Prie emigrantų Kūčių stalo – pokalbiai per „Skype“ 

Prieš šventes Anglijos lietuviai labiau pajunta namų ilgesį ir keliauja jų sutikti su artimaisiais Lietuvoje. O kaip šventes sutiks tautiečiai, pasilikę Britanijoje? Anglija.lt domėjosi, ar lietuviai išlaiko švenčių tradicijas ir nepasijaučia vieniši.

Ilgisi, bet grįžti neapsimoka

Kasmet prieš šventes nemažai lietuvių, gyvenančių Anglijoje, grįžta į namus sutikti švenčių. Jų neišgąsdina nei šaltesni orai gimtinėje, nei kelis kartus pakilusios lėktuvų bilietų kainos. Tačiau kitiems būtent šie du dalykai tampa kliūtimi ir jie pasirenka artimuosius aplankyti kitu metų laiku, o Kalėdas sutinka Anglijoje.

Taip savo pasirinkimą apibūdina ir Anglijos lietuvių pora Dainius ir Ligita. Penkerius metus Anglijoje gyvenanti pora žiemos šventes Lietuvoje sutiko tik vieną kartą. „Pirmaisiais metais namų ilgesys nugalėjo – pirkom bilietus ir skridom į Lietuvą. O dabar jau ketvirtąjį kartą šventes sutiksime Anglijoje“, – sakė pašnekovai.

Nors pora ir pripažįsta, kad norėtų sutikti Kūčias ir Kalėdas artimųjų apsuptyje, tačiau tam yra nemažai kliūčių. „Mielai grįžtume toms kelioms dienoms, o ne dviems savaitėms, nes tokiu metu Lietuvoje mums jau per šalta į lauką nosį iškišti. O dvi savaites atostogų paskirti sėdėjimui namie prie televizoriaus irgi nenorime. Galėtume grįžti tik porai dienų, jei lėktuvų bilietų kainos nebūtų tokios didelės. Mums dviems ir vaikui už grįžimą Kalėdoms reikėtų sumokėti kokius 600 svarų“, – skaičiavo lietuviai.

Anot pašnekovų, sutikdami šventes Anglijoje, jie švenčia pagal lietuviškas tradicijas. „Gyvendami Lietuvoje, per Kūčias ir Kalėdas lankydavome artimuosius – mano ir vyro tėvus, senelius ir kitas gimines. Tokios buvo tradicijos, o dabar kuriame kitas, savo šeimos tradicijas. Anglijoje visada pasiruošiame Kūčių stalą, su tradiciniais valgiais. Susiskambinam su artimaisiais Lietuvoje, nusiunčiam vieni kitiems savo šventinių nuotraukų. Bent taip pasijaučiam arčiau vieni kitų. O per Kalėdas dažniausiai susitinkam su draugais“, – pasakojo pašnekovai.

Vienišos Kalėdos

Šventes viena sutikti ruošiasi Londone gyvenanti Akvilė. Jaunai merginai šios Kalėdos – pirmosios be šeimos. Baigusi mokslus Lietuvoje, šią vasarą Akvilė atvyko dirbti į Londoną. Parduotuvių tinkle dirbančiai merginai atostogas per šventes gauti nėra lengva. „Kiti kolegos, dirbantys anksčiau, atostogas jau buvo užsisakę. Man nebūtų pavykę gauti laisvų dienų dviems savaitėms, tad nusprendžiau paaukoti šias šventes ir Kalėdų antrąją dieną, per patį išpardavimų piką, dirbsiu“, – sakė mergina ir pridūrė, jog mintys apie tai, kad reikės dirbti, nuveja šalin šventinę nuotaiką.

Tačiau, anot merginos, liūdniausia jai bus Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą, kadangi šias šventes buvo įpratusi sutikti artimųjų apsuptyje. „Nežinau, ką veiksiu Kūčių vakarą, turbūt kalbėsiuos per „Skype“ su šeima. Dabar pagalvojus apie tai pasidaro šiek tiek liūdna. Prieš šventes nemažai emocijų, susijusių su tuo, kad esu toli. Aišku, tai mano apsisprendimas ir galbūt kitais metais, kai būsiu labiau įsitvirtinusi Londone, galėsiu daryti kitokius sprendimus“, – vertino Akvilė.

Ragina švęsti kartu

Kad lietuviai, gyvenantys Britanijoje, prieš šventes pajunta didesnį ilgesį namams, pritarė Londono lietuvių katalikų parapijos kunigas Petras Tverijonas. Jis Anglija.lt sakė pastebintis, jog tie lietuviai, „kurių tėvai, brolių, seserų šeimos gyvena Lietuvoje, jaučia didesnį ilgesį Lietuvai. Kalėdiniu laiku ir džiaugsmas, ir nerimas turi savo atspalvį, ir džiaugsmas yra stipresnis ir vienišumas taip pat. Juk ne visada gyvenime yra taip, kaip svajojame“, – svarstė kunigas.

P. Tverijonas ragino lietuvius, kurie per šventes jaučiasi vieniši, susėsti prie Kūčių stalo su kitais tautiečiais. „Londone yra labai daug žmonių be šeimų, kodėl nesusiorganizuoti su keletu tautiečių Kūčių vakaro kartu. Juk taip bus jaukiau ir pačiam. Šeimos, kurios pažįsta vienišą žmogų, turėtų jį subtiliai pakviesti Kūčioms. Čia nereikalinga užuojauta. Jį pakvieskime iš draugiškumo. Antra, geriausias vaistas nuo vienatvės – tarnavimas kitiems. Štai ir per Kalėdas „Crisis“ labdaros organizacija rūpinasi benamiais. Jiems reikia tūstančių savanorių, kurie pasikalbėtų, patarnautų nelaimingiems žmonėms“, – išeitis, kaip nesijausti vienišiems per šventes, siūlė kunigas.

Anot P. Tverijono, Britanijos lietuviai švenčių tradicijas išlaiko net ir sutikdami šventes toli nuo gimtinės. „Labai dažnai girdžiu, kad tos šeimos, kurios yra mišrios, Kūčių susitaikinimo vakarą švenčia lietuviškai, o pačias Kalėdas, pavyzdžiui, angliškai. Mes turime ypatingai gražias Kūčių tradicijas su pasninko valgiais, susitaikinimu šeimoje prieš valgį, malda, kalėdaičio dalinimusi ir paskui valgymu. Turime labai gražią tradiciją su apeigomis, kurios prasmingai atskiria pasiruošimą Kalėdoms ir pačias Kalėdas“, – aiškino kunigas.

Psichologė: „pabūkite su savimi“

Anglijoje gyvenančios psichologės Jolantos Bogužienės teigimu, mintys apie buvimą vienam didžiųjų švenčių laikotarpiu kelia sumaišties, nerimo ir baimės.

„Mėginame padėti sau įvairiausiais būdais, visą laisvą laiką užpildome veikla, užsiėmimais; daug ir intensyviai dirbame, labai gąsdina bet koks laisvalaikis. Geriausiai apie tai papasakoti gali ne vienerius metus Anglijoje gyvenantys emigrantai. Jie mokėsi tai išgyventi ir su tuo susigyventi, tačiau savo tėvynės, savo šeimos ir šaknų jie niekada nepamirš ir visada jaus nostalgiją“, – ne savoje šalyje gyvenančių lietuvių jausmus apibūdino psichologė.

Anot jos, komercinė Kalėdų dvasia nėra ta terapija, kurios reikia toli nuo namų esantiems lietuviams. „Dovanų pirkimas ir akcijų pasiūlymai visiškai užgožia tai, ko mums reikia būtent šiuo laikotarpiu iki Kalėdų. Tai laikotarpis, kai turime pabūti su pačiu savimi, ieškoti vidinio nusiraminimo ir ramybės, kas labai svarbu labai užimtiems ir skubantiems žmonėms, tenkinantiems savo egoizmo užgaidas – įsigyti brangių pirkinių, gauti greitą ir didelį atlygį“, – vertino psichologė.

Psichologė J. Bogužienė Anglija.lt skaitytojams palinkėjo „stabtelti akimirkai ir daugiau laiko skirti sau, atsakyti į klausimą, kas iš tiesų esame ir ko norime? Juk apsimetinėti laimingiems prieš kitus, toli gražu nereiškia taip jaustis iš tikrųjų“.

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

Kaip tu sutiksi šventes šiemet? Kas lėmė tokį tavo apsisprendimą?


Prieš šventes Anglijos lietuviai labiau pajunta namų ilgesį ir keliauja jų sutikti su artimaisiais Lietuvoje. O kaip šventes sutiks tautiečiai, pasilikę Britanijoje? Anglija.lt domėjosi, ar lietuviai išlaiko švenčių tradicijas ir nepasijaučia vieniši.

Ilgisi, bet grįžti neapsimoka

Kasmet prieš šventes nemažai lietuvių, gyvenančių Anglijoje, grįžta į namus sutikti švenčių. Jų neišgąsdina nei šaltesni orai gimtinėje, nei kelis kartus pakilusios lėktuvų bilietų kainos. Tačiau kitiems būtent šie du dalykai tampa kliūtimi ir jie pasirenka artimuosius aplankyti kitu metų laiku, o Kalėdas sutinka Anglijoje.

Taip savo pasirinkimą apibūdina ir Anglijos lietuvių pora Dainius ir Ligita. Penkerius metus Anglijoje gyvenanti pora žiemos šventes Lietuvoje sutiko tik vieną kartą. „Pirmaisiais metais namų ilgesys nugalėjo – pirkom bilietus ir skridom į Lietuvą. O dabar jau ketvirtąjį kartą šventes sutiksime Anglijoje“, – sakė pašnekovai.

Nors pora ir pripažįsta, kad norėtų sutikti Kūčias ir Kalėdas artimųjų apsuptyje, tačiau tam yra nemažai kliūčių. „Mielai grįžtume toms kelioms dienoms, o ne dviems savaitėms, nes tokiu metu Lietuvoje mums jau per šalta į lauką nosį iškišti. O dvi savaites atostogų paskirti sėdėjimui namie prie televizoriaus irgi nenorime. Galėtume grįžti tik porai dienų, jei lėktuvų bilietų kainos nebūtų tokios didelės. Mums dviems ir vaikui už grįžimą Kalėdoms reikėtų sumokėti kokius 600 svarų“, – skaičiavo lietuviai.

Anot pašnekovų, sutikdami šventes Anglijoje, jie švenčia pagal lietuviškas tradicijas. „Gyvendami Lietuvoje, per Kūčias ir Kalėdas lankydavome artimuosius – mano ir vyro tėvus, senelius ir kitas gimines. Tokios buvo tradicijos, o dabar kuriame kitas, savo šeimos tradicijas. Anglijoje visada pasiruošiame Kūčių stalą, su tradiciniais valgiais. Susiskambinam su artimaisiais Lietuvoje, nusiunčiam vieni kitiems savo šventinių nuotraukų. Bent taip pasijaučiam arčiau vieni kitų. O per Kalėdas dažniausiai susitinkam su draugais“, – pasakojo pašnekovai.

Vienišos Kalėdos

Šventes viena sutikti ruošiasi Londone gyvenanti Akvilė. Jaunai merginai šios Kalėdos – pirmosios be šeimos. Baigusi mokslus Lietuvoje, šią vasarą Akvilė atvyko dirbti į Londoną. Parduotuvių tinkle dirbančiai merginai atostogas per šventes gauti nėra lengva. „Kiti kolegos, dirbantys anksčiau, atostogas jau buvo užsisakę. Man nebūtų pavykę gauti laisvų dienų dviems savaitėms, tad nusprendžiau paaukoti šias šventes ir Kalėdų antrąją dieną, per patį išpardavimų piką, dirbsiu“, – sakė mergina ir pridūrė, jog mintys apie tai, kad reikės dirbti, nuveja šalin šventinę nuotaiką.

Tačiau, anot merginos, liūdniausia jai bus Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą, kadangi šias šventes buvo įpratusi sutikti artimųjų apsuptyje. „Nežinau, ką veiksiu Kūčių vakarą, turbūt kalbėsiuos per „Skype“ su šeima. Dabar pagalvojus apie tai pasidaro šiek tiek liūdna. Prieš šventes nemažai emocijų, susijusių su tuo, kad esu toli. Aišku, tai mano apsisprendimas ir galbūt kitais metais, kai būsiu labiau įsitvirtinusi Londone, galėsiu daryti kitokius sprendimus“, – vertino Akvilė.

Ragina švęsti kartu

Kad lietuviai, gyvenantys Britanijoje, prieš šventes pajunta didesnį ilgesį namams, pritarė Londono lietuvių katalikų parapijos kunigas Petras Tverijonas. Jis Anglija.lt sakė pastebintis, jog tie lietuviai, „kurių tėvai, brolių, seserų šeimos gyvena Lietuvoje, jaučia didesnį ilgesį Lietuvai. Kalėdiniu laiku ir džiaugsmas, ir nerimas turi savo atspalvį, ir džiaugsmas yra stipresnis ir vienišumas taip pat. Juk ne visada gyvenime yra taip, kaip svajojame“, – svarstė kunigas.

P. Tverijonas ragino lietuvius, kurie per šventes jaučiasi vieniši, susėsti prie Kūčių stalo su kitais tautiečiais. „Londone yra labai daug žmonių be šeimų, kodėl nesusiorganizuoti su keletu tautiečių Kūčių vakaro kartu. Juk taip bus jaukiau ir pačiam. Šeimos, kurios pažįsta vienišą žmogų, turėtų jį subtiliai pakviesti Kūčioms. Čia nereikalinga užuojauta. Jį pakvieskime iš draugiškumo. Antra, geriausias vaistas nuo vienatvės – tarnavimas kitiems. Štai ir per Kalėdas „Crisis“ labdaros organizacija rūpinasi benamiais. Jiems reikia tūstančių savanorių, kurie pasikalbėtų, patarnautų nelaimingiems žmonėms“, – išeitis, kaip nesijausti vienišiems per šventes, siūlė kunigas.

Anot P. Tverijono, Britanijos lietuviai švenčių tradicijas išlaiko net ir sutikdami šventes toli nuo gimtinės. „Labai dažnai girdžiu, kad tos šeimos, kurios yra mišrios, Kūčių susitaikinimo vakarą švenčia lietuviškai, o pačias Kalėdas, pavyzdžiui, angliškai. Mes turime ypatingai gražias Kūčių tradicijas su pasninko valgiais, susitaikinimu šeimoje prieš valgį, malda, kalėdaičio dalinimusi ir paskui valgymu. Turime labai gražią tradiciją su apeigomis, kurios prasmingai atskiria pasiruošimą Kalėdoms ir pačias Kalėdas“, – aiškino kunigas.

Psichologė: „pabūkite su savimi“

Anglijoje gyvenančios psichologės Jolantos Bogužienės teigimu, mintys apie buvimą vienam didžiųjų švenčių laikotarpiu kelia sumaišties, nerimo ir baimės.

„Mėginame padėti sau įvairiausiais būdais, visą laisvą laiką užpildome veikla, užsiėmimais; daug ir intensyviai dirbame, labai gąsdina bet koks laisvalaikis. Geriausiai apie tai papasakoti gali ne vienerius metus Anglijoje gyvenantys emigrantai. Jie mokėsi tai išgyventi ir su tuo susigyventi, tačiau savo tėvynės, savo šeimos ir šaknų jie niekada nepamirš ir visada jaus nostalgiją“, – ne savoje šalyje gyvenančių lietuvių jausmus apibūdino psichologė.

Anot jos, komercinė Kalėdų dvasia nėra ta terapija, kurios reikia toli nuo namų esantiems lietuviams. „Dovanų pirkimas ir akcijų pasiūlymai visiškai užgožia tai, ko mums reikia būtent šiuo laikotarpiu iki Kalėdų. Tai laikotarpis, kai turime pabūti su pačiu savimi, ieškoti vidinio nusiraminimo ir ramybės, kas labai svarbu labai užimtiems ir skubantiems žmonėms, tenkinantiems savo egoizmo užgaidas – įsigyti brangių pirkinių, gauti greitą ir didelį atlygį“, – vertino psichologė.

Psichologė J. Bogužienė Anglija.lt skaitytojams palinkėjo „stabtelti akimirkai ir daugiau laiko skirti sau, atsakyti į klausimą, kas iš tiesų esame ir ko norime? Juk apsimetinėti laimingiems prieš kitus, toli gražu nereiškia taip jaustis iš tikrųjų“.

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

Kaip tu sutiksi šventes šiemet? Kas lėmė tokį tavo apsisprendimą?


 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: