Po rinkimų atlikti tyrimai rodo, kad imigraciją britai laiko viena iš skubiausiai spręstinų problemų. Tačiau nepaisant jau taikomų atvykėlius atbaidyti turinčių priemonių, jų skaičius auga. Britų valdžia vėl ieško būdų, kaip sumažinti imigraciją. Ką tai gali reikšti atvykėliams iš Lietuvos?

Dalis Britanijoje įsikūrusių lietuvių jau pajuto, ką reiškia naujoji imigracinė politika. Prieš porą mėnesių Anglija.lt portale buvo publikuotas straipsnis apie deportacijos centruose atsidūrusius lietuvius. Nors turėjo Anglijoje ir darbą ir šeimas, jie buvo prievarta išsiųsti dėl Lietuvoje padarytų nusikaltimų, net jeigu už tai ir atliko bausmę.

Kad Britanijoje nusikaltę ir čia bausmę atlikę kitų šalių piliečiai privalomai siunčiami į gimtąją šalį, tokia tvarka galiojo ir anksčiau. Tačiau sprendimas deportuoti dažniausiai būdavo apskundžiamas, prasidėdavo ilgi teismų procesai ir dėl teisės į šeimos gyvenimą nusikaltėliai likdavo Anglijoje.

Dabar taip nėra – tokie žmonės be ceremonijų sodinami į lėktuvus ir siunčiami namo, o jų žmonos ir vaikai, jeigu nori, gali važiuoti iš paskos. Taisyklė – pirma deportuojam, paskui tegu skundžiasi - pradėjusi galioti prieš metus, šiemet įsisuko visu smarkumu.

Jau dabar kiekvienas atvykėlis, sugautas vagiant parduotuvėje, be teismo gali būti gabenamas į deportacijos centrą ir siunčiamas į gimtąją šalį. Be to, vyriausybė imasi priemonių prievarta deportuoti iš Rytų Europos atkeliavusius, gatvėse ar parkuose miegančius benamius.
Tiesa, atsikratyti parduotuvių vagimis kaip ir valkatomis nėra nelengva – tie žmonės dažnai neturi dokumentų – būna juos atidavę vagystes organizuojančiam gaujos vadui, ir yra primokyti nesakyti, iš kur atvyko. Valkatos savo dokumentus būna pametę arba pardavę ir pareigūnai tiesiog nežino, į kokią šalį tuos žmones siųsti.

Naujoji imigracijos politika skaudžiausiai kirsti gali ne visokio plauko piktnaudžiautojams, o nekvalifikuotiems darbuotojams iš Rytų Europos, nes norima Britaniją padaryti nepatrauklią mažai uždirbantiems atvykėliams.

Statistiniai duomenys rodo, kad net trys ketvirtadaliai imigrantų iš Rytų Europos dirba menkai apmokamus darbus. Tačiau daugeliu atvejų jie turi galimybę įvairiomis pašalpomis ir išmokomis savo pajamas papildyti bemaž 10 tūkstančių svarų per metus. Tad viena iš nekvalifikuotų imigrantų atgrasymo priemonė - atimti teisę gauti tam tikras dirbantiesiems numatytas pašalpas, kaip, pavyzdžiui, mokesčių kreditą (tax credits), vaiko priežiūros pašalpą ir pan.

Tiesa, tai liestų tik naujai atvykstančius asmenis, ir tie, kas dabar gauna minėtas pašalpas ar išmokas, gali pernelyg nesibaiminti. Bent kol kas, mat, britų žiniasklaidoje jau pasigirdo užuominų, kad mokesčių kredito gavimo sąlygos yra pernelyg liberalios ir gali būti sugriežtintos.

Kita priemonė, paliesianti visus Rytų Europiečius, tarp jų ir iš Lietuvos į Angliją kilti susiruošusius emigrantus – reikalavimas, kad jau atvykdami į šalį, jie turėtų darbo pasiūlymą.

Praeitais metais į Angliją atvyko 86 tūkst. imigrantų iš Europos Sąjungos tikėdamiesi čia rasti darbą. Konservatoriai nori pasiekti, kad imigrantai atvyktų ne darbo ieškoti, o dirbti iš anksto susirastą darbą. Tokiam planui gali priešintis kitos Europos Sąjungos šalys, bet neatmestina, kad bus pritarta teisei deportuoti per pusmetį neįsidarbinusius asmenis.

Kokius vaisius atneš naujoji imigracinė politika, pasakyti sunku, bet vieną dalyką atspėti įmanoma – Britanija be imigrantų neišsivers. Ypač be tų peikiamų ir žeminamų, menkai apmokamų nekvalifikuotų darbuotojų, nudirbančių tuos darbus, kurių visi kratosi.

Zita Čepaitė