Lietuviai Anglijoje – vieniši ir nelaimingi? - Anglija.lt
 

Lietuviai Anglijoje – vieniši ir nelaimingi? 

Lietuviai Anglijoje – vieniši ir nelaimingi?
Free-extras.com

Surasti artimą žmogų – ne vienos dienos užduotis, tačiau būtent Valentino šventė paskatina pasvarstymams apie emocinius ryšius, kurie emigracijoje ne mažiau svarbūs negu darbas ir pinigai. Turbūt ne vienam yra tekę girdėti čia gyvenančių vyrų ar moterų nusiskundimus, kad Londone sunku surasti artimą žmogų ir užmegzti rimtus ir ilgalaikius tarpusavio santykius. Beje, naujausias seksualinio rytų europiečių elgesio tyrimas rodo, jog Londone gyvenantys rytų europiečiai, daugiausia vyrai, pasižymi rizikingesniu seksualiniu elgesiu ir dažniau keičia partnerius nei britai.

Emigrantų bendruomenę tyrinėjantys sociologai ir psichologai teigia pastebėję, jog į svetimą šalį išvykę žmonės neretai praranda ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais, o naujus užmezga sunkiai. Naujų ryšių kūrimas – vienas iš gyvenimo svetur ypatumų, apie kurį svetur išvykstantis asmuo neretai susimąsto.

Emigrantiška vienatvė

Vienišumas – jautri tema, ir čia gyvenantys lietuviai retai linkę apie tai susimąstyti, o juolab kalbėti. „Pirmiausia, išvykdamas kiekvienas galvojame apie darbą, kur apsigyventi, kaip susitvarkyti buitį, o visa kita atrodo, kaip bus, taip“, – pasakoja Panevėžyje vyrą palikusi, su kuriuo vėliau išsiskyrė, moteris. Jau septynerius metus Londone gyvenanti 33 m. Nijolė prisipažino, jog po nelabai vykusios porą metų trukusios santuokos ji čia jautėsi labai gerai. „Gyvenau su lietuviais, visi be šeimų, neblogai sutarėm, kiekvieną savaitgalį vis baliai, gimtadieniai ar šiaip šventės. Bet paskui tos kompanijos atsibosta, norisi savo žmogaus, o susirasti nėra lengva“, – pasakoja jaunatviškai atrodanti moteris. Ji sakė išmėginusi pažinčių skelbimus, bet labai dažnai atsiliepusius, maždaug jos amžių atitinkančius vyrus domindavo dažniausiai tai, ar ji turi gyvenamąjį plotą ir ar galėtų jį priimti gyventi.

„Gal kitos moterys, kurios darbe daugiau žmonių susitinka, gal joms paprasčiau, o man tai nebent per pažįstamus, nieko gero“, – guodėsi savo tikrojo vardo atskleisti nepanorusi Nijolė. Be to, jos teigimu, čia gyvenančiais vyrais pasitikėti nelabai galima ir prisiminė vienos moters, su kuria kurį laiką teko gyventi tame pačiame name, istoriją. „Susipažino gal per tą patį internetą su tokiu lietuviu, neseniai atvykęs, susidraugavo. Ji tikrai buvo jį įsimylėjusi, o pasirodo, jis namuose šeimą palikęs, tragedijos prasidėjo… tai viskas baigėsi, kad tas vyras abi paliko – ir žmoną, ir tą mano draugę.“

Panašių istorijų išsikalbėjus papasakotų ne vienas Anglijoje gyvenantis lietuvis. Tik atsižvelgiant į tai, ar vyras, ar moteris, priežastis, kodėl sunku surasti čia sau artimą žmogų, ar kitu atveju, kodėl išsiskiria čia kartu atvykusių keliai, įvardintų skirtingai.

Lietuvės „pasikėlusios“

Londone jau penkerius metus gyvenanti ir psichologijos magistrantūrą Middlesexo universitete studijuojanti Neringa Bagdonaitė teigia, jog viena iš priežasčių, kodėl čia gyventi atvykusiems lietuviams sunku užmegzti tarpusavio ryšius, yra tai, kad žmonėms įtaką daro čionykštė aplinka, dėl kurios keičiasi jų pažiūros, lūkesčiai, tarpusavio ryšių įsivaizdavimas. „Apskritai, moterys labiau nei vyrai yra linkusios perimti naujoves bei keistis. Nors ir drovingos atvykusios, tačiau labai dažnai jos puikiai išsilaisvina iš vidinių kompleksų. Neretai tam įtakos turi bendravimas su kitataučiais, kurių asistavimas moteriai, beje, dažnai pranoksta lietuvaičių vyrų savybes šioje srityje. Tokia nauja teigiama asmeninė patirtis keičia moters vidinį pasaulį, savaime auga pasitikėjimas savimi, didėja savivertė ir paraleliai, be abejo, lūkesčiai vyriškajai lyčiai“, – teigia N. Bagdonaitė.

Psichologės nuomone, lietuvaičius vyrus toks moterų teigiamas pokytis savotiškai traukia bei žavi, tačiau gana dažnai merginos palieka jiems ir neva „pasikėlusios“, iš aukšto į juos žiūrinčios moters įvaizdį. „Sunku pasakyti, ar visada vyrai klysta darydami tokią išvadą. Pasitaiko, jog merginos išpuiksta nuo paviršutiniško užsieniečių saldžialiežuviavimo ir nepelnytai susikuria iliuzišką, neadekvačią savojo „aš“ sąvoką, gana dažnai dar ir arogancijos kupiną. Tačiau yra atvejų, kai iš tiesų jaunos moterys puikiai save realizuoja, mokosi, siekia karjeros, o šalia to dar ir užsiima visuomenine veikla. Problema gali kilti užmezgus ilgalaikius santykius, kai moteris nori išlaikyti savo išugdytą autonomiją, o vyras palaipsniui nesąmoningai stengtis grąžinti moterį „prie puodų“, kur neva pagal tradiciškus lietuviškus auklėjimo įpročius yra neginčijamai moters vieta.“

N. Bagdonaitė teigia pastebėjusi, jog pastaruoju metu ir tarp lietuviško jaunimo populiarėja iš londoniečių kopijuojamas „one night stand’as“ arba betikslis naršymo po svetimas lovas fenomenas. „Kad ir kaip būtų ironiška, nors ir gyvename tokioje žmonių apsuptyje, pastebėta, jog žmonių vienišumo jausmas čia ypač sustiprėja. Vis dėlto, vienas iš pagrindinių žmogaus instinktų yra psichologinis siekis užmegzti artimą ryšį, globoti, mylėti, rūpintis, jausti ir užjausti. Nesugebėjimas užmegzti tokio ryšio esamoje aplinkoje, užimtumas, asmeninės atsakomybės vengimas, dažnai tampa iracionalia „one night stand’o“ priežastimi. Ilgainiui toks gyvenimo būdas virsta alternatyva artimiems tarpusavio santykiams ir veikia kaip kompensacinis mechanizmas dėl realiai nepatenkintų asmeninių lūkesčių.“

Atsitiktiniai seksualiniai santykiai – dažnas reiškinys

Praeitais metais „University College London“ atliko tyrimą apie Londone gyvenančių rytų europiečių seksualines pažiūras ir elgseną. Tyrimo metu buvo apklausta 3 000 žmonių iš 10 šalių, įskaitant ir Lietuvą.Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie rytų europiečių seksualinį elgesį, jų pažiūras į abortus, homoseksualumą, nesaugius lytinius santykius ir pan. Viena iš šio tyrimo autorių, socialinių mokslų daktarė Violeta Parutis, nustatė, jog tarpusavio santykių supratimas atsidūrus emigracijoje keičiasi.

„Čia galėčiau pasiremti savo daktaro studijų tyrimu ir seksualinės sveikatos ir požiūrių tyrimu, kurio duomenis šiuo metu apdorojame. Taigi, mano pačios tyrimas rodo, kad moterys, išvykusios iš Lietuvos (ir kitų Rytų Europos šalių) emigracijoje pasijunta laisviau. Čia jų nevaržo stereotipiniai požiūriai į moterį, įsigalioję jų gimtojoje šalyje, kad moterims būtina ištekėti iki tam tikro amžiaus, kad joms būtina gimdyti vaikus, kad asmeniniai jų siekiai ir karjera turi būti antroje vietoje, nes pirmą vietą jų gyvenime privalo užimti šeima ir namai. Taigi, atrodo, atvykusios į Londoną mūsų moterys atsigauna, nes nuo jų pečių ši našta nukrenta. Tačiau, ar šie požiūriai pasikeičia tarp vyrų, kurie išvyksta gyventi į užsienį? Įvairūs tyrimai prieina įvairių išvadų. Atrodo, kad nors požiūriai į moteris emigracijoje keičiasi ir laisvėja, stereotipai išgyvendinami labai sunkiai, net užsienyje.

Įdomu tai, kad kitas tyrimas, kurį vykdau, rodo, kad visgi rytų europiečiai (tarp jų ir lietuviai), išvykę į Londoną, „poruojasi“ dažniausiai su savo tautiečiais. Tam, be abejo, įtakos turi bendra kultūra ir kalba, kurie pirmiausia padeda santykiams išsivystyti, o ir juos palaikyti. Tačiau tas pats tyrimas rodo, kad rytų europiečiai, atvykę į Londoną, pasižymi rizikingesniu seksualiniu elgesiu nei vietiniai britai – didesne seksualinių partnerių kaita (ypatingai vyrai).

- Ar atsitiktiniai seksualiniai santykiai emigracijoje tampa savaime suprantamu dalyku, kai abi puses nenori ir nereikalauja įsipareigojimo?
- Emigracija dažnam reiškia ne tik atsitiktinius seksualinius santykius, bet taip pat narkotikus (rytų europiečiai dažniau vartoja narkotikus nei vietiniai gyventojai – rodo tyrimas). Jie taip pat dažniau naudojasi mokamo sekso (prostitucijos) paslaugomis. Ypač vyrai. Visa tai padidina riziką susirgti lytiniu keliu plintančiomis ligomis, tarp jų ir ŽIV. Tačiau bent kol kas tyrimai rodo, kad tarp rytų europiečių imigrantų šių ligų mažiau nei vietinių britų visuomenėje.

Zita Čepaitė

Lietuviai Anglijoje – vieniši ir nelaimingi?
Free-extras.com

Surasti artimą žmogų – ne vienos dienos užduotis, tačiau būtent Valentino šventė paskatina pasvarstymams apie emocinius ryšius, kurie emigracijoje ne mažiau svarbūs negu darbas ir pinigai. Turbūt ne vienam yra tekę girdėti čia gyvenančių vyrų ar moterų nusiskundimus, kad Londone sunku surasti artimą žmogų ir užmegzti rimtus ir ilgalaikius tarpusavio santykius. Beje, naujausias seksualinio rytų europiečių elgesio tyrimas rodo, jog Londone gyvenantys rytų europiečiai, daugiausia vyrai, pasižymi rizikingesniu seksualiniu elgesiu ir dažniau keičia partnerius nei britai.

Emigrantų bendruomenę tyrinėjantys sociologai ir psichologai teigia pastebėję, jog į svetimą šalį išvykę žmonės neretai praranda ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais, o naujus užmezga sunkiai. Naujų ryšių kūrimas – vienas iš gyvenimo svetur ypatumų, apie kurį svetur išvykstantis asmuo neretai susimąsto.

Emigrantiška vienatvė

Vienišumas – jautri tema, ir čia gyvenantys lietuviai retai linkę apie tai susimąstyti, o juolab kalbėti. „Pirmiausia, išvykdamas kiekvienas galvojame apie darbą, kur apsigyventi, kaip susitvarkyti buitį, o visa kita atrodo, kaip bus, taip“, – pasakoja Panevėžyje vyrą palikusi, su kuriuo vėliau išsiskyrė, moteris. Jau septynerius metus Londone gyvenanti 33 m. Nijolė prisipažino, jog po nelabai vykusios porą metų trukusios santuokos ji čia jautėsi labai gerai. „Gyvenau su lietuviais, visi be šeimų, neblogai sutarėm, kiekvieną savaitgalį vis baliai, gimtadieniai ar šiaip šventės. Bet paskui tos kompanijos atsibosta, norisi savo žmogaus, o susirasti nėra lengva“, – pasakoja jaunatviškai atrodanti moteris. Ji sakė išmėginusi pažinčių skelbimus, bet labai dažnai atsiliepusius, maždaug jos amžių atitinkančius vyrus domindavo dažniausiai tai, ar ji turi gyvenamąjį plotą ir ar galėtų jį priimti gyventi.

„Gal kitos moterys, kurios darbe daugiau žmonių susitinka, gal joms paprasčiau, o man tai nebent per pažįstamus, nieko gero“, – guodėsi savo tikrojo vardo atskleisti nepanorusi Nijolė. Be to, jos teigimu, čia gyvenančiais vyrais pasitikėti nelabai galima ir prisiminė vienos moters, su kuria kurį laiką teko gyventi tame pačiame name, istoriją. „Susipažino gal per tą patį internetą su tokiu lietuviu, neseniai atvykęs, susidraugavo. Ji tikrai buvo jį įsimylėjusi, o pasirodo, jis namuose šeimą palikęs, tragedijos prasidėjo… tai viskas baigėsi, kad tas vyras abi paliko – ir žmoną, ir tą mano draugę.“

Panašių istorijų išsikalbėjus papasakotų ne vienas Anglijoje gyvenantis lietuvis. Tik atsižvelgiant į tai, ar vyras, ar moteris, priežastis, kodėl sunku surasti čia sau artimą žmogų, ar kitu atveju, kodėl išsiskiria čia kartu atvykusių keliai, įvardintų skirtingai.

Lietuvės „pasikėlusios“

Londone jau penkerius metus gyvenanti ir psichologijos magistrantūrą Middlesexo universitete studijuojanti Neringa Bagdonaitė teigia, jog viena iš priežasčių, kodėl čia gyventi atvykusiems lietuviams sunku užmegzti tarpusavio ryšius, yra tai, kad žmonėms įtaką daro čionykštė aplinka, dėl kurios keičiasi jų pažiūros, lūkesčiai, tarpusavio ryšių įsivaizdavimas. „Apskritai, moterys labiau nei vyrai yra linkusios perimti naujoves bei keistis. Nors ir drovingos atvykusios, tačiau labai dažnai jos puikiai išsilaisvina iš vidinių kompleksų. Neretai tam įtakos turi bendravimas su kitataučiais, kurių asistavimas moteriai, beje, dažnai pranoksta lietuvaičių vyrų savybes šioje srityje. Tokia nauja teigiama asmeninė patirtis keičia moters vidinį pasaulį, savaime auga pasitikėjimas savimi, didėja savivertė ir paraleliai, be abejo, lūkesčiai vyriškajai lyčiai“, – teigia N. Bagdonaitė.

Psichologės nuomone, lietuvaičius vyrus toks moterų teigiamas pokytis savotiškai traukia bei žavi, tačiau gana dažnai merginos palieka jiems ir neva „pasikėlusios“, iš aukšto į juos žiūrinčios moters įvaizdį. „Sunku pasakyti, ar visada vyrai klysta darydami tokią išvadą. Pasitaiko, jog merginos išpuiksta nuo paviršutiniško užsieniečių saldžialiežuviavimo ir nepelnytai susikuria iliuzišką, neadekvačią savojo „aš“ sąvoką, gana dažnai dar ir arogancijos kupiną. Tačiau yra atvejų, kai iš tiesų jaunos moterys puikiai save realizuoja, mokosi, siekia karjeros, o šalia to dar ir užsiima visuomenine veikla. Problema gali kilti užmezgus ilgalaikius santykius, kai moteris nori išlaikyti savo išugdytą autonomiją, o vyras palaipsniui nesąmoningai stengtis grąžinti moterį „prie puodų“, kur neva pagal tradiciškus lietuviškus auklėjimo įpročius yra neginčijamai moters vieta.“

N. Bagdonaitė teigia pastebėjusi, jog pastaruoju metu ir tarp lietuviško jaunimo populiarėja iš londoniečių kopijuojamas „one night stand’as“ arba betikslis naršymo po svetimas lovas fenomenas. „Kad ir kaip būtų ironiška, nors ir gyvename tokioje žmonių apsuptyje, pastebėta, jog žmonių vienišumo jausmas čia ypač sustiprėja. Vis dėlto, vienas iš pagrindinių žmogaus instinktų yra psichologinis siekis užmegzti artimą ryšį, globoti, mylėti, rūpintis, jausti ir užjausti. Nesugebėjimas užmegzti tokio ryšio esamoje aplinkoje, užimtumas, asmeninės atsakomybės vengimas, dažnai tampa iracionalia „one night stand’o“ priežastimi. Ilgainiui toks gyvenimo būdas virsta alternatyva artimiems tarpusavio santykiams ir veikia kaip kompensacinis mechanizmas dėl realiai nepatenkintų asmeninių lūkesčių.“

Atsitiktiniai seksualiniai santykiai – dažnas reiškinys

Praeitais metais „University College London“ atliko tyrimą apie Londone gyvenančių rytų europiečių seksualines pažiūras ir elgseną. Tyrimo metu buvo apklausta 3 000 žmonių iš 10 šalių, įskaitant ir Lietuvą.Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie rytų europiečių seksualinį elgesį, jų pažiūras į abortus, homoseksualumą, nesaugius lytinius santykius ir pan. Viena iš šio tyrimo autorių, socialinių mokslų daktarė Violeta Parutis, nustatė, jog tarpusavio santykių supratimas atsidūrus emigracijoje keičiasi.

„Čia galėčiau pasiremti savo daktaro studijų tyrimu ir seksualinės sveikatos ir požiūrių tyrimu, kurio duomenis šiuo metu apdorojame. Taigi, mano pačios tyrimas rodo, kad moterys, išvykusios iš Lietuvos (ir kitų Rytų Europos šalių) emigracijoje pasijunta laisviau. Čia jų nevaržo stereotipiniai požiūriai į moterį, įsigalioję jų gimtojoje šalyje, kad moterims būtina ištekėti iki tam tikro amžiaus, kad joms būtina gimdyti vaikus, kad asmeniniai jų siekiai ir karjera turi būti antroje vietoje, nes pirmą vietą jų gyvenime privalo užimti šeima ir namai. Taigi, atrodo, atvykusios į Londoną mūsų moterys atsigauna, nes nuo jų pečių ši našta nukrenta. Tačiau, ar šie požiūriai pasikeičia tarp vyrų, kurie išvyksta gyventi į užsienį? Įvairūs tyrimai prieina įvairių išvadų. Atrodo, kad nors požiūriai į moteris emigracijoje keičiasi ir laisvėja, stereotipai išgyvendinami labai sunkiai, net užsienyje.

Įdomu tai, kad kitas tyrimas, kurį vykdau, rodo, kad visgi rytų europiečiai (tarp jų ir lietuviai), išvykę į Londoną, „poruojasi“ dažniausiai su savo tautiečiais. Tam, be abejo, įtakos turi bendra kultūra ir kalba, kurie pirmiausia padeda santykiams išsivystyti, o ir juos palaikyti. Tačiau tas pats tyrimas rodo, kad rytų europiečiai, atvykę į Londoną, pasižymi rizikingesniu seksualiniu elgesiu nei vietiniai britai – didesne seksualinių partnerių kaita (ypatingai vyrai).

- Ar atsitiktiniai seksualiniai santykiai emigracijoje tampa savaime suprantamu dalyku, kai abi puses nenori ir nereikalauja įsipareigojimo?
- Emigracija dažnam reiškia ne tik atsitiktinius seksualinius santykius, bet taip pat narkotikus (rytų europiečiai dažniau vartoja narkotikus nei vietiniai gyventojai – rodo tyrimas). Jie taip pat dažniau naudojasi mokamo sekso (prostitucijos) paslaugomis. Ypač vyrai. Visa tai padidina riziką susirgti lytiniu keliu plintančiomis ligomis, tarp jų ir ŽIV. Tačiau bent kol kas tyrimai rodo, kad tarp rytų europiečių imigrantų šių ligų mažiau nei vietinių britų visuomenėje.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 26)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: