Pristatome straipsnių - dienoraščių ciklą, kurį iki rudens rengs mūsų kompanijoje praktiką atliekanti Rasa. Ji studijuoja žurnalistiką Vilniaus Universitete ir artimiausius kelis mėnesius portalui Anglija.lt ruoš įvairaus pobūdžio informaciją.

Tas žodis „emigracija“ truputį pradeda varginti. Kur tik bepažvelgsi – žiniasklaidoje, kine, teatre, literatūroje – vis atsiras kas nors kalbantis apie tai. O tada ir visi emigravę asmenys aplink save nieko daugiau nemato tik emigrantus, todėl kaip keista, kai lietuvis kraunasi lagaminus ne galutinei emigracijai, o tik trumpai išvykai į užsienį.

Gana keistą pokalbį turėjau su pažįstama daugelį metų Londone gyvenančia lietuve. Kalbėjome apie mano sesę, kuri šiuo metu yra Londone. Čia ji atvažiavo tik savaitei – visą vasarą dirbo, todėl dabar atėjo laikas jos atostogoms. Taigi, sakau pažįstamai, mano sesė atvažiavo į Londoną. Ir klausia manęs, tai ką ji čia dirbs? Sakau, nieko nedirbs, ji studijuoja dar Lietuvoje, atostogauti atvažiavo. O manęs vėl ir klausia, tai čia ji persikrausto gyventi? Atsakau, tai ne ne ne, ji tik savaitę čia bus, ji Vilniuje gyvena, mane aplankyti norėjo. Sako man, bet tai kaip keista. Sakau, na gal ir keista, kad lanko mane, juk jau ir aš tuoj grįšiu atgal. Sako, tai keista, kad ji Londone dirbti nenori. Atsakau, bet ji juk studijuoja Lietuvoje. Sako, na taip, bet keista...

Na o man keista, kad pirmas dalykas, kuris ateina į galvą sužinojus, jog kažkas atvyko į Londoną, yra darbo paieškos ir emigracija.

Panašiai būna ir oro uostuose Lietuvoje. Kai matai žmones tempiančius didžiulius lagaminus į Ryanair‘ą, būtinai kas nors netyčia per garsiai pakomentuos, jog štai dar viena šeima išvyksta iš Lietuvos, arba gerai, tegu važiuoja, reikia juk kam nors paprikas skinti Olandijoje. O po to tie patys asmenys tame pačiame lėktuve kalba, kad svarbu yra mokslas, nes kitaip, taip pat kaip ir jiems, teks dirbti Anglijos fermose ir valyti karvių užpakalius. Suprask, patys yra tokie patys kaip ir tie paprikų skynėjai.

Būna, kad kai nesi tikras, ar gerai elgiesi, žiūri, ką daro kiti. Jei pasitaiko, kad ir tu, ir tavo kaimynas daro tą patį, vadinasi, elgiesi teisingai. Ir nežinau, galbūt ir su emigracija yra tas pats. Kai nesi laimingas emigravęs, ar vis dar svarstai, kad galbūt reikėtų vėl keisti savo gyvenimą ir grįžti atgal, matai, jog visi aplinkui daro tą patį ir save įtikini, kad taip reikia daryti, privalu sekti bandą.

Ir nesakau, kad visi aklai seka tą pirmąjį žmogų, kuris legaliai atvyko į Angliją dirbti. Tiesiog man keista ir šiek tiek liūdna, kad Londonas tapo vieta, į kurią negali atvykti šiaip sau, būtinai turi turėti tikslą – užsidirbti.