Gydytojas A.Kontrimas: „Lietuvių sveikatai atsiliepia sunkus darbas“ - Anglija.lt
 

Gydytojas A.Kontrimas: „Lietuvių sveikatai atsiliepia sunkus darbas“ 

Lietuvių kalbą Londone gali išgirsti dažnai, mieste daugėja tautiečių įkurtų įvairių verslų, daugiausia – parduotuvių. Tačiau užėję į Šiaurės Londone esančią medicinos kliniką, galite nustebti – dauguma gydytojų čia taip pat kalbės lietuviškai. Su vienu iš jų – ilgametę patirtį turinčiu Alvydu Kontrimu – susitikome jaukiame jo kabinete „Palmers Green“ klinikoje. Prieš trejus metus čia atvykęs, šiandien šeimos gydytoju dirbantis A.Kontrimas neslepia – pagrindinė priežastis, dėl kurios patraukė į svetimą šalį, buvo finansinė.

Kokia jums buvo pati pradžia Anglijoje?
Pradžia sudėtinga, nors į smulkmenas leistis nenorėčiau. Kiekvienam skirtingai pavyksta – vieni iš karto gauna darbą pagal specialybę – pažįstu tokių kolegų. Man iš pradžių teko dirbti ne pagal profilį, bet neilgai. Išvykdamas iš Lietuvos jau buvau besitvarkantis dokumentus licencijai, kurią reikia turėti norint čia dirbti. Atvažiavau į Angliją dėl paprasčiausios priežasties – norint išlaikyti šeimą, normaliai gyventi, dirbant Lietuvoje pajamų nepakanka.

Kaip galėtumėte apibūdinti kliniką, kurioje dirbate?
Galima sakyti, kad tai – lietuvių klinika. Ją įkūrė gydytojas Auris Seibutis, šiuo metu jis yra klinikos vadybininkas ir fizioterapeutas. Anksčiau jis dirbo anglų klinikose ir užsiėmė privačia veikla. Čia taip pat dirba dvi lietuvės ginekologės, kaip ir aš, turinčios 25-30 metų patirtį. Gydome daugiausia lietuvius ir rusakalbius.

Minėjote, kad daugiausia pas jus lankosi rytų europiečiai. Kaip manote, kodėl jiems artimesnė yra lietuvių klinika?
Medicininiai dalykai yra labai intymus reikalas ir žmonėms žymiai lengviau išsipasakoti savo kalba. Kitas dalykas – pasitikėjimas. Žmonės labiau pripažįsta savo kraštiečius. Medicinos sfera yra jautri ir visada lengviau kreiptis į savo arba artimos šalies ar tautos atstovą – jis žinos tavo problemas ir kalbėti bus paprasčiau bei lengviau.

Kokios sveikatos problemos dažniausiai kamuoja lietuvius?
Galima sakyti, kad serga kaip ir visi – jaunesniems būdingi virškinimo trakto susirgimai, vyresniems dažnesnės kardiovaskulinės, urogenitalinės sistemos ligos. Pasitaiko ir problemų dėl alkoholio. Daug susirgimų atsiranda nuo sunkaus darbo – tai rodo, kad žmonės yra išvargę ir nualinti. Būna, kad imuninė sistema šlubuoja, dėl to kyla ir visokiausi infekciniai susirgimai. Dažnas lietuvis daug dirba, sunkiau pavalgo – visa tai atsiliepia sveikatai. Neuraligės, neuropatijos ypač būdingos statybų darbuotojams. Kai kurie čia atvyksta neįgudę sunkaus darbo dirbti.

Ar pacientai užsimena apie nemalonius atsitikimus anglų klinikose?
Pasakoja, ir nemažai. Tiesiog Anglijoje pirminė medicina gali būti visokia – ir geresnė, ir prastesnė. Kartais žmonėms tenka po keletą valandų laukti priėmimo, išvažiuoti negavus pagalbos arba ta pagalba būna nepilnavertė. Tiesa, pirminė pagalba visur yra su savais minusais – ta grandis yra gana silpna.

Ar gali būti, kad anglų klinikose į imigrantus žiūri neigiamai ir būtent dėl to kyla problemų?
Man atrodo, kad Anglijos medikai ir kitų profesijų žmonės yra gana tolerantiški. Juk čia yra privažiavę tiek įvairių tautų žmonių! Turbūt niekur kitur, kaip tik Anglijoje, nėra tokios tolerancijos. Kitas dalykas – čia yra atvykę medikų ir iš kitų, pavyzdžiui, rytų šalių, kurie gavo kitokį išsilavinimą. Ta dalis tokias nuotaikas gali reikšti, iš jų visko galima tikėtis. Bet apskritai manau, kad Anglijoje diskriminacijos mažiausiai patiriama, kitose šalyje jos daugiau. Ypač tai tinka tokiam kosmopolitiniam miestui kaip Londonas – čia sau vietą randa visi. Mažesniuose miesteliuose galbūt yra kitaip.

Šiuo metu Jungtinę Karalystę apėmė tikra panika dėl kiaulių gripo – ar į jus kreipėsi dėl šio viruso?
Konkrečiai į mus dėl kiaulių gripo kreiptis negalima. Šalyje yra įkurtas specialus centras, į kurį reikia kreiptis - internete ir spaudoje yra paskelbti telefonai, ten suteikiama pagalba, nemokamai dalinamas „Tamiflu“. Kai kurie ligoniai užklysdavo su tokiais simptomais. Jeigu įtariame, kad gali būti gripas, mes patys nusiunčiame į tą tarnybą, pasakome telefonus. Labai didelio ligonių antplūdžio nejaučiame, tačiau tam tikrais periodais pasitaiko daugiau karščiuojančių ir kosinčių, tad galima įtarti kiaulių gripą. Tiesa, mes neturime priemonių, kad jį diagnozuotume 100 procentų. Dėl to siunčiame į tuos centrus, kuriuose atliekami tyrimai.

Anglijoje gyvenate jau trejus metus. Ar galima sakyti, kad ši šalis jums miela ir norėtumėte joje likti visą gyvenimą?
Man atrodo, kad nė vienas lietuvis, atvykęs į kitą šalį negalvoja, jog čia pasiliks. Ir aš negalvoju, kad liksiu visą gyvenimą, bet kažkurią jo dalį tikrai praleisiu ir manau, kad čia nėra nieko blogo. Aš netgi linkėčiau kiekvienam Lietuvos piliečiui pagyventi kitoje šalyje tam, kad suprastų savo šalį. Nes tik pagyvenęs kitur, gali suprasti kas blogai ir kas gerai yra tėvynėje. O šiaip, Anglija yra labai miela šalis ir čia yra daug galimybių tobulėti – tiek profesiškai, tiek kultūriškai. Domiuosi ir sportu, ir kultūra, o Anglija šiose srityse išlaiko labai aukštą lygį. Sportas, ypač futbolas, tenisas, golfas, čia yra labai vystomi, šalis turi daug pasiekimų. Kalbant apie kultūrą – teatrai, opera, baletas, koncertai – viskas yra prieinama, pavyzdžiui, dauguma muziejų čia yra nemokami. Sportas yra gana brangus, bet jis yra aukščiausio lygio. Tą mes Lietuvoje net per televizorių ne visada galime pamatyti.

Kokie jūsų artimiausios ateities planai?
Ką gali žinoti, pasaulis toks įvairus, kad sunku nuspėti. Lietuvoje gyvendamas net negalvojau, kad galėčiau čia atvažiuoti gyventi. Aplinkybės pasikeitė ir atvažiavau. Kiek čia dar liksiu – vėlgi negaliu pasakyti. Artimiausiu metu turiu įvairių planų, turiu atsižvelgti ir į šeimos norus – turiu tris vaikus, viena dukra yra medikė, baigia mokslus Lietuvoje ir toliau tęs studijas čia. Kiti du vaikai gyvena čia ir yra pirmo kurso koledžo studentai, žmona – pedagogė. Turime ką veikti Anglijoje, tad kol kas čia dar užtruksime.

Ar ilgitės gimtosios Klaipėdos?
Šiais laikais, ypač gyvenant Anglijoje, išvažiuoti nėra sunku. Kai Lietuvoje gyveni – tada yra sunkiau. Iš Londono dažnai parvažiuojame į Lietuvą, kartais net kelis kartus per metus. Be abejo, gera gyventi vienuose namuose, vienoje vietoje, tačiau tos ramybės nebeliko niekur. Reikia gyventi, judėti, jeigu sėdėsi ir nieko nedarysi – bus blogai, visada reikia kurti kažką naujo.

Kokios šiuo metu yra jūsų profesinės ir asmeninės svajonės?
Visais laikais turėjau tokias pačias svajones: nesustodamas tobulėti – tiek profesiškai pagal galimybes, tiek kultūriškai – visaip. Visa šeima stengiamės kiek įmanoma labiau įvairiapusiškai judėti pirmyn. Tobulėti ir kuo daugiau pasiekti yra žmogaus pagrindinis tikslas. Be abejo, tobulėti Anglijoje yra lengviau – daugiau galimybių, viskas prieinama. Lietuvoje žmonės taip pat galėtų daug ką padaryti, bet jie yra finansiškai apriboti. Gaudami tokius atlyginimus, žmonės vos pragyvena – tik prasimaitina. O tokių, kurie neapriboti, yra labai maža dalis – tik saujelė. Būtent tie, kurie tų apribojimų nenori, – ir išvyko.

Bendraujate su kolegomis iš Lietuvos, koks jų požiūris į dabartinę medicinos situaciją šalyje?
Kiek žinau, didžioji medikų dalis yra negatyviai nusiteikusi sveikatos apsaugos reformos atžvilgiu. Taip pat neigiamas požiūris į perspektyvas – žmonės negali normaliai tobulėti profesiškai, kur nors išvykti pasisemti patirties.

Kokia situacija Anglijoje?
Čia irgi yra minusų, negali sakyti, kad Anglijoje viskas „blizga“, bet iš esmės žmonės gauna nemokamą medicininę pagalbą. Lietuvoje medicina per brangiai kainuoja. Čia žmonės, kurie yra užsiregistravę NHS sistemoje, nemokamai gauna vaistus, pagalbą, tyrimus ir t.t. Kitas dalykas – pasitaiko, kad žmonės neranda kalbos su bendrosios praktikos gydytojais, galbūt kalbinis barjeras jiems to neleidžia. Bet apskritai vietiniai gyventojai ir žmonės, gerai kalbantys angliškai, gali gauti gana gerą ir nemokamą medicininę pagalbą. Tuo metu Lietuvoje nemokamos medicinos tradicijos nyksta. Čia, pavyzdžiui, atėjus pas gydytoją, kyšio klausimas net nekyla – tų tradicijų nėra ir niekada nebuvo. Anglijoje gydytojai gauna pakankamus atlyginimus, gali išgyventi, tobulėti, lavinti savo vaikus ir save, turėti geras atostogas ir laisvalaikį – ko dar reikia? Jeigu viską turi, kaip tada gali imti kyšį? Lietuvoje viskas yra padaryta taip, kad sukompromituotų gydytoją. Kyšius gauna atskiros grandys, galbūt pavieniai žmonės, bet smerkia visus. Jeigu bendrosios praktikos gydytojas gauna labai mažą atlyginimą, jis negali išgyventi ir paima nedidelį kyšį - jį sukompromituoja, „sudirba“ – čia medikų žeminimas. Taip pat žeminami ir pedagogai. Paprastai visuomenė, kur žeminami medikai ir pedagogai, yra prasta visuomenė.

Ar įmanoma, jūsų nuomone, tai pakeisti?
Manau, kad įmanoma – jeigu būtų skiriamas dėmesys švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms. Tai yra svarbiausi dalykai, žmogaus sveikata turi būti prioritetas. Ir kol nebus skiriamas dėmesys tam prioritetui, nebus nieko gero. Tie dalykai yra pagrindas, visa ko kertinis akmuo. Taip pat jeigu Lietuvos švietimo sistema bus prasta, nebus išsilavinusių žmonių. Jie visada bėgs kitur mokytis arba kažko kito ieškoti.

Kalbėjosi Ana Vengrovskaja

Lietuvių kalbą Londone gali išgirsti dažnai, mieste daugėja tautiečių įkurtų įvairių verslų, daugiausia – parduotuvių. Tačiau užėję į Šiaurės Londone esančią medicinos kliniką, galite nustebti – dauguma gydytojų čia taip pat kalbės lietuviškai. Su vienu iš jų – ilgametę patirtį turinčiu Alvydu Kontrimu – susitikome jaukiame jo kabinete „Palmers Green“ klinikoje. Prieš trejus metus čia atvykęs, šiandien šeimos gydytoju dirbantis A.Kontrimas neslepia – pagrindinė priežastis, dėl kurios patraukė į svetimą šalį, buvo finansinė.

Kokia jums buvo pati pradžia Anglijoje?
Pradžia sudėtinga, nors į smulkmenas leistis nenorėčiau. Kiekvienam skirtingai pavyksta – vieni iš karto gauna darbą pagal specialybę – pažįstu tokių kolegų. Man iš pradžių teko dirbti ne pagal profilį, bet neilgai. Išvykdamas iš Lietuvos jau buvau besitvarkantis dokumentus licencijai, kurią reikia turėti norint čia dirbti. Atvažiavau į Angliją dėl paprasčiausios priežasties – norint išlaikyti šeimą, normaliai gyventi, dirbant Lietuvoje pajamų nepakanka.

Kaip galėtumėte apibūdinti kliniką, kurioje dirbate?
Galima sakyti, kad tai – lietuvių klinika. Ją įkūrė gydytojas Auris Seibutis, šiuo metu jis yra klinikos vadybininkas ir fizioterapeutas. Anksčiau jis dirbo anglų klinikose ir užsiėmė privačia veikla. Čia taip pat dirba dvi lietuvės ginekologės, kaip ir aš, turinčios 25-30 metų patirtį. Gydome daugiausia lietuvius ir rusakalbius.

Minėjote, kad daugiausia pas jus lankosi rytų europiečiai. Kaip manote, kodėl jiems artimesnė yra lietuvių klinika?
Medicininiai dalykai yra labai intymus reikalas ir žmonėms žymiai lengviau išsipasakoti savo kalba. Kitas dalykas – pasitikėjimas. Žmonės labiau pripažįsta savo kraštiečius. Medicinos sfera yra jautri ir visada lengviau kreiptis į savo arba artimos šalies ar tautos atstovą – jis žinos tavo problemas ir kalbėti bus paprasčiau bei lengviau.

Kokios sveikatos problemos dažniausiai kamuoja lietuvius?
Galima sakyti, kad serga kaip ir visi – jaunesniems būdingi virškinimo trakto susirgimai, vyresniems dažnesnės kardiovaskulinės, urogenitalinės sistemos ligos. Pasitaiko ir problemų dėl alkoholio. Daug susirgimų atsiranda nuo sunkaus darbo – tai rodo, kad žmonės yra išvargę ir nualinti. Būna, kad imuninė sistema šlubuoja, dėl to kyla ir visokiausi infekciniai susirgimai. Dažnas lietuvis daug dirba, sunkiau pavalgo – visa tai atsiliepia sveikatai. Neuraligės, neuropatijos ypač būdingos statybų darbuotojams. Kai kurie čia atvyksta neįgudę sunkaus darbo dirbti.

Ar pacientai užsimena apie nemalonius atsitikimus anglų klinikose?
Pasakoja, ir nemažai. Tiesiog Anglijoje pirminė medicina gali būti visokia – ir geresnė, ir prastesnė. Kartais žmonėms tenka po keletą valandų laukti priėmimo, išvažiuoti negavus pagalbos arba ta pagalba būna nepilnavertė. Tiesa, pirminė pagalba visur yra su savais minusais – ta grandis yra gana silpna.

Ar gali būti, kad anglų klinikose į imigrantus žiūri neigiamai ir būtent dėl to kyla problemų?
Man atrodo, kad Anglijos medikai ir kitų profesijų žmonės yra gana tolerantiški. Juk čia yra privažiavę tiek įvairių tautų žmonių! Turbūt niekur kitur, kaip tik Anglijoje, nėra tokios tolerancijos. Kitas dalykas – čia yra atvykę medikų ir iš kitų, pavyzdžiui, rytų šalių, kurie gavo kitokį išsilavinimą. Ta dalis tokias nuotaikas gali reikšti, iš jų visko galima tikėtis. Bet apskritai manau, kad Anglijoje diskriminacijos mažiausiai patiriama, kitose šalyje jos daugiau. Ypač tai tinka tokiam kosmopolitiniam miestui kaip Londonas – čia sau vietą randa visi. Mažesniuose miesteliuose galbūt yra kitaip.

Šiuo metu Jungtinę Karalystę apėmė tikra panika dėl kiaulių gripo – ar į jus kreipėsi dėl šio viruso?
Konkrečiai į mus dėl kiaulių gripo kreiptis negalima. Šalyje yra įkurtas specialus centras, į kurį reikia kreiptis - internete ir spaudoje yra paskelbti telefonai, ten suteikiama pagalba, nemokamai dalinamas „Tamiflu“. Kai kurie ligoniai užklysdavo su tokiais simptomais. Jeigu įtariame, kad gali būti gripas, mes patys nusiunčiame į tą tarnybą, pasakome telefonus. Labai didelio ligonių antplūdžio nejaučiame, tačiau tam tikrais periodais pasitaiko daugiau karščiuojančių ir kosinčių, tad galima įtarti kiaulių gripą. Tiesa, mes neturime priemonių, kad jį diagnozuotume 100 procentų. Dėl to siunčiame į tuos centrus, kuriuose atliekami tyrimai.

Anglijoje gyvenate jau trejus metus. Ar galima sakyti, kad ši šalis jums miela ir norėtumėte joje likti visą gyvenimą?
Man atrodo, kad nė vienas lietuvis, atvykęs į kitą šalį negalvoja, jog čia pasiliks. Ir aš negalvoju, kad liksiu visą gyvenimą, bet kažkurią jo dalį tikrai praleisiu ir manau, kad čia nėra nieko blogo. Aš netgi linkėčiau kiekvienam Lietuvos piliečiui pagyventi kitoje šalyje tam, kad suprastų savo šalį. Nes tik pagyvenęs kitur, gali suprasti kas blogai ir kas gerai yra tėvynėje. O šiaip, Anglija yra labai miela šalis ir čia yra daug galimybių tobulėti – tiek profesiškai, tiek kultūriškai. Domiuosi ir sportu, ir kultūra, o Anglija šiose srityse išlaiko labai aukštą lygį. Sportas, ypač futbolas, tenisas, golfas, čia yra labai vystomi, šalis turi daug pasiekimų. Kalbant apie kultūrą – teatrai, opera, baletas, koncertai – viskas yra prieinama, pavyzdžiui, dauguma muziejų čia yra nemokami. Sportas yra gana brangus, bet jis yra aukščiausio lygio. Tą mes Lietuvoje net per televizorių ne visada galime pamatyti.

Kokie jūsų artimiausios ateities planai?
Ką gali žinoti, pasaulis toks įvairus, kad sunku nuspėti. Lietuvoje gyvendamas net negalvojau, kad galėčiau čia atvažiuoti gyventi. Aplinkybės pasikeitė ir atvažiavau. Kiek čia dar liksiu – vėlgi negaliu pasakyti. Artimiausiu metu turiu įvairių planų, turiu atsižvelgti ir į šeimos norus – turiu tris vaikus, viena dukra yra medikė, baigia mokslus Lietuvoje ir toliau tęs studijas čia. Kiti du vaikai gyvena čia ir yra pirmo kurso koledžo studentai, žmona – pedagogė. Turime ką veikti Anglijoje, tad kol kas čia dar užtruksime.

Ar ilgitės gimtosios Klaipėdos?
Šiais laikais, ypač gyvenant Anglijoje, išvažiuoti nėra sunku. Kai Lietuvoje gyveni – tada yra sunkiau. Iš Londono dažnai parvažiuojame į Lietuvą, kartais net kelis kartus per metus. Be abejo, gera gyventi vienuose namuose, vienoje vietoje, tačiau tos ramybės nebeliko niekur. Reikia gyventi, judėti, jeigu sėdėsi ir nieko nedarysi – bus blogai, visada reikia kurti kažką naujo.

Kokios šiuo metu yra jūsų profesinės ir asmeninės svajonės?
Visais laikais turėjau tokias pačias svajones: nesustodamas tobulėti – tiek profesiškai pagal galimybes, tiek kultūriškai – visaip. Visa šeima stengiamės kiek įmanoma labiau įvairiapusiškai judėti pirmyn. Tobulėti ir kuo daugiau pasiekti yra žmogaus pagrindinis tikslas. Be abejo, tobulėti Anglijoje yra lengviau – daugiau galimybių, viskas prieinama. Lietuvoje žmonės taip pat galėtų daug ką padaryti, bet jie yra finansiškai apriboti. Gaudami tokius atlyginimus, žmonės vos pragyvena – tik prasimaitina. O tokių, kurie neapriboti, yra labai maža dalis – tik saujelė. Būtent tie, kurie tų apribojimų nenori, – ir išvyko.

Bendraujate su kolegomis iš Lietuvos, koks jų požiūris į dabartinę medicinos situaciją šalyje?
Kiek žinau, didžioji medikų dalis yra negatyviai nusiteikusi sveikatos apsaugos reformos atžvilgiu. Taip pat neigiamas požiūris į perspektyvas – žmonės negali normaliai tobulėti profesiškai, kur nors išvykti pasisemti patirties.

Kokia situacija Anglijoje?
Čia irgi yra minusų, negali sakyti, kad Anglijoje viskas „blizga“, bet iš esmės žmonės gauna nemokamą medicininę pagalbą. Lietuvoje medicina per brangiai kainuoja. Čia žmonės, kurie yra užsiregistravę NHS sistemoje, nemokamai gauna vaistus, pagalbą, tyrimus ir t.t. Kitas dalykas – pasitaiko, kad žmonės neranda kalbos su bendrosios praktikos gydytojais, galbūt kalbinis barjeras jiems to neleidžia. Bet apskritai vietiniai gyventojai ir žmonės, gerai kalbantys angliškai, gali gauti gana gerą ir nemokamą medicininę pagalbą. Tuo metu Lietuvoje nemokamos medicinos tradicijos nyksta. Čia, pavyzdžiui, atėjus pas gydytoją, kyšio klausimas net nekyla – tų tradicijų nėra ir niekada nebuvo. Anglijoje gydytojai gauna pakankamus atlyginimus, gali išgyventi, tobulėti, lavinti savo vaikus ir save, turėti geras atostogas ir laisvalaikį – ko dar reikia? Jeigu viską turi, kaip tada gali imti kyšį? Lietuvoje viskas yra padaryta taip, kad sukompromituotų gydytoją. Kyšius gauna atskiros grandys, galbūt pavieniai žmonės, bet smerkia visus. Jeigu bendrosios praktikos gydytojas gauna labai mažą atlyginimą, jis negali išgyventi ir paima nedidelį kyšį - jį sukompromituoja, „sudirba“ – čia medikų žeminimas. Taip pat žeminami ir pedagogai. Paprastai visuomenė, kur žeminami medikai ir pedagogai, yra prasta visuomenė.

Ar įmanoma, jūsų nuomone, tai pakeisti?
Manau, kad įmanoma – jeigu būtų skiriamas dėmesys švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms. Tai yra svarbiausi dalykai, žmogaus sveikata turi būti prioritetas. Ir kol nebus skiriamas dėmesys tam prioritetui, nebus nieko gero. Tie dalykai yra pagrindas, visa ko kertinis akmuo. Taip pat jeigu Lietuvos švietimo sistema bus prasta, nebus išsilavinusių žmonių. Jie visada bėgs kitur mokytis arba kažko kito ieškoti.

Kalbėjosi Ana Vengrovskaja

 (Komentarų: 16)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: