kavinėse – nerekomenduoju...“, – apie lietuviško maisto subtilybės kalbėjo A. Vilčinskas.
Kodėl negrįžta?
Fotografė Indrė Šerpytytė jau seniai gyvena Anglijoje, tačiau puikiai kalba lietuviškai. Ji prisipažįsta, kad svečioje šalyje gimusios jos sesės yra tikros anglės, jos ir lietuvių kalbos nemoka. „Niekas net dabar nežino, kur yra Lietuva. Būna proga paaiškinti, kokia tai šalis, iš kur esame kilę. Aš didžiuojuosi Lietuva“, – kalba daugiausia apie Lietuvą kurianti I. Šerpytytė. Ji sako, kad būnant menininke, jai daug lengviau gyventi Anglijoje, nes čia žmonės fotografiją kolekcionuoja ir į ją žiūri kaip į meną.
Gerai žinoma režisierė Dalia Ibelhauptaitė filme prisipažins, kad Anglija yra jos namai, nes čia – jos darbas ir mylimas vyras: „Lietuviškumas yra mano širdyje – tai yra mano namai, mano tėvynė – ar aš gyvensiu visą gyvenimą, ar nevažiuosiu ten 50 metų, to iš manęs niekas neatims.“
Transporto įmonę turintis V. Zuikauskas pripažino, kad minčių grįžti kyla dažnai: „Noras grįžti į Lietuvą visada yra, aš savo ateitį sieju su Lietuva. Bet yra realybė, kad nusipirkau namą, ir kuo toliau, tuo giliau įleidžiu šaknis. Važiuoti į Lietuvą ir badauti – irgi nesinori... Be to, išvažiuodamas sakiau, kad kol sąlygos smulkiajam verslui nepasikeis, negrįšiu.“
Koks gi bendras įspūdis apsilankius Anglijoje? – klausiame prodiuserės K. Koženkovos: „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi lietuviais, jei mūsų pašnekovai tiek pasiekė svečioje šalyje, vadinasi, mes kažką galime!“
Ana Vengrovskaja
Komentarai
perskaiciau,,,. vos nuo kedes nenukritau is juoko darbe,,,, na jus duodat,,,. nors nuotaika pakeliat,,,. buduliai...,babajai,,,, jezau,,. cha cha,,,...
o as su zmona jau pora metu anglijoje dirbam sezoninius darbus likusi laika leidziam namie dirbam uz minimuma puse metu o likusi laika siltaji metu laika atostogaujam lietuvoje ir vargo nematom dar ir i savo svajone sodyba kaime investuojam nes vis tiek tik ce savo ateity matau tipo patrijotas as kogero
Labai keistai,komentuojat.Cia ne komentavimas,cia saves kelimas,bet kaip save pakelti,jeigu esi tik paprastas Lietuvis.As Londone gyvenau yvairiose vietuose-ir rytuose ir vakaruose ir siaurej ir pietuose,Zinot-tas pats SSSSS.rytuose daug Lietuviu,vakaruose-Lenkai,chocholai.Koks skirtumas kur gyvent,SSSSS visur pilna,ir nesvarbu kur tu begyventum,buk zmogum,o ne SSSSS ir bus ok
Sveiki.Siaip as penkis menesius gyvenau mazam miestelyje,netoli Londono(20myliu).Nuostabaus grozio miestukas,bet darbo uzduotys pakeite gyvenamaja vieta ir as dabar Londone. Nepykit broliai ir seses lietuviai,bet lietuvis ir Afrikoj lietuvis. Galiu minioje atpazinti lietuvi iskarto. Pagal jo nustekenta veida.Be sypsenos....zodziu...visa gyvenima nelaimingas...
Pagaliau parodys,kad yra zmoniu normaliai gyvenanciu,o tai rodo tas pacias nesamones kaip atveze,apgavo,liko be pinigu ir pastoges.Tokias laidas paziurejus atrodo,kad visi cia taip vargsta.Super,kad atskleis ir kita puse zmoniu,kurie cia susitvrake laimingai gyvena.
As nesuprantu kodel komentatoriai kabinejasi vieni prie kitu?! Ar taip savo nesekminga gyvenima megina palengvint isliedami visa tuzmasti ant nepazistamu tautieciu. Juk esme yra straipsnis. O man uzkliuvo straipsnyje pasakymas, kad britai nezino kur ta Lietuva. Tada su kuo bendrauja oponentas? Man dar nepasitaike ne vienas zmogus, kuris butu nezinojes kur ta Lietuva. Pries 12 metu, kai atvykau -taip, nes mus tapatino su Rusija, tik jau ne siais laikais. Ir kitas dalykas - nesuprantu kaip fotografes Ingos Serpitytes seses nekalba lietuviskai. Angles? Nesamone kazkokia. Jei abu tevai anglai- taip, tada angles. Man rodos, taip atsitinka, kad vaikai nekalba lietuviskai, tik todel, kad tevai patys prarade tautine savimone ir jie nesididziuoja kalbedami viena seniausiu Europos kalbu. Kas nori, tas ismokina savo vaikus kalbeti lietuviskai netgi ir tada, kai vaikai gimsta misrioje santuokoje.
Aciu dievui, kad tik tu tam savo kaime sedi. Tik jau buk zmogus niekur tu is jo ir nevaziuok!! :)
dejau as ant to londono babaju ir lt buduliu siknos skyle . kaime ir tik kaime geriausia ....ir neburkit kad ten tik darzus raveti galima ir bulves kasti .ka cia tipo namu nera niekas nieko nestato palapinese gyvena ir parduotuviu nera zodziu kavenskai smirdekit rytu ar vakaru kur tik norite ir eikit pas babaju i kampine sidro parsinest sekmes buduliam :)
nu pradekim dbaar kas kur gyvena... o as oxford circus :DDDD nejuokinkit zmones... kaip mazi vaikai... baikit girtis
Tai jeigu gyvenu centre (netoli St.Paul) vadinasi as visiskai pamirsau lietuviskuma? :D
Come on uzeks but vaikams ir zyzti : as gyvenu prabangesnioj London'o dalyje (vakaru, o ne rytu skudurine). Visur gyventi galima, net Kaune :D O jei cypi kodel neuzsuko i tavo vakaru rajona ir nepakalbino taves, matyt tavo istorija "leva"
is tikruju tai kur gyvent tai skonio, galimybiu, aplinkybiu reikalas. Pats esu gyvenes ir vakaru, ir rytu, ir siaures, ir pietu Londone. Visur yra graziu vietu, be to kartais lemia tavo pasirinkima ir aplinkybes, tokios kaip darbas arba galimybes, kitaip tariant kiek gali moket uz kambari, buta. Mano megstamiausia vieta Londone yra rajonas aplinikui Excel exhibition centre. Nors yra aisku tu vietu graziu nemazai, bet man sita labiausiai patinka :)
O del to, kad yra Rutu Londone daugiau 'salciu is Lietuvos' gal ir tiesa, bet reikia tureti omeny, kad cia apskritai lietuviu daugiau, todel tai naturalu. Galiausiai, yra ir vakaru Londone visokiu zmoniu.
irgi esu is rytu Londono ,bet labai daug lietuvaiciu gyvena ir kituose miestuose .Daug ju pazistu is Ramsgeito,Margeito,Porsmuto.
Aplink Londona mazuose miesteliuose Lutone,Milton Kinse,Basildone ir tt.aisku tai ne fotografai ar Ibelhaubtaiciai bet lietuviai
"Parinkti grybu"?? Dar tokio issireiskimo buvau negirdejus...
matai, turbut tik tokius "isvirelius" esu sutikes is rytu :)
aisku, kad ne nuo gyvenamosios vietos priklauso viskas, bet tai irgi itakoja kokioje tu aplinkoje gyveni.
asmeniskai nei vieno nezinau is vakaru i rytus pabegusiu, o atvirksciai ne viena atveji. ir cia nereik ilgai svarstyt kodel. beje pats ne vienus metus rytuose praleides dabar esu vakaruose ir nei uz ka nekeisciau savo gyvenamos vietos i koki east ham
Man irgi idomiai nuskambejo tamstos komentaras ir palyginimai - jei didzioji dauguma lietuviu visgi bazuojasi rytu Londone, rezisieriams ir patogiausia pagauti akimirkas su didziausiu isreikstu lietuviskumu ten, o ne vaziuoti ieskant lietuviu vakaruose, kur koncentracija lietuviu ir is kitu saliu atvykusiu zmoniu zenkliai kitokia. Ir isvada kad rytu Londonas verda savo sultyse tikrai visai netikusi - virti sultyse galima bet kur, nepriklausomai nuo rajono, ir po rusiskus koncertus nieks cia nevaiksto, ir kompleksai ne nuo vietos atsiranda, o nuo isitikinimu, tad nereikia lia lia :)
haha, pasigyret, kad vakaru Londone gyvenat, ar kaip cia suprasti jusu komentara?? As 8 metus vakaru Londone pragyvenau ir persikrausciau i rytu Londona vien del to, kad i darba 10 minuciu vaziuoti. Niekas neliepia 'virti sultyse', kaip kad cia issireisket.
" Lietuviai rytuose verda savo sultyse..." O vakaruose neverda? Juokas ima skaitant tokius komentarus. Vakaruose gyvenant lengviau i visuomene integruotis... Toks vaizdas, kad nuo gyvenamosios vietos viskas priklauso. Pasimokykit, pagyvenkit bent pora metu, gal daugiau kazka suprasit. Ir prie tautieciu rytuose gyvenanciu nesikabinekit.
Sekmes
kodel rytu londone tik lietuvius kalbino? mes vakaruose, tai maziau lietuviskesni? neziurim tos zemo lygio lietuviskos tv, naujienoms yra internetas, nevaikstom po tuos zemo lygio lietuviskus-rusiskus koncertus, apsieinam ir be lietuvisku silkiu, bet del to nesam maziau lietuviskuma isaugoja. man atrodo lietuviai rytuose verda savo sultyse, su savo lietuviska tv, maistu ir pramogom, o tas trukdo issivaduot is tu buku lietuviskuju kompleksu, kurie veide ir stovesenoje uzrasyti. del to sunkiau intergruojasi angliskaja visuomene, kankina homofobija, psiholigines problemos.
Siaip dziugu, kad pagaliau bus kalabma apie sekmes istorijas, o ne tai kaip emigrantams blogai ir kokie jie beviltiski.
kaip sakant jei tu esi ne p. Ibelhauptaite, tai esi isdavikas emigrantas
p.s nieko izeist nenorejau, tiesiog mano matomi skirtumai ir kodel as negyvenu rytuose