Naujasis ambasadorius nemėgsta visažinių - Anglija.lt
 

Naujasis ambasadorius nemėgsta visažinių 

LR ambasadoje Londone - naujas veidas. Tai nuo gegužės 25 dienos pareigas eiti pradėjęs ambasadorius Oskaras Jusys. Daug tautiečių puikiai prisimena, nors ir nevienareikšmiškai vertina buvusio ambasadoriaus Vygaudo Ušacko pastangas skatinti ir palaikyti kultūrines bei visuomenines JK lietuvių iniciatyvas. Pradėjus darbą naujajam ambasadoriui, smalsu sužinoti, kokie nauji vėjai ims pūsti Lietuvos ambasadoje Londone. Ir koks likimas laukia prieš porą metų nupirkto ambasados pastato, kuris, sužadinęs viltis, kad įsikėlus į naujas patalpas, bus išspręsta daugybė problemų, iki šiol stūkso nenaudojamas.

„Infozona“: Jūsų, kaip ambasadoriaus, darbo patirtis nemenka, o diplomatinę karjerą pradėjote nuo tada, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ar ta patirtis padeda pradedant darbą naujoje vietoje?

Oskaras Jusys: Aišku, patirtis padeda, bet jei sakyčiau, kad atvažiuoji ir žinai, ką daryti, būčiau nenuoširdus, nes kiekvieną kartą nauja vieta yra ir naujas iššūkis. Esu dirbęs ambasadoriumi prie Junginių Tautų Niujorke, be to, teko būti ir Europos Sąjungoje ambasadoriumi tuo metu, kai buvo baigiamos derybos dėl narystės ES – tai buvo sudėtingas, įdomus ir Lietuvai svarbus laikotarpis. Tad patirtis – gerai, bet negaliu sakyti, kad atvažiuoji ir jau viską žinai, kas ir kaip... Ir apskirtai gyvenime esu prieš visažinius.

„Infozona“: Ar čia pradedant darbą yra kažkas, ko iki šiol neteko daryti, apie ką galėtumėte pasakyti – pirmą kartą gyvenime?

O.J.: Visiškai naujo – ne. Kai dirbau Niujorke, kadangi šalies ambasadorius yra Vašingtone, su lietuvių bendruomene Niujorke teko nemažai bendrauti. Aišku, čia bendruomenė kitokia, kitokie laikai, nes tada Lietuva dar nebuvo ES narė - nebuvo laisvo darbo jėgos judėjimo, kaip dabar, ir lietuvių buvo daug mažiau. Be to, nauji žmonės, naujas kolektyvas, nauji veikiantys asmenys ir asmenų grupės – su tuo, žinoma, teks susipažinti.

„Infozona“: O pavyzdžiui, ar yra kada tekę prisistatyti karalienei?

O.J.: Tokių dalykų, žinoma, neteko dar patirti. Bet dabar JK liberalizavo savo protokolą ir nebereikia laukti, kol būsiu pristatytas karalienei, esu pilnai veikiantis ambasadorius nuo kredencialų įteikimo protokolo vadovui. Aišku, tradicinis prisistatymas karalienei bus, bet dar nėra paskirto laiko, mane pastatė į eilę.

„Infozona“: Kokia kryptimi ketinate stiprinti ar plėtoti ambasados darbą?

O.J.: Tiksliau į tą klausimą galėčiau atsakyti po mūsų ambasadorių suvažiavimo rugsėjo mėnesį Vilniuje ir susitikimo su naująja prezidente. Pagal Konstituciją, užsienio politiką vykdo prezidentas kartu su vyriausybe, todėl mes labai norėsime išgirsti iš naujosios prezidentės, kokius užsienio politikos akcentus ji sudės. Pats svarbiausias darbas, kurį matau, - kaip galima greičiau sutvarkyti nupirktą naują ambasados pastatą. Tai pagrindinė mano užduotis ir tuo jau pradėjau rūpintis prieš atvažiuodamas čia - maždaug porą mėnesių tuo užsiimu. Visa schema yra paruošta, kaip viską padaryti be Lietuvos pinigų, kadangi turim du pastatus… Jau gavau palaikymą iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės ir per metus persikelsim į naujas patalpas. Bus išspręsti piliečių konsulinio aptarnavimo klausimai, visos eilės, nepatogumai tautiečiams, kurie ateina į konsulinį skyrių ir patiria daug streso. Be to, kosulinio skyriaus darbuotojams sunku dirbti tame rūsyje ir mano tikslas - sutvarkyti patalpas. Tą aš dariau Briuselyje, tą dariau Niujorke, tad dabar jau trečią kartą brendu į tą patį vandenį.

„Infozona“: Vos įsigijus pastatą buvo planuojama įsikelti į jį labai greitai, bet viskas užsitęsė. Ar jau visos problemos išspręstos?

O.J.: Tikėsimės, kad bus išspręstos. Projektas jau yra padarytas, reikia paskelbti konkursą ir po to pradėsime darbus.

„Infozona“: Buvo duotas pažadas, kad patalpomis galės naudotis ir bendruomenė. Jūs to neatsisakote?

O.J.: Tikrai stengsimės, kad tie pažadai, kurie buvo duoti, būtų įvykdyti. Ta salė bus didžiausia JK ir bendruomenė tikrai galės ja naudotis. Numatytos patalpos su atskiru įėjimu, kad bendruomenė ir išeiginę dieną galėtų jomis naudotis, viskas numatyta projekte ir man apie tai buvo pasakota, aš linkęs tuos pažadus išpildyti.

„Infozona“: Per pastaruosius metus susiklostė glaudus ambasados ir lietuvių bendruomenės ryšys. Drauge buvo pradėta ar inicijuota daug dalykų. Ar jūs irgi užsikrausite tą naštą ant savo pečių ir aktyviai dalyvausite bendruomenės gyvenime, ar visgi laikysitės truputį kitokios pozicijos?

O.J.: Populiarus amerikietiškas posakis sako: “Don’t fix until it’s broken” (liet. Netaisyk, kol nesulūžę.). Tad visi pradėti geri darbai bus tęsiami. Aišku, reprezentacinių renginių bus mažiau, nes visi žinome finansinius sunkumus. Ambasadai lėšų, kiek tai susiję su reprezentacija, palikta tik ketvirtis iš to, ką turėjo ambasadorius V.Ušackas, tad galima patiems daryti išvadas... Kaip dar prieš rinkimus sakė išrinktoji prezidentė, kritikuodama ankstesnę vyriausybę, - negali būti puota maro metu. Bet visos gražios iniciatyvos bus palaikomos ir labai lauksiu naujo pavaduotojo, kuris dar labiau sustiprins darbą su bendruomene. Kiek žinau, prieš išvažiuodamas buvęs ambasadorius atsisveikindamas pasakė sparnuotą frazę, kad nuo šiol ambasada nebebus jums mama ar kažką panašiai. Taip bent man perdavė kolegos... Tikrai nenorime primesti bendruomenei dienotvarkės, ji turi turėti savo dienotvarkę, o mes pasistengsime į tą dienotvarkę įsipaišyti. Jei mums reikės bendruomenės pagalbos, visada kreipsimės, ir jeigu reikės bendruomenei pagalbos, visada atsiliepsime. Mano kredo toks - mes esame Lietuvos diplomatinė atstovybė JK ir pirmiausia atliksime tuos darbus, kurie bus pavesti mūsų prezidentės ir vyriausybės.

„Infozona“: Koks įspūdis apie čia gyvenančią lietuvių bendruomenę? Ar jau teko bent kažkiek susipažinti?

O.J.: Kiek matau, bendruomenė yra fragmentiška. Yra senoji dalis, yra jaunimas, yra studentai, yra Sityje dirbantieji, gydytojų organizacija, yra intelektualų dalis… Kai per Sekmines lankiausi Lietuvių sodyboje, ne visus bendruomenės segmentus ten mačiau. Norisi palinkėti, kad būtume vieningesni. Nes kai dirbau Amerikoje, man ten gyvenantys lietuviai sakė: “Mūsų organizacijos yra apibrėžiamos taip: trys lietuviai – penkios partijos.” Kad to nebūtų, aš palinkėčiau visiems daugiau bendrauti. Nebūtina susivienyti, bet norisi daugiau tos bendros talkos, kad atliktume darbus, kurie reikalingi Lietuvai.

„Infozona“: Tautiečiai kartais skundžiasi dėl konsulinio skyriaus darbo – kad negali prisiskambinti nurodytais numeriais, sugaišta daug laiko ir pan. Ar įmanoma tas problemas kada nors išspręsti?

O.J.: Užsienio reikalų ministerijoje aš kuravau konsulinį departamentą ir žiūrėdamas į visą mūsų konsulinio darbo spektrą, galiu pasakyti, kad pačios sunkiausios ir blogiausios sąlygos konsuliniuose skyriuose yra JK ir Airijoje. Krūviai čia didžiausi, žmonės dirba ir po darbo. Pavyzdžiui, trečdalis visų darbų, kurie padaromi konsuliniuose skyriuose – pasų, grįžimo pažymėjimų išdavimo, notaro patvirtinimų ir pan. - yra padaroma JK. Čia gyvena daugybė žmonių, o dirba trys konsulai ir keturi techniniai darbuotojai. Problema ne žmonės, o aplinkybės. Kad ir tai, jog sunku prisiskambinti. Telefono pastotė ambasadoje pastatyta dar ambasadoriaus Rajecko metu. Kiek laiko praėjo – gal koks penkiolika metų? Nieko neinvestuota gerinant telefono ryšį – kieno kaltė: ar „konsuliečių“, ar buvusių vadovų? Be to, niekas negalvojo, kad tiek lietuvių atvažiuos čia dirbti. Juk mūsų vyriausybė neplanavo ir net neįsivaizdavo, kad toks miestas, didesnis negu Klaipėda, gyvens JK. Be to, mūsų visi konsuliniai notariniai patarnavimai pritaikyti Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Pavyzdžiui, vienas dalykas, kai Lietuvos pilietis nuvažiuoja dviračiu į Vabalninką ir pasiima pasą, o čia reikia važiuoti tūkstančius kilometrų. Bet dokumentą reikia atsiimti asmeniškai, nes tokie lietuviški įstatymai. Jie nėra pritaikyti tai emigracijos daliai, kuri gyvena Anglijoje, Airijoje ar JAV. Kuo čia kaltas konsulas... Būna subjektyvių momentų, bet daugiau objektyvių priežasčių. O mūsų konsulas stovi priekinėje linijoje, jis pirmas apkasuose, jis “renka kankorėžius” už visas Lietuvos žinybas.

„Infozona“: Kaip sekasi įsikurti Londone? Ar miestas atrodo svetingas, ar jaučiatės čia saviškis?

O.J.: Gyvenu kol kas viešbutyje, ieškau tinkamo būsto… O šiaip… Esu pratęs prie didmiesčio, nes gyventi teko Niujorke. Nesu nustebintas, tik tiek, kad Londonas turi daugiau istorijos, paveldo, įdomios architektūros.

„Infozona“: Kokie jūsų pomėgiai ir ar jau spėjote apsidairyti, ar yra čia daug galimybių šiems pomėgiams realizuotis?

O.J.: Vienam tikrai yra. Mėgstu džiazą, o čia džiazo klubų yra. Kai gyvenau Niujorke, dažnai lankydavausi džiazo koncertuose ir esu bendravęs asmeniškai su labai daug gyvų žymiausių džiazo atlikėjų, tikiuosi pabendrauti ir Londone. Turiu sukaupęs didelę džiazo muzikos kolekciją, tikiuosi čia ją papildyti. Antros religijos teks gal atsisakyti, nes krepšinis čia nėra populiarus. Žinau, kad lietuviai čia žaidžia, bet to, krepšinio, kurį pratę matyti Europoje ar Šiaurės Amerikoje, čia nėra. Bet labai mėgstu futbolą, tai tam pomėgiui čia visos galimybės… Mėgstu meną, tai bus galimybė pasižiūrėti… Nors esu buvęs Londone anksčiau ir daug galerijų aplankęs, bet yra besikeičiančių parodų. Kad būtų laiko, kad pavyktų kuo greičiau įsikurti ir šalia darbo daug galimybių įdomiam laisvalaikiui.

Kalbėjosi Zita Čepaitė

LR ambasadoje Londone - naujas veidas. Tai nuo gegužės 25 dienos pareigas eiti pradėjęs ambasadorius Oskaras Jusys. Daug tautiečių puikiai prisimena, nors ir nevienareikšmiškai vertina buvusio ambasadoriaus Vygaudo Ušacko pastangas skatinti ir palaikyti kultūrines bei visuomenines JK lietuvių iniciatyvas. Pradėjus darbą naujajam ambasadoriui, smalsu sužinoti, kokie nauji vėjai ims pūsti Lietuvos ambasadoje Londone. Ir koks likimas laukia prieš porą metų nupirkto ambasados pastato, kuris, sužadinęs viltis, kad įsikėlus į naujas patalpas, bus išspręsta daugybė problemų, iki šiol stūkso nenaudojamas.

„Infozona“: Jūsų, kaip ambasadoriaus, darbo patirtis nemenka, o diplomatinę karjerą pradėjote nuo tada, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ar ta patirtis padeda pradedant darbą naujoje vietoje?

Oskaras Jusys: Aišku, patirtis padeda, bet jei sakyčiau, kad atvažiuoji ir žinai, ką daryti, būčiau nenuoširdus, nes kiekvieną kartą nauja vieta yra ir naujas iššūkis. Esu dirbęs ambasadoriumi prie Junginių Tautų Niujorke, be to, teko būti ir Europos Sąjungoje ambasadoriumi tuo metu, kai buvo baigiamos derybos dėl narystės ES – tai buvo sudėtingas, įdomus ir Lietuvai svarbus laikotarpis. Tad patirtis – gerai, bet negaliu sakyti, kad atvažiuoji ir jau viską žinai, kas ir kaip... Ir apskirtai gyvenime esu prieš visažinius.

„Infozona“: Ar čia pradedant darbą yra kažkas, ko iki šiol neteko daryti, apie ką galėtumėte pasakyti – pirmą kartą gyvenime?

O.J.: Visiškai naujo – ne. Kai dirbau Niujorke, kadangi šalies ambasadorius yra Vašingtone, su lietuvių bendruomene Niujorke teko nemažai bendrauti. Aišku, čia bendruomenė kitokia, kitokie laikai, nes tada Lietuva dar nebuvo ES narė - nebuvo laisvo darbo jėgos judėjimo, kaip dabar, ir lietuvių buvo daug mažiau. Be to, nauji žmonės, naujas kolektyvas, nauji veikiantys asmenys ir asmenų grupės – su tuo, žinoma, teks susipažinti.

„Infozona“: O pavyzdžiui, ar yra kada tekę prisistatyti karalienei?

O.J.: Tokių dalykų, žinoma, neteko dar patirti. Bet dabar JK liberalizavo savo protokolą ir nebereikia laukti, kol būsiu pristatytas karalienei, esu pilnai veikiantis ambasadorius nuo kredencialų įteikimo protokolo vadovui. Aišku, tradicinis prisistatymas karalienei bus, bet dar nėra paskirto laiko, mane pastatė į eilę.

„Infozona“: Kokia kryptimi ketinate stiprinti ar plėtoti ambasados darbą?

O.J.: Tiksliau į tą klausimą galėčiau atsakyti po mūsų ambasadorių suvažiavimo rugsėjo mėnesį Vilniuje ir susitikimo su naująja prezidente. Pagal Konstituciją, užsienio politiką vykdo prezidentas kartu su vyriausybe, todėl mes labai norėsime išgirsti iš naujosios prezidentės, kokius užsienio politikos akcentus ji sudės. Pats svarbiausias darbas, kurį matau, - kaip galima greičiau sutvarkyti nupirktą naują ambasados pastatą. Tai pagrindinė mano užduotis ir tuo jau pradėjau rūpintis prieš atvažiuodamas čia - maždaug porą mėnesių tuo užsiimu. Visa schema yra paruošta, kaip viską padaryti be Lietuvos pinigų, kadangi turim du pastatus… Jau gavau palaikymą iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės ir per metus persikelsim į naujas patalpas. Bus išspręsti piliečių konsulinio aptarnavimo klausimai, visos eilės, nepatogumai tautiečiams, kurie ateina į konsulinį skyrių ir patiria daug streso. Be to, kosulinio skyriaus darbuotojams sunku dirbti tame rūsyje ir mano tikslas - sutvarkyti patalpas. Tą aš dariau Briuselyje, tą dariau Niujorke, tad dabar jau trečią kartą brendu į tą patį vandenį.

„Infozona“: Vos įsigijus pastatą buvo planuojama įsikelti į jį labai greitai, bet viskas užsitęsė. Ar jau visos problemos išspręstos?

O.J.: Tikėsimės, kad bus išspręstos. Projektas jau yra padarytas, reikia paskelbti konkursą ir po to pradėsime darbus.

„Infozona“: Buvo duotas pažadas, kad patalpomis galės naudotis ir bendruomenė. Jūs to neatsisakote?

O.J.: Tikrai stengsimės, kad tie pažadai, kurie buvo duoti, būtų įvykdyti. Ta salė bus didžiausia JK ir bendruomenė tikrai galės ja naudotis. Numatytos patalpos su atskiru įėjimu, kad bendruomenė ir išeiginę dieną galėtų jomis naudotis, viskas numatyta projekte ir man apie tai buvo pasakota, aš linkęs tuos pažadus išpildyti.

„Infozona“: Per pastaruosius metus susiklostė glaudus ambasados ir lietuvių bendruomenės ryšys. Drauge buvo pradėta ar inicijuota daug dalykų. Ar jūs irgi užsikrausite tą naštą ant savo pečių ir aktyviai dalyvausite bendruomenės gyvenime, ar visgi laikysitės truputį kitokios pozicijos?

O.J.: Populiarus amerikietiškas posakis sako: “Don’t fix until it’s broken” (liet. Netaisyk, kol nesulūžę.). Tad visi pradėti geri darbai bus tęsiami. Aišku, reprezentacinių renginių bus mažiau, nes visi žinome finansinius sunkumus. Ambasadai lėšų, kiek tai susiję su reprezentacija, palikta tik ketvirtis iš to, ką turėjo ambasadorius V.Ušackas, tad galima patiems daryti išvadas... Kaip dar prieš rinkimus sakė išrinktoji prezidentė, kritikuodama ankstesnę vyriausybę, - negali būti puota maro metu. Bet visos gražios iniciatyvos bus palaikomos ir labai lauksiu naujo pavaduotojo, kuris dar labiau sustiprins darbą su bendruomene. Kiek žinau, prieš išvažiuodamas buvęs ambasadorius atsisveikindamas pasakė sparnuotą frazę, kad nuo šiol ambasada nebebus jums mama ar kažką panašiai. Taip bent man perdavė kolegos... Tikrai nenorime primesti bendruomenei dienotvarkės, ji turi turėti savo dienotvarkę, o mes pasistengsime į tą dienotvarkę įsipaišyti. Jei mums reikės bendruomenės pagalbos, visada kreipsimės, ir jeigu reikės bendruomenei pagalbos, visada atsiliepsime. Mano kredo toks - mes esame Lietuvos diplomatinė atstovybė JK ir pirmiausia atliksime tuos darbus, kurie bus pavesti mūsų prezidentės ir vyriausybės.

„Infozona“: Koks įspūdis apie čia gyvenančią lietuvių bendruomenę? Ar jau teko bent kažkiek susipažinti?

O.J.: Kiek matau, bendruomenė yra fragmentiška. Yra senoji dalis, yra jaunimas, yra studentai, yra Sityje dirbantieji, gydytojų organizacija, yra intelektualų dalis… Kai per Sekmines lankiausi Lietuvių sodyboje, ne visus bendruomenės segmentus ten mačiau. Norisi palinkėti, kad būtume vieningesni. Nes kai dirbau Amerikoje, man ten gyvenantys lietuviai sakė: “Mūsų organizacijos yra apibrėžiamos taip: trys lietuviai – penkios partijos.” Kad to nebūtų, aš palinkėčiau visiems daugiau bendrauti. Nebūtina susivienyti, bet norisi daugiau tos bendros talkos, kad atliktume darbus, kurie reikalingi Lietuvai.

„Infozona“: Tautiečiai kartais skundžiasi dėl konsulinio skyriaus darbo – kad negali prisiskambinti nurodytais numeriais, sugaišta daug laiko ir pan. Ar įmanoma tas problemas kada nors išspręsti?

O.J.: Užsienio reikalų ministerijoje aš kuravau konsulinį departamentą ir žiūrėdamas į visą mūsų konsulinio darbo spektrą, galiu pasakyti, kad pačios sunkiausios ir blogiausios sąlygos konsuliniuose skyriuose yra JK ir Airijoje. Krūviai čia didžiausi, žmonės dirba ir po darbo. Pavyzdžiui, trečdalis visų darbų, kurie padaromi konsuliniuose skyriuose – pasų, grįžimo pažymėjimų išdavimo, notaro patvirtinimų ir pan. - yra padaroma JK. Čia gyvena daugybė žmonių, o dirba trys konsulai ir keturi techniniai darbuotojai. Problema ne žmonės, o aplinkybės. Kad ir tai, jog sunku prisiskambinti. Telefono pastotė ambasadoje pastatyta dar ambasadoriaus Rajecko metu. Kiek laiko praėjo – gal koks penkiolika metų? Nieko neinvestuota gerinant telefono ryšį – kieno kaltė: ar „konsuliečių“, ar buvusių vadovų? Be to, niekas negalvojo, kad tiek lietuvių atvažiuos čia dirbti. Juk mūsų vyriausybė neplanavo ir net neįsivaizdavo, kad toks miestas, didesnis negu Klaipėda, gyvens JK. Be to, mūsų visi konsuliniai notariniai patarnavimai pritaikyti Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Pavyzdžiui, vienas dalykas, kai Lietuvos pilietis nuvažiuoja dviračiu į Vabalninką ir pasiima pasą, o čia reikia važiuoti tūkstančius kilometrų. Bet dokumentą reikia atsiimti asmeniškai, nes tokie lietuviški įstatymai. Jie nėra pritaikyti tai emigracijos daliai, kuri gyvena Anglijoje, Airijoje ar JAV. Kuo čia kaltas konsulas... Būna subjektyvių momentų, bet daugiau objektyvių priežasčių. O mūsų konsulas stovi priekinėje linijoje, jis pirmas apkasuose, jis “renka kankorėžius” už visas Lietuvos žinybas.

„Infozona“: Kaip sekasi įsikurti Londone? Ar miestas atrodo svetingas, ar jaučiatės čia saviškis?

O.J.: Gyvenu kol kas viešbutyje, ieškau tinkamo būsto… O šiaip… Esu pratęs prie didmiesčio, nes gyventi teko Niujorke. Nesu nustebintas, tik tiek, kad Londonas turi daugiau istorijos, paveldo, įdomios architektūros.

„Infozona“: Kokie jūsų pomėgiai ir ar jau spėjote apsidairyti, ar yra čia daug galimybių šiems pomėgiams realizuotis?

O.J.: Vienam tikrai yra. Mėgstu džiazą, o čia džiazo klubų yra. Kai gyvenau Niujorke, dažnai lankydavausi džiazo koncertuose ir esu bendravęs asmeniškai su labai daug gyvų žymiausių džiazo atlikėjų, tikiuosi pabendrauti ir Londone. Turiu sukaupęs didelę džiazo muzikos kolekciją, tikiuosi čia ją papildyti. Antros religijos teks gal atsisakyti, nes krepšinis čia nėra populiarus. Žinau, kad lietuviai čia žaidžia, bet to, krepšinio, kurį pratę matyti Europoje ar Šiaurės Amerikoje, čia nėra. Bet labai mėgstu futbolą, tai tam pomėgiui čia visos galimybės… Mėgstu meną, tai bus galimybė pasižiūrėti… Nors esu buvęs Londone anksčiau ir daug galerijų aplankęs, bet yra besikeičiančių parodų. Kad būtų laiko, kad pavyktų kuo greičiau įsikurti ir šalia darbo daug galimybių įdomiam laisvalaikiui.

Kalbėjosi Zita Čepaitė

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: