Sulūžęs dviratis, naktis po tiltu, pinigų trūkumas ir kiti nesklandumai nesutrukdė jaunuoliui iš Lietuvos pasiekti savo tikslo – vienam apvažiuoti Jungtinę Karalystę senoviniu dviračiu. Remigijus Balandis Anglija.lt pasakojo apie savo nuotykių pilną kelionę ir kodėl netgi gavęs pasiūlymų dirbti Anglijoje, renkasi Lietuvą.

Senasis dviratis kelionės neatlaikė

Anglija.lt su Remigijumi apie jo kelionės planą kalbėjosi dar prieš jam išvykstant. Straipsnio komentatoriai buvo negailestingi – ne vienas pasisakė, kad vaikinukui to padaryti nepavyks. Pasiteiravus, kaip jaučiasi nušluostęs juo netikėjusiems nosis, Remigijus buvo kuklus. „Jaučiuosi taip pat gerai, kaip ir prieš išvykdamas. Nesvarbu, ką darytum, atsiras žmonių, kurie tave palaikys, ir tokių, kuriems tai nieko nereiškia“, – vertino Remigijus.

Dar kartą įsitikinome, kad R. Balandis – nepataisomas optimistas – nors jo kelionėje buvo tikrai nemažai išbandymų, kurie galėjo priversti viską mesti, tačiau lietuvis nepasidavė ir dabar į visas nelaimes žiūri su šypsena.

Praėjus vos dviems savaitėms nuo kelionės starto, atsirado problemų su dviračiu. Senovinis, vieną pavarą turintis dviratis ėmė ožiuotis: iš pradžių sprogo padanga, o galiausiai sulūžo galinis ratas ir dviratis liko pakelėje. „Tai turbūt ir buvo rizikingiausia ir pavojingiausia situacija šioje kelionėje, ko nesuplanavau“, – svarstė Remigijus. – „Kai dviratis visiškai sulūžo, teko „tranzuoti“ iki artimiausio miesto. Ekseteryje praleidau keletą dienų, ieškojau, kas sutiktų paremti ir duoti dviratį. Ieškojau panašaus dviračio su vienu bėgiu, išsiunčiau gal 20 laiškų. Ir atsirado viena kompanija iš Londono, sako, mums patinka, ką tu darai, atsiųsim tau dviratį ir išbandysi naujus ratus. Tai buvo 25 metų senumo dviratis, su vienu bėgiu ir naujais ratais“, – apie naujos transporto priemonės paieškas pasakojo Remigijus. Šį skolintą dviratį Remigijus grąžino kompanijai Londone, bet galės naudotis juo, kada panorėjęs.

Kelias – trumpesnis, bet įveiktas

Dviratininko kelionės planai šiek tiek pasikeitė ne tik dėl ilgo kelio neįveikusio dviračio, bet ir dėl sudėtingų sąlygų dviračių eismui Škotijoje. Dėl to vietoj žadėtų 7 000 km Remigijus nuvažiavo 5 000 km. „Kelionė sutrumpėjo, nes negalėjau važiuoti Škotijos šiaurėje. Vietiniai sakė, kad ten mažai kelių ir labai kalnuota. Be to, nakvynių ieškojau per „Couch Surfing“, o toje vietoje programos narių nebuvo. Tolimiausias taškas, kurį pasiekiau Škotijoje, buvo Stirling miestelis tarp Glazgo ir Edinburgo“, – skaičiavo Remigijus.

Šis pavasaris dviračiu per dieną apie 70–80 kilometrų numindavusio vaikino orais nelepino. „Oro sąlygos nebuvo pačios geriausios, bet tai gerai, blogos sąlygos užgrūdina. Dažnai lijo, bet ką galėjau daryti? Apsivelku striukę nuo lietaus, minu toliau ir mėgaujuosi kelione. Per dieną daugiausiai buvau numynęs 130 km, o mažiausiai gal 30 km – nuo vieno miesto iki kito, kuriame turėjau apsistoti“, – prisiminė R. Balandis. Tačiau šie nedideli nukrypimai nuo plano, tikslo pasiekti nesutrukdė. Kovo 15 dieną nuo Tauerio tilto Londone pajudėjęs Remigijus į tą pačią vietą grįžo gegužės 16-ąją, lygiai po 62 dienų.

Vaikino kelionės biudžetas siekė 800 svarų, tuos pinigus, kaip ir pasakojo ankstesniame interviu, jis gavo iš jį palaikiusių JK gyventojų. „Jei būčiau keliavęs su pinigais, nebūtų buvę taip įdomu. Kai turi pinigų, žinai, kad bet kada gali sustoti, išsinuomoti viešbučio kambarį, prisipirkti maisto – viskas paprasta. Buvo tokių atvejų, kai nebeturėjau pinigų, dviratis buvo sulūžęs, už paskutinius kelis svarus nusipirkau valgyti. Vėl pradėjau belsti į duris ir prašyti paremti“, – prisiminė Remigijus ir pridūrė, jog ši kelionė daug kam buvo pavyzdys ir jis sulaukė daug pagyrų, kad pasiryžo tokiam iššūkiui.

„Geras jausmas, kai viskas, ką sakiau prieš išvažiuodamas, tapo realybe. Iš šitos kelionės gavau labai daug. Pradėjau vertinti akimirką ir santykius tarp žmonių. Tai tikrai svarbus dalykas, tai supratau daug laiko praleidęs vienas. Vienas iš pokyčių, kuriuos dabar jaučiu, tai vidinė branda – bręsti ir augi, kai susiduri su daug iššūkių, kai reikia mąstyti, ką daryti, pavyzdžiui, tada, kai sulūžo tas dviratis. Visi kiti dalykai dabar atrodo daug paprastesni, atrodo, gali imti ir daryti bet ką. Atsirado dar didesnis pasitikėjimas savimi ir džiugesys viduje“, – savo pasiektu tikslu džiaugėsi vaikinas.

Atpildas už vargus – šilti priėmimai

Tačiau labiausiai Remigijus vertina kelionėje įgytus naujus draugus ir naudingas pažintis. Šiuo metu vaikinas apsistojęs pas britų verslininką, kurio namuose vieną naktį praleido keliaudamas dviračiu. Netoli Anglijos ir Škotijos sienos įsikūręs britas pakvietė Remigijų paviešėti pas jį, šiek tiek su juo pasidarbuoti ir pasimokyti verslo paslapčių. „Jis man pasakojo, kaip uždirbo savo pirmąjį milijoną, sako, po kelionės atvažiuok, pasimokysi. Jis dabar pensininkas, tai perka ir parduoda namus, nuperka prastesnės būklės namą, suremontuoja ir parduoda. Tai dabar aš jam padedu, o jis man pasakoja įvairias istorijas. Dabar jau savaitę čia gyvenu, dar porą savaičių ruošiuosi pabūti ir tada – į Lietuvą“, – planavo R. Balandis.

Remigijus skaičiuoja, kad per savo kelionę nakvojo 42 skirtinguose namuose. „Susipažinau su žmonėmis iš 35 skirtingų šalių, iš visų kontinentų. Su keletu jų palaikau gerus ryšius, planuojame susitikti – dauguma jų aktyvūs, įdomūs ir pasiryžę išbandyti kažką naujo“, – apie naujuosius draugus kalbėjo Remigijus.

Vien dėl žmonių, kurie mielai priimdavo svečią iš Lietuvos į savo namus, Remigijus kelionėje nesijautė vienišas. „Tai buvo neįkainojama patirtis ir labai palaikė per šią kelionę – atsibudęs ryte žinojau, kad visą dieną minsiu vienas, o vakare pasieksiu kitus žmones, įdomiai pakalbėsime, skaniai pavalgysiu ir galbūt tai bus nauji draugai. Visi šiltai priimdavo, geras jausmas, kai nepažįstami žmonės taip tavimi pasitiki – parašo: dirbsiu, įsikurk, jauskis kaip namie. Visi stengėsi pavaišinti, pagamindavo tradicinio maisto – įdomu, kad nereikia važiuoti į kitą šalį, kad to paragautum, viskas yra čia, Anglijoje, multikultūrinėje šalyje. Įdomiausias dalykas, kurį valgiau – tokie kiniški kukuliai, kaip saldumynas, su aguonomis viduje“, – svečiuose ragauto maisto skonį prisiminė Remigijus.

Kelias dienas Remigijui teko nakvoti sunkesnėmis sąlygomis, bet abu kartus – savo noru. „Dvejoms dienoms prie manęs buvo prisijungusi mergina iš Vokietijos, tai naktį praleidom „Lake District“ nacionaliniame parke, ten gyvenome laukinėje gamtoje, pašiūrėje prie laužo. Vieną naktį teko ir vienam po tiltu nakvoti. Tai buvo viena iš paskutinių kelionės dienų, norėjau patirti ir tokio ekstremalumo, pažiūrėti, ką tai reiškia“, – pasakojo Remigijus.

Anglija ar Lietuva?

Šioje kelionėje vaikinui labiausiai pritrūko Lietuvos. „Pasiilgau normalaus gyvenimo, buvimo Lietuvoje, su draugais, be rūpesčių“, – pripažino Remigijus ir svarstė apie tai, ar jam nepritrūks nuotykių sugrįžus į gimtinę. „Reikės įsijungti į daugiau veiklų ir viskas bus gerai. Daug laiko buvau nepastovus, ieškojau nuotykių, šitoj kelionėj supratau, kad ir kasdieniame gyvenime galima gyventi įdomiai. Galiu lankyti boksą ar eiti šokti...“.

Tačiau vieno dalyko, kurį žadėjo prieš išvykdamas – kad tai gali būti jo paskutinė kelionė, Remigijus turbūt neįvykdys. „Turbūt vis tiek keliausiu, tik į kitą kelionę leisiuos ne vienas. Tų dviejų mėnesių užteko suplanuoti, ką veiksiu toliau. Noriu grįžti į Lietuvą ir dirbti“, – tikino Remigijus.

Nors vaikinas turi galimybių pasilikti JK, tačiau renkasi Lietuvą. „Ta dviračių kompanija siūlė dirbti kartu, bet kadangi turiu pasirinkimą, tai noriu į Lietuvą, kur jaučiuosi savas – sava kalba, giminės, draugai. Kad tai – labai svarbūs dalykai, supratau šioje kelionėje, pabuvęs vienas...“.

Jolanta Terminaitė

Pirmąjį straipsnį apie Remigijų skaityk čia.