Kai vaikas dažnai serga, dažniausiai kaltinama nusilpusi imuninė sistema ir patariama ją stiprinti.
Apie vaikų imuninės sistemos ypatumus, jautrumą infekcijoms ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti, kalbamės su „Baltic Medical Centre“ gydytoja pediatre Ina Achmetova.

Kokio amžiaus vaikai serga dažniausiai?
Ypač jautrūs vyraujančioms infekcijoms vaikų iki trejų metų organizmai. Tai nulemia įvairūs veiksniai. Naujagimius ir kūdikius iki trijų mėnesių nuo infekcijos saugo iš mamos gauti antikūniai. Vėliau antikūnių mažėja, nes iš motinos gauti antikūniai jau yra praradę savo veiksmingumą, o paties kūdikio antikūnių susiformavę dar nedaug. Tad 3-6 mėnesių amžiaus kūdikių imuninė gynyba yra labiausiai pažeidžiama. Šio amžiaus kūdikių gleivinės labai jautrios, todėl jie linkę dažniau sirgti virusinėmis kvėpavimo ir žarnyno ligomis.

Kitas padidėjusios rizikos periodas – antrieji vaikučio gyvenimo metai. Mažylis tampa savarankiškesnis ir labiau domisi aplinka. Jis susipažįsta su pasauliu ragaudamas, tačiau dėl nesubrendusios virškinamosios sistemos organų gleivinės ši pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcijomis. Tokio amžiaus vaikai dažniau serga ir kvėpavimo takų ligomis, nes kvėpavimo ligų sukėlėjų yra labai daug, o per pirmuosius metus vaiko specifinis imunitetas nespėja susiformuoti.

Taigi, manoma, kad vaikas yra labiausiai pažeidžiamas maždaug nuo šešių mėnesių iki trejų metų amžiaus.

Kodėl pradėjus lankyti lopšelį ar darželį taip pat pradedama sirgti dažniau?
Žmogaus organizmui yra labai svarbūs organizmo gynybiniai veiksniai, o vaikų, ypač kūdikių nespecifiniai gynybos mechanizmai mažiau veiklūs nei suaugusių: kūdikių odos ir gleivinių apsauginės funkcijos nesusiformavusios, mažas skrandžio rūgštingumas, virškinimo fermentų aktyvumas, nesubrendusi žarnyno mikroflora, todėl ligą sukelti gali ir visai mažos infekcijos dozės. Lopšelyje, darželyje ar pradinėje mokykloje, kur infekcija lengvai plinta oro lašeliniu keliu, vaikai tampa ypač pažeidžiami. Vaikus, lankančius darželius ar kitas kolektyvines įstaigas, nuolat atakuoja kitų sergančių vaikų bakterijos bei virusai. Jei vaiko imunitetas yra silpnas ar nusilpęs, kiekvienas kontaktas su infekcija baigiasi liga. Vaikų kolektyvuose dažnai trūksta šiuolaikinius standartus atitinkančios sanitarinės įrangos, o tai taip pat sudaro sąlygas infekcijai plisti. Tad vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo ligų yra vaiko imuniteto stiprinimas, taip didinant atsparumą infekcijoms ir sudarant sąlygas sveikatos išsaugojimui.

Kokiomis ligomis vaikai serga dažniausiai?
Dažniausias vaikų infekcinis susirgimas – kvėpavimo organų ligos. Vaikai kvėpavimo organų ligomis serga dažniau ir sunkiau nei suaugusieji. Visą tai lemia kvėpavimo organų anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, vaiko imuninės sistemos nebrandumas. Virusologai teigia, kad ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis vaikai iki trijų metų serga nuo 2 iki 12 kartų per metus, 3–-7 metų vaikai vidutiniškai serga 6 kartus per metus, 7-–17 m. –apie 3 kartus per metus.

Dažniausiai jomis susergama neperšalus, kaip dažnai manoma, o bendraujant su sloguojančiais ar kosėjančiais aplinkiniais, nes šios ligos užkrečiamos. Jas sukelia daugybė įvairiausių virusų, mikroorganizmų. O peršalimas – tai veiksnys, kuris susilpnina imunitetą ir palengvina sąlygas visiems ligos sukėlėjams įsitvirtinti organizme bei pradėti žalingą veiklą. Be to, ligas išprovokuoja ir kiti veiksniai: užterštas oras, perkaitimas, netinkamas maistas, nuovargis. Kad vaikas mažiau sirgtų, reikia vengti šių išvardytų veiksnių. Tačiau kadangi ne visada tai įmanoma, ir vėl grįžtame prie to, kad svarbiausia reikia stiprinti vaiko imuninę sistemą ir tuo pačiu atsparumą aplinkos veiksniams.

Kaip stiprinti vaikų imuninę sistemą?
Vaikui yra būtinas režimas, kad jis ir jo nervų sistema nepervargtų. Labai svarbu tinkamas dienos ir miego režimas – miegas yra organizmo būsena, nuo kurios priklauso vaiko raida, sveikata.

Taip pat labai svarbi suderinta savalaikė mityba. Būtina suformuoti tinkamus mitybos įgūdžius: vaikas turi valgyti tris kartus per parą šiltą maistą , geriausiai virtą ir ką tik pagamintą, su maistu gauti įvairių vaisių ir daržovių, valgyti priešpiečius ir pavakarius, vartoti pakankamai skysčių. Tinkamai maitinant vaiko organizmas gauna su maistu reikiamą kiekį vitaminų ir jų atsargos organizme nuolatos pasipildo. Tačiau jei vaikas dažnai serga, nusilpusi imuninė sistema, tikslinga papildomai duoti polivitaminų ir mineralinių medžiagų .

Preparatų, kurie stiprina imuninę sistemą, yra daug ir įvairių, todėl, siekiant parinkti būtent Jūsų vaikui tinkamiausią, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Artimiausi vaikui yra žoliniai preparatai, jei vaiko organizmas yra nealergiškas jų sudėtinėms dalims. Tačiau nereikia tikėtis, kad sugirdžius šiuos preparatus, vaikas staiga nustos sirgti.

Labai svarbi grandis yra fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore. Sveikam vaikui būtina kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore. Tinkamas bet koks oras, svarbu tik parinkti tinkamą aprangą. Drabužiai turi būti iš natūralių audinių pluošto, pralaidūs orui, avalynė natūralios odos, žiemos metu su natūraliu kailiu. Rekomenduojama vaikščioti parkuose, miškuose, idealiausia – už miesto ribų, kur tikėtina yra gerokai mažiau ligas sukeliančių bakterijų.

Šaltuoju metų laiku taip pat reikia nepamiršti drėkinti ir vėdinti gyvenamųjų patalpų. Patalpos turi būti vėdinamos kelis kartus per dieną po kelias minutes plačiai atidarius langus.

Norint apsisaugoti nuo tam tikrų ligų, rekomenduojama specifinė profilaktika –skiepai. Tačiau svarbu pasiskiepyti dar prieš peršalimo ligų laikotarpį.

„Baltic Medical Centre“ medicinos centro informacija