Zita Čepaitė

Prasidėjus Naujiesiems dauguma žmonių gavo sveikinimus, kuriuose linkima sveikatos, laimės ir pinigų. Tai tas būtinasis trejetas, kuris turėtų užtikrinti kiekvieno mūsų gerą savijautą šiuo metu ir pasitikėjimą ateitimi. Deja, 2008 metų pabaiga nešė nekokias naujienas, o ir 2009 metai prasidėjo vis dažnesniais pranešimais apie tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje bankrutuojančias įmones ir augantį nedarbą. Ir sakoma, kad tai tik pradžia. Kas dedasi, ko tikėtis – tai klausimai, kurie neramina tautiečius, kur jie begyventų – Lietuvoje, Anglijoje, JAV ar bet kurioje kitoje šalyje.

Tad su kokiomis nuotaikomis 2009 metus sutinka Anglijoje gyvenantys lietuviai?
Dauguma jų dirba paslaugų ir statybų srityse, tad šių ekonomikos sričių nuosmukis nemažai daliai lietuvių gali tapti sunkiu išbandymu. Tuo labiau, kad darbo pasiūlymų šiuo metu sumažėjo daugiau nei perpus, o skaičius tų, kurie ieško darbo, gerokai išaugo. Prognozuojama, kad 2009 metais darbo gali netekti virš 600 tūkst. žmonių, o nedarbas išaugs iki 7,9 proc. Šiuo metu darbo ieškantys lietuviai sako darbo pasiūlymų beveik nesulaukiantys.

Rasti darbą – sunku

Staliaus darbo šiuo metu ieškantis Mantas Timukas (28) pasakojo, kad problemos su darbais prasidėjo prieš kokį pusmetį, kai pradėjo stoti statybos. Anglijoje jis dirba jau ketveri metai ir tokios situacijos, kaip šiuo metu, nėra buvę. Tačiau į Lietuvą jis neskuba, “Neišeina bėgioti, bandysiu čia, jeigu reikės, keisiu kvalifikaciją, galbūt pabandysiu kitose srityse.” Kreiptis dėl bedarbio pašalpos jis dar nežada, tikisi, kad pavyks įsidarbinti, nes statybų srityje nuo Kalėdų iki maždaug sausio pabaigos kiekvienais metais štilis, tad vilties vyras dar neprarado. “Optimistas esu. Viskas paties žmogaus rankose.”
Edita (34) nusprendė persikelti į Londoną, tad pradėjo čia ieškoti darbo. “Nelengva, bet pasistengus rasti galima. Šiuo metu lankau klinikoje apmokymus. Moko, bet tuo pat metu ir stebi, kas kaip elgiasi, ir po trijų dienų jie atsirinks tinkamiausią kandidatą. Dalį jau priėmė, trūksta tik vieno žmogaus. Tikiuosi, kad tą darbą gausiu aš”, – sako medicininio aptarnavimo srityje iki šio dirbusi ir toliau tokio darbo ieškanti moteris.

Vieni į Lietuvą, kiti – iš Lietuvos

Į klausimą, kas atsitiks su emigrantais, Lietuvoje atsakoma vienareikšmiškai - jie sugrįš atgal. Žinoma, tie, kas porą ir daugiau mėnesių čia neranda darbo, bet Lietuvoje turi kiek lengvesnes pragyvenimo galimybes, grįžta. Darbą praradusi ir porą mėnesių bergždžiai kito darbo JK ieškojusi mergina sako, kad Lietuvoje gyvena jos mama, pas kurią grįžusi prisiglaus, o paskui bus matyti. Tačiau masinio bėgimo iš Anglijos į Lietuvą tikrai nėra. O samprotavimai, kad emigrantai parbėgs namo, neretai neturi realaus pagrindo ir yra padiktuoti piktdžiugos – esą štai ir nebeturite kuo puikuotis, sugrįšite galvas nuleidę ir ranką ištiesę. Tokie komentatoriai neretai pamiršta apsižvalgyti aplink ir pamatyti, kad ir Lietuvoje padėtis nė kiek ne geresnė, o gal ir prastesnė. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Lietuvoje darbo netekę žmonės vis dar traukia į Angliją.

Iš Lietuvos prieš pat Kalėdas atvykęs Nerijus Martišius (28) šiuo metu Londone ieško vairuotojo darbo. Iš Lietuvos jis išvyko todėl, kad jo buvusios darbovietės viena po kitos užsidarė. “Lietuvoje dirbau autobuso vairuotoju, prieš tai važinėjau su „furomis“ po Europą, bet tos įmonės bankrutavo. Turėjau ir savo statybos firmą, bet praeitų metų rudenį, kai prasidėjo krizė, mano firma sužlugo”, – sakė laimę Anglijoje pabandyti sumanęs vyras. Kol kas darbo pasiūlymų jis nesulaukė. Jo nuomone, reikia tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam variantui.

Vytas (18) iš Lietuvos atvyko irgi neseniai - prieš keturis mėnesius. Buvo įsidarbinęs laikinai ir dabar ieško statybininko ar santechniko pagalbininko darbo. Užsiregistravo keliose agentūrose, pasiskelbė lietuviškose internetinėse svetainėse ir kol kas, nors jau praėjo trys savaitės, jokių pasiūlymų nesulaukė. Tačiau į Lietuvą vaikinas neskuba, dar palūkės, tikisi, kad švenčių laikotarpiui pasibaigus, situacija pasikeis.

Lietuvoje baisiau

Šiuo metu darbo ieškanti Vida Stravinskienė (50) iš Niukaslio visai neseniai grįžo iš Lietuvos, kur praleido porą mėnesių, ir į Angliją grįžo tik prieš Kalėdas. “Lietuvoje man viskas baisiau atrodo. Ten mano amžiaus moteriai darbo nebepavyks surasti. Mano artimieji tikrai išsigandę, su baime į ateitį žiūri, svarsto, gal išvažiuoti. Bet sakau, čia pinigai ant medžių irgi neauga, nelengva, o ypač neseniai atvykus”, - sakė Vida.

Ji pati jau penkeri metai Anglijoje ir visą tą laiką dirbo viešbutyje. “Buvo gerai, bet dirbau per agentūrą, o prieš porą mėnesių nusprendžiau iš agentūros išeiti, nes nebenorėjau jiems mokėti. Bet mano sutartis buvo labai bloga, ten parašyta, kad pusę metų nuo išėjimo negaliu įsidarbinti tame pačiame viešbutyje. Praėjus tam laikui viešbutis mane pažadėjo įdarbinti tiesiogiai, nes gerai ten sutariau ir jie patenkinti mano darbu, bet tą pusmetį turiu kitur darbą susirasti”, - sakė prieš trejetą savaičių skelbimą dėl darbo paieškos padavusi moteris.

Kol kas darbo Vida nerado. Bet krizė jos nebaugina. “Aš turiu savivaldybės butą, žinau, kad iš jo manęs neišmes, galiu jau rytoj eiti ir užsiregistruoti į Darbo centrą ir iš karto gausiu bedarbio pašalpą”, – savo galimybes dėsto moteris.
Jos nuomone, Britanijos valdžia ieško, kaip padėti žmonėms įveikti sunkumus, su kuriais jie susiduria ekonominės krizės metu.

Jau dugnas ar dar ne?

Iš tikrųjų JK vyriausybė priima gana radikalius sprendimus stengdamasi išjudinti ekonomiką iš sąstingio. Tačiau nei keliasdešimt milijardų mokesčių mokėtojų pinigų, kurie buvo mesti, kad išgelbėtų nuo bankroto didžiuosius bankus, nei 2,5 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis, nei iki 2 proc. sumažintos palūkanos kol kas stipraus postūmio ekonomikai nesuteikė. Regis, net atvirkščiai – kuo labiau valdžia stengiasi gelbėti ekonomiką, tuo labiau ji skęsta – gerų naujienų beveik nesigirdi, o pranešimai apie bankrotus ir atleidimus iš darbo pilasi kone kasdien. Tiesa, paskolas turintiems žmonėms kiek palengvėjo – jie moka kone perpus mažesnes palūkanas bankams nei prieš trejetą mėnesių, o planuojamas dar vienas palūkanų normos mažinimas gali dar labiau palengvinti paskolas būstui įsigyti paėmusių žmonių dalią. Tačiau prošvaisčių ekonomikoje buvusio Lietuvių Londono Sičio prezidento, “Spencer House Capital Management” investicinės bendrovės direktoriaus Dariaus Daubaro žodžiais dar teks gerokai palaukti.

“Šiuo metu sunku pasakyti, ar jau pasiekėme dugną, kol kas dar nėra rodiklių, kurie rodytų, kad jau įvyko lūžis. Akcijų rinkos po Naujųjų sureagavo teigiamai, žiūrint iš investuotojo pozicijų, tai - jau pozityvus dalykas. Toliau daug kas priklausys nuo metų pradžioje pasirodysiančių korporacijų ir bankų veiklos rezultatų. Akcijų rinkoje persilaužimas gali įvykti per šiuos metus, gal net jau po pirmojo pusmečio.

Ekonomikoje procesai lėtesni, tad pirma metų pusė bus sunkesnė visiems. Ekonomikos sulėtėjimas akivaizdus ir jis gali užsitęsti visus metus. Iš žmogiškosios pusės žiūrint šie metai bus sunkūs – darbų praradimas, pajamų sumažėjimas. Kiek tai tęsis – šiuo metu prognozuoti sunku, aiškiau taps, kai matysime pasikeitimus akcijų rinkose ir pasirodys pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai. Gal jau esame dugne, gal dar ne, niekas negali pasakyti. Ekonomikos recesija truks didžiąją šių metų dalį. Kris pajamos ir kol neatsiras kreditų, kol verslas negalės gauti paskolų, nereikia nieko tikėtis. Vaizdžiai kalbant, dabar visi išsikasę duobes sėdime kaip fronte ir laukiame”, – apie ekonomikos situaciją Britanijoje kalba D.Daubaras.

Jis sakė, kad pasikeitimai palietė ir Londono Sityje dirbusius lietuvius. “Sunku skaičiais pasakyti, kiek lietuvių, dirbusių Sityje, neteko darbu, bet manau, gal koks ketvirtadalis. Tie procesai, kurie veikia visus, veikia ir Sityje dirbančius lietuvius. Dalis grįžo į Lietuvą, kiti pakeitė darbus, kiti išvyko pakeliauti, kol kas apie tai, kaip jiems sekasi sunku būtų kalbėti, dar tik kokie du trys mėnesiai tėra praėję”, – sakė buvęs lietuviško Londono Sičio klubo prezidentas D.Daubaras.