Ar žinai, kad netgi atsiskaitęs už prekes ne kredito, bet debeto kortele, gali atgauti pinigus, jei pirkinys neatkeliavo arba buvo ne toks, kaip aprašyme. Anglija.lt domėjosi šia, dar ne visiems žinoma, banko kortelės apsauga.

Kas apsaugo pirkėjo pinigus?

Įprastai perkant prekes ir paslaugas internetu, galima susitarti su pardavėju, jei prekė neatvyksta arba būna sugadinta. Dažniausiai pardavėjas pats pasisiūlo pakeisti prekę arba grąžinti pinigus. Perkant per „eBay“ ar „Amazon“, pačios bendrovės turi savo politiką dėl ginčų sprendimo tarp pirkėjo ir pardavėjo. Mokant atsiskaitymų programa „Paypal“ taip pat galioja jų pačių apsaugos taisyklės.

Tie, kas moka kredito kortelėmis, dažniausiai turi didžiausią apsaugą, jei pirkinys ar paslauga, už kurį buvo sumokėta, yra ne tokie, kokių tikėjaisi. Pagal Vartotojų kredito akto 75 skyrių (angl. „Section 75 of Consumer Credit Act 1974“) bankas privalo grąžinti sumą, didesnę nei 100 £, išleistą kredito kortele.

Tačiau ką daryti, jei prekę ar paslaugą pirkai ne per šiuos puslapius, o iš kito internetinio puslapio ar tikros parduotuvės? Kai kuriais atvejais gali padėti tik bankas, net jei atsiskaitei debetine kortele.

Prekės nėra, pinigų negrąžina

Į būtent tokią situaciją papuolė Londono lietuvis Dalius: už prekę, kurios vertė daugiau kaip 500 £, atsiskaitė debeto kortele, bet prekės negavo. Jis pirko fotokamerą iš internetinės parduotuvės simplyelectronics.net. Anksčiau iš to paties puslapio buvo pirkęs objektyvą fotoaparatui, ir jį gavo be jokių problemų. Tačiau ne šį kartą. Nors buvo žadėta prekę pristatyti per 10 darbo dienų, tik po 20 dienų buvo gauta žinutė, kad siuntinį atveš DPD vairuotojas.

Tačiau siuntinio taip ir nebuvo. Nebuvo ir kortelės iš siuntų bendrovės, kad nieko nebuvo namie, kaip įprasta tokiais atvejais. Susisiekęs su DPD, Dalius išsiaiškino, kad jo pirkinys buvo pristatytas visai kitu adresu. Koks tas adresas, siuntų bendrovės atstovas jam nepasakė, tačiau patvirtino, kad vairuotojas bandys nuvykti į tą adresą ir atsiimti siuntinį. Tačiau jam to padaryti nepavyko – ir galiausiai DPD pareiškė, kad siuntėjas (Simplyelectronic.net) turėtų kreiptis į juos su paraiška dėl kompensacijos.

Tuo pat metu, kai bendravo su siuntų bendrove, Dalius informavo pardavėją Simplyelectronics.net apie problemas dėl prekės, kurios taip ir negavo. Tačiau ši, Honkonge įsikūrusi bendrovė, imtis veiksmų delsė, dėkojo už kantrybę ir prašė palaukti, nes neva vyksta tyrimas. Tačiau to tyrimo rezultatai jau buvo aiškūs – siuntų bendrovė pradangino siuntinį, siūlo siuntėjui kompensaciją, tad kodėl pirkėjas turi laukti? Visa ši painiava ir delsimas truko mėnesį, nuo tada, kai prekė buvo užsakyta, tad Dalius nusprendė kreiptis į banką. Pirkinys buvo apmokėtas Visa Debit kortele, tad tam, kad galėtų atgauti sumokėtus pinigus, Dalius paprašė banko vykdyti pinigų grąžinimo procedūrą (angl. „Chargeback“).

Paskutinė viltis – bankas

„Chargeback“, arba lietuviškai, apmokėjimo atšaukimas / grąžinimas, dar nėra visiems gerai žinoma debetinių kortelių apsaugos paslauga. Ne visada ir bankų klientai apie ją būna informuojami, tad geriau kreiptis į banką aiškiai nurodant, kad reikalauji „chargeback“ procedūros. Jei užginčiji kokį nors apmokėjimą kortele, bankas privalo atlikti tyrimą ir susisiekti su pardavėjo banko, kad atšauktų mokėjimą.

Pagrindinis banko reikalavimas yra parodyti, kad pardavėjas nevykdė susitarimo / sutarties sąlygų. Būtent tai paskambinęs į savo banką Dalius turėjo paaiškinti – ar susisiekė su pardavėju ir bandė išspręsti problemas tiesiogiai. Įprastai „Chargeback“ operaciją bankas vykdys, jei pirkėjui nepavyko susisiekti su pardavėju, kad išspręstų problemą, arba pardavėjas į kliento užklausas neatsako. Taip pat ši banko paslauga gali būti galimybė atgauti pinigus, jei įmonė, iš kurios ką nors pirkai, bankrutavo.

Geriausia turėti raštišką įrodymą, kad prekę pirkai, jos negavai ir bandei išspręsti problemą su pardavėju. Dalius turėjo el. laiškus, kuriais reikalavo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, taip pat patvirtinimą iš DPD siuntų bendrovės, kad siuntinys buvo prarastas ir siuntėjas turėtų kreiptis dėl kompensacijos. Šiuos laiškus persiuntė bankui ir per kelias darbo dienas visa suma, kurią buvo sumokėjęs už fotoaparatą, buvo grąžinta į banko kortelę.

Svarbiausia – pateikti laiku

Paraiškų dėl pinigų grąžinimo pateikimui yra taikomas laiko limitas. Svarbu pateikti paraišką per 120 dienų nuo tos dienos, kai buvo pastebėta problema. Apskritai, grąžinimo procedūroms per „Visa Debit“ kortelę taikomas 540 dienų limitas nuo tada, kai buvo sumokėta kortele.

Mokant kredito kortele ir norint atgauti pinigus, nes pardavės pažeidė sutarties sąlygas, pagal Vartotojų kredito akto 75 skyrių grąžintina suma yra nuo 100 iki 30 tūkst. svarų. Pirkinių iki 100 £ kredito kortele bankas neapsaugo. Tačiau šie limitai debeto kortelės apsaugai „Chargeback“ nėra taikomi – nėra nei mažiausios, nei didžiausios sumos, kurią galima susigrąžinti, jei negavai prekių ar paslaugų, už kurias mokėjai. „Chargeback“ gali padėti ir tuo atveju, jei tavo kortele buvo pasinaudota neteisėtai.

Jei bankas atmeta prašymą dėl mokėjimo grąžinimo, gali pateikti apeliaciją Finansų ombudsmeno tarnybai (angl. „Financial Ombudsman Service“) per šešis mėnesius. Informacijos, kaip tai padaryti, rasi čia: http://www.financial-ombudsman.org.uk.

Kokia tavo patirtis bendraujant su bankais dėl pinigų grąžinimo? Ar sulaukei pagalbos, jei apgavo pardavėjai?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt