Ginčas dėl Anglijoje mirusios lietuvės kūno: palaidoti Lietuvoje neleidžia, mirusiosios dukters likimas – neaiškus  

2019 m. pradžioje santykiams pašlijus pora išsiskyrė ir ėmė gyventi atskirai. Tačiau, kaip pasakoja Monikos tėvai, buvęs partneris jos nepaliko ramybėje. Vyras, atėjęs aplankyti sūnaus Moniką užgauliodavo ir gąsdino, kad atims iš jos abu vaikus.

„Aš seniai jaučiau, kad tarp jų ne viskas gerai. Dukra buvo emociškai ir psichologiškai užguita. Jis ją skaudino, įžeidinėjo, kad imigrantė, aiškino, kad pasiims vaikus ir išsiveš į Afriką, niekino Lietuvą, kad visi čia kaimiečiai. Buvo pas mus su Monika atvažiavęs, tai jokios pagarbos mums“, – pasakoja Monikos tėvas, tolimųjų reisų vairuotojas Saulius Fetkevičius.

Vieną dieną tėvus pasiekė žinia, kad Monika ligoninėje ir jos būklė labai sunki. Jolanta nedelsdama sėdo į lėktuvą ir tiesiai iš oro uosto nuvyko į ligoninę. Jos dukros gyvybė dar buvo palaikoma aparatais, tačiau po kurio laiko jie buvo išjungti.

Ligoninėje motina sutiko dukros buvusį sugyventinį, kuris prisipažino, kad prieš mirtį prikalbėjo Monikai negražių dalykų. Tėvai nujaučia, kad galbūt tai pastūmėjo jų dukrą pasitraukti iš gyvenimo, nors įrodymų neturi.

„Aš buvau su ja labai artima, kaip draugė, bet pastaruoju metu ji tapo labai prislėgta, uždara. Sakiau, grįšk pas mus su vaikais, pagyvenk metus ir tada matysi, ką toliau daryti“, – prisimena Monikos mama.

Prašo pinigų laidotuvėms, bet kūno parsigabenti neleidžia

Monikos tėvai susitaikė su netektimi, bet norėtų kūną parsigabenti į Lietuvą, palaidoti gimtoje žemėje bei prižiūrėti kapą.

Jie pasamdė tarptautiniu palaikų pervežimu užsiimančią firmą, kuri ėmėsi tvarkyti visus reikalingus dokumentus.

Pagal JK įstatymus, norint mirusiojo kūną išgabenti laidoti į kitą šalį, reikalingas koronieriaus (coroner) leidimas. Firmos savininkas Tomas Lukošiūnas kreipėsi koronieriaus instituciją, ir tėvų vardu pateikė prašymą, kad mirusiosios kūną jie norėtų laidoti Lietuvoje.

„Tačiau koronierius priėmė sprendimą, kad Monikos palaikais pasirūpins buvęs jos sugyventinis. Toks sprendimas esą buvo priimtas dėl to, kad septynmetė Monikos dukra pasakė, kad norėtų, jog mama būtų palaidota Anglijoje,“ – pasakoja Tomas.

Po kiek laiko Monikos motina sulaukė skambučio iš buvusio Monikos gyvenimo draugo. Jis pageidavo, kad tėvai atsiųstų pinigų laidojimo išlaidoms padengti, nes jis pats pinigų neturi.

„Jei būtų leidę dukros kūną palaidoti Lietuvoje, būtume visas išlaidas patys padengę, bet jeigu jis norėjo laidoti, tai tegu ir moka“, – neslepia nuoskaudos Monikos tėvai.

Daugiau kaip tris savaites negavę jokių žinių apie laidotuvių datą, tėvai paprašė Tomo pasidomėti, kokia situacija. Paskambinęs į ligoninę jis sužinojo, kad kūnas dar tebėra morge ir niekas juo nesidomi.

Tada jis vėl kreipėsi į koronieriaus instituciją ir rugsėjo 5 d. gavo laišką, kad procesas vyksta ir jau užsakyta laidojimo firma, kuri viskuo pasirūpins.

Jau septintus metus tarptautinį palaikų pergabenimą organizuojantis Tomas Lukošiūnas sako, kad nieko panašaus nebuvo pasitaikę.

„Į Angliją ar kitas šalis žmonės važiuoja kad daugiau uždirbtų, kad rastų asmeninę laimę, tad niekas nepagalvoja, kad gali nutikti nelaimė. Gal būtų pravartu pagalvoti ir iš anksto kam nors iš artimųjų duoti įgaliojimą po mirties pasirūpinti ir palaikais ir kitais dalykais, kad nebūtų taip, kaip šiuo atveju“,- pataria T. Lukošiūnas.

Anūkę globoja buvęs sugyventinis

Kitas klausimas, kuris neramina mirusiosios tėvus – kas bus su jų anūke. Mergaitė gimė Anglijoje, bet yra Lietuvos pilietė. Jos biologinis tėvas bei jos seneliai gyvena Lietuvoje. Tačiau dabar jos globėjas yra svetimas vyriškis, nepaisant, kad mergaitės mama su juo prieš mirtį nebegyveno.

Monikos mama įsitikinusi, kad mergaitei būtų geriau augti Lietuvoje.

„Mergaitė prieš keletą metų visus metus gyveno pas mane. Bet dabar ji jau nebekalba lietuviškai, nes Monikos sugyventinis neleido lietuviškai kalbėti namuose. Bet mes ir dabar labai artimos, ji man „močiute“ sako,“ – pasakoja Jolanta.

Šiuo metu moteris bando susitarti dėl bendravimo su savo anūke.

Pagal Europos vaikų teisių konvenciją vaikas turi teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais bei kitais giminaičiais iš abiejų tėvų pusės. Tačiau praktiškai tai įgyvendinti būna nelengva ir dėl kalbos barjero ir, šiuo atveju, dėl to, kad nėra suinteresuotumo iš mergaitės globėjo pusės.

„Visiškai esu pasimetusi, nežinau, ką daryti. Man padeda pažįstama, kuri gyvena Londone, ir sieksiu, kad neprarasčiau kontakto su anūke, kad susigrąžinčiau ją į Lietuvą. Bet dabar visur buvusio sugyventinio pirmenybė. JK socialinė darbuotoja man sakė, kad jeigu keturis metus kartu gyveno, tai dabar jis jai kaip ir tėvas skaitosi“, – guodžiasi Jolanta.

JK socialinės tarnybos konkrečių atvejų nekomentuoja, tačiau patikino Anglija.lt portalą, jog, siekiant užtikrinti vaiko interesų vykdymą ir saugumą, JK vaiko globos nustatymo procese yra įvertinamos visos aplinkybės.

Daugiau kaip vienerius metus Jungtinėje Karalystėje pragyvenusio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma JK ir visi sprendimai priimami čia veikiančių institucijų.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

2019-09-09 / 12:24

2019 m. pradžioje santykiams pašlijus pora išsiskyrė ir ėmė gyventi atskirai. Tačiau, kaip pasakoja Monikos tėvai, buvęs partneris jos nepaliko ramybėje. Vyras, atėjęs aplankyti sūnaus Moniką užgauliodavo ir gąsdino, kad atims iš jos abu vaikus.

„Aš seniai jaučiau, kad tarp jų ne viskas gerai. Dukra buvo emociškai ir psichologiškai užguita. Jis ją skaudino, įžeidinėjo, kad imigrantė, aiškino, kad pasiims vaikus ir išsiveš į Afriką, niekino Lietuvą, kad visi čia kaimiečiai. Buvo pas mus su Monika atvažiavęs, tai jokios pagarbos mums“, – pasakoja Monikos tėvas, tolimųjų reisų vairuotojas Saulius Fetkevičius.

Vieną dieną tėvus pasiekė žinia, kad Monika ligoninėje ir jos būklė labai sunki. Jolanta nedelsdama sėdo į lėktuvą ir tiesiai iš oro uosto nuvyko į ligoninę. Jos dukros gyvybė dar buvo palaikoma aparatais, tačiau po kurio laiko jie buvo išjungti.

Ligoninėje motina sutiko dukros buvusį sugyventinį, kuris prisipažino, kad prieš mirtį prikalbėjo Monikai negražių dalykų. Tėvai nujaučia, kad galbūt tai pastūmėjo jų dukrą pasitraukti iš gyvenimo, nors įrodymų neturi.

„Aš buvau su ja labai artima, kaip draugė, bet pastaruoju metu ji tapo labai prislėgta, uždara. Sakiau, grįšk pas mus su vaikais, pagyvenk metus ir tada matysi, ką toliau daryti“, – prisimena Monikos mama.

Prašo pinigų laidotuvėms, bet kūno parsigabenti neleidžia

Monikos tėvai susitaikė su netektimi, bet norėtų kūną parsigabenti į Lietuvą, palaidoti gimtoje žemėje bei prižiūrėti kapą.

Jie pasamdė tarptautiniu palaikų pervežimu užsiimančią firmą, kuri ėmėsi tvarkyti visus reikalingus dokumentus.

Pagal JK įstatymus, norint mirusiojo kūną išgabenti laidoti į kitą šalį, reikalingas koronieriaus (coroner) leidimas. Firmos savininkas Tomas Lukošiūnas kreipėsi koronieriaus instituciją, ir tėvų vardu pateikė prašymą, kad mirusiosios kūną jie norėtų laidoti Lietuvoje.

„Tačiau koronierius priėmė sprendimą, kad Monikos palaikais pasirūpins buvęs jos sugyventinis. Toks sprendimas esą buvo priimtas dėl to, kad septynmetė Monikos dukra pasakė, kad norėtų, jog mama būtų palaidota Anglijoje,“ – pasakoja Tomas.

Po kiek laiko Monikos motina sulaukė skambučio iš buvusio Monikos gyvenimo draugo. Jis pageidavo, kad tėvai atsiųstų pinigų laidojimo išlaidoms padengti, nes jis pats pinigų neturi.

„Jei būtų leidę dukros kūną palaidoti Lietuvoje, būtume visas išlaidas patys padengę, bet jeigu jis norėjo laidoti, tai tegu ir moka“, – neslepia nuoskaudos Monikos tėvai.

Daugiau kaip tris savaites negavę jokių žinių apie laidotuvių datą, tėvai paprašė Tomo pasidomėti, kokia situacija. Paskambinęs į ligoninę jis sužinojo, kad kūnas dar tebėra morge ir niekas juo nesidomi.

Tada jis vėl kreipėsi į koronieriaus instituciją ir rugsėjo 5 d. gavo laišką, kad procesas vyksta ir jau užsakyta laidojimo firma, kuri viskuo pasirūpins.

Jau septintus metus tarptautinį palaikų pergabenimą organizuojantis Tomas Lukošiūnas sako, kad nieko panašaus nebuvo pasitaikę.

„Į Angliją ar kitas šalis žmonės važiuoja kad daugiau uždirbtų, kad rastų asmeninę laimę, tad niekas nepagalvoja, kad gali nutikti nelaimė. Gal būtų pravartu pagalvoti ir iš anksto kam nors iš artimųjų duoti įgaliojimą po mirties pasirūpinti ir palaikais ir kitais dalykais, kad nebūtų taip, kaip šiuo atveju“,- pataria T. Lukošiūnas.

Anūkę globoja buvęs sugyventinis

Kitas klausimas, kuris neramina mirusiosios tėvus – kas bus su jų anūke. Mergaitė gimė Anglijoje, bet yra Lietuvos pilietė. Jos biologinis tėvas bei jos seneliai gyvena Lietuvoje. Tačiau dabar jos globėjas yra svetimas vyriškis, nepaisant, kad mergaitės mama su juo prieš mirtį nebegyveno.

Monikos mama įsitikinusi, kad mergaitei būtų geriau augti Lietuvoje.

„Mergaitė prieš keletą metų visus metus gyveno pas mane. Bet dabar ji jau nebekalba lietuviškai, nes Monikos sugyventinis neleido lietuviškai kalbėti namuose. Bet mes ir dabar labai artimos, ji man „močiute“ sako,“ – pasakoja Jolanta.

Šiuo metu moteris bando susitarti dėl bendravimo su savo anūke.

Pagal Europos vaikų teisių konvenciją vaikas turi teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais bei kitais giminaičiais iš abiejų tėvų pusės. Tačiau praktiškai tai įgyvendinti būna nelengva ir dėl kalbos barjero ir, šiuo atveju, dėl to, kad nėra suinteresuotumo iš mergaitės globėjo pusės.

„Visiškai esu pasimetusi, nežinau, ką daryti. Man padeda pažįstama, kuri gyvena Londone, ir sieksiu, kad neprarasčiau kontakto su anūke, kad susigrąžinčiau ją į Lietuvą. Bet dabar visur buvusio sugyventinio pirmenybė. JK socialinė darbuotoja man sakė, kad jeigu keturis metus kartu gyveno, tai dabar jis jai kaip ir tėvas skaitosi“, – guodžiasi Jolanta.

JK socialinės tarnybos konkrečių atvejų nekomentuoja, tačiau patikino Anglija.lt portalą, jog, siekiant užtikrinti vaiko interesų vykdymą ir saugumą, JK vaiko globos nustatymo procese yra įvertinamos visos aplinkybės.

Daugiau kaip vienerius metus Jungtinėje Karalystėje pragyvenusio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma JK ir visi sprendimai priimami čia veikiančių institucijų.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 1)