Ar jau pasiruošėt Kalėdoms? Aš tai ne. Tačiau labai nervinuosi, kad nepasiruošiau. Šiaip esu gana atspari viskam, kas tampa perdėtai madinga, bet Kalėdų karštinė įsuko ir mane. Ir žinot ko pasiilgau? Sovietmečio. Tada Kalėdos buvo be apsimetinėjimo ir falšo.

Tik nesakykit, kad prie sovietų Kalėdos nebuvo švenčiamos. Dabar neretai išgirstu samprotavimus, kad sovietmečiu nebuvo ne tik sekso, bet ir Kalėdų. Kad buvo seksas, kiekvienas iš mūsų esam gyvas įrodymas. O dėl Kalėdų – nesu tikra ar jas sovietų valdymo metais šventė Grybauskaitė arba Landsbergis, bet mano tėvai tikrai šventė.

Jeigu kas nors teisintųsi, kad sovietmečiu Kalėdų nešventė todėl, kad jos buvo draudžiamos, tai visiškas melas. Kalėdos nebuvo skatinamos, viešai jos buvo smerkiamos ir vadinamos prietaringų tamsuolių švente, bet niekas į namus per jėgą nesiverždavo, papuoštos eglutės nenudraskydavo ir staltiesės nuo stalo neplėšdavo. Kas tikėjo Kalėdomis, tas jas šventė. Kas netikėjo arba bijojo, kad Kalėdų šventimas jiems karjerą ir gerą gyvenimą pagadins, tie nešventė. Buvo labai skaidru ir paprasta. Jokio melo, jokio apsimetinėjimo tikėjimo į Dievą vardu.

Sovietmečio valdžia Kalėdas smerkė, bet jų dvasios nesuniokiojo. Ir dar – pusę lapkričio ir visą gruodį nebuvo rėkiama į ausis, kad artėja Kalėdos, nediskutuojama be galo be krašto per radijo ar televizijos laidas, kokių dovanų laukia vaikai ir pagal ką – Beatą ar Oliverį - kepti kalakutą ar žąsį. Atrodo lyg vienintelis Kalėdų tikslas – gauti trokštamą dovaną (šiemet geidžiamiausias planšetinis kompiuteris) ir persivalgius, ir pergėrus susibarti su artimaisiais.

Jei ne sovietmetis, turbūt žalio supratimo neturėčiau, kas yra tikros Kalėdos su šeimą jungiančia pagarbos, meilės ir tikėjimo dvasia. Jeigu neturėčiau sovietmečio Kalėdų patirties, sakyčiau – šita godumo ir apsirijimo šventė ne man. Turbūt būčiau it koks Čarlzo Dikenso Skrudžas, kuris nekentė Kalėdų.

Na, Skrudžas Kalėdų nemėgo dėl to, kad buvo šykštus. Man šiuolaikinės Kalėdos nepatinka dėl kitos priežasties – dėl didžiulio kalėdinio melo burbulo. Lietuvoje tą burbulą iliustruoja parodinis valdžios vyrų ir moterų ėjimas į Kalėdų dienos mišias. O Britanijoje net parodinio meldimosi nebeliko – dauguma gyventojų savęs nebelaiko krikščioniais. Bet Kristaus gimimą švenčia masiškai.

Nesu davatka, bet mėgstu daiktus vadinti tikraisiais vardais. Kam jums Kalėdos, jei nevaikštot į bažnyčią? Norit vaikus pradžiuginti dovanomis? Tam puikiai tinka birželio 1-oji, vaikų gynimo diena! Norit pabūti su šeima? Tam galima pasirinkti bet kurį kitą metų laiką. Kam prisirišti prie kažkokių senienų? Juk požiūris į šeimą sumodernintas iki tokio laipsnio, kad nebeaišku, kas tą šeimą sudaro. Požiūris į gimdymą ir motinystę irgi peržengė visas ribas – motinos ne tik biologinės, bet ir surogatinės, motina gali būti ir vyru tapęs asmuo. Prašau – kaip širdis geidžia! Tačiau kam tada švęsti Kalėdas, kurių dvasia įkūnija tradicinę šeimos sampratą ir vertybes?

O gal aš kažką pražiopsojau? Gal šv. Juozapas ir šv. Marija pagal naujausias teorijas jau nebe vyras ir moteris, o du bendrą ūkį vedantys homoseksualai ar lesbijietės? Juk prasidėjimas buvo nekaltas - tai ką gali žinoti?

Zita Čepaitė