Anglijoje studijuoti susiruošę lietuviai žino, kad jų laukia dideli mokesčiai už mokslą ir ne ką mažesnės išlaidos pragyvenimui. Anglijoje maksimalus mokestis už mokslą ES šalių piliečiams per metus yra 3225 svarai sterlingų, tad čia studijuojant bakalaurą piniginė per trejus metus palengvėja beveik 10 tūkst. svarų (apie 40 tūkst. litų.) Tačiau tai – tik dalis kainos. Ne paslaptis, kad gyvenimas JK yra vienas iš brangiausių pasaulyje, taigi nuomai, transportui, maistui ir kitoms išlaidoms taip pat tenka pakloti tūkstančius. Tiesa, įvykdžius Mokslo ir studijų reformą, mokymasis Lietuvoje šiais metais įstojusiems studentams taip pat atsieis apvalią sumelę.

Populiariausios SLC paskolos

Trečiojo kurso Kembridžo universiteto studentas Bernardas Morkūnas, taip pat einantis ir Kembridžo lietuvių bendruomenės viceprezidento pareigas, kalbėdamas apie mokestį už mokslą, buvo ramus: „Lengvai galima pasiimti paskolą – lengvatinę, be procentų, o jeigu neuždirbsi tam tikros sumos, paskolos gali ir negrąžinti.“

Taip pat trečiame kurse studijuojantis Karolis Adomaitis „Infozonai“ teigė esąs patenkintas paskolų teikimo sąlygomis Anglijoje: „Manau, kad sąlygos – tiek grąžinimo, tiek palūkanų yra puikios. Ne tik lietuviai ima paskolas – bet ir daug mano pažįstamų kitų šalių arba vietinių studentų. Manau dėl to, kad tai yra patogiausia“, – pasakojo Londono Menų universiteto studentas.

Abu vaikinai, kaip ir dauguma vietinių studentų, paskolas yra paėmę per studentų paskolų kompanijos sukurtą sistemą (angl. Student Loans Company – SLC). Paskolos mokslui suteikiamos beveik visiems jų prašantiems studentams. Jos pradedamos grąžinti baigus studijas, jei buvęs studentas pradeda uždirbti ne mažiau nei 15 tūkst. svarų per metus. Uždarbiui pasiekus minėtą ribą, nuo studento atlyginimo kas mėnesį nuskaičiuojami 9 proc. (procentas gali kisti), kol visa paskola padengiama. Jeigu buvęs studentas praranda darbą, tuo metu pinigų jis nemoka. O jeigu atsitinka taip, kad skolininko uždarbis per 25 metus po universiteto baigimo nepasiekia 15 tūkst. svarų per metus, paskola yra anuliuojama ir grąžinti jos nebereikia.

Paskola atsiperka

2009–2010 mokslo metams nustatytas maksimalus bakalauro lygio studijų įmokos dydis yra 3225 svarai sterlingų - dauguma universitetų jį ir pasirenka. Pobakalaurinių (angl. postgraduate) studijų kaina priklauso nuo universiteto ir dažniausiai yra žymiai didesnė. Pasiimti paskolą pobakalaurinėms studijoms nėra lengva, nes magistrantai dažniausiai traktuojami kaip dirbantys ir patys išgalintys susimokėti už mokslą.

Studijuoti pobakalaurinių biochemijos studijų į Oksfordą atvykusi Viktorija Folkytė „Infozonai“ teigė mokesčiu už mokslą pasirūpinusi iš anksto – prieš įstodama į norimą specialybę dabar jau doktorantė kelis metus dirbo, tad paskolos imti jai neprireikė.

Oksfordo lietuvių bendruomenei vadovaujanti Viktorija pažymi, kad net ir turint kelių tūkstančių svarų paskolą ant kupros investicijos į studijas prestižiniuose universitetuose atsiperka su kaupu: „Ta suma nėra „neįmanoma“ – baigus studijas ir uždirbant, pavyzdžiui, 25-30 tūkst. svarų per metus, ją nebus sunku grąžinti. Be abejo, stodami į JK universitetus visi galvojame į ateitį ir tikimės, kad studijos atsipirks.“ Kito prestižinio Kembridžo universiteto studentas B.Morkūnas irgi nusiteikęs optimistiškai. „Jei nebūčiau manęs, kad šios studijos apsimokės – nebūčiau čia stojęs. Turint gero universiteto diplomą yra lengva uždirbti tiek, kad be problemų grąžintum paskolas.“

Pragyvena kaip išmano

„Oksforde, kaip ir Kembridže, pragyvenimo lygis yra aukštas, - pažymi V.Folkytė. - Yra galimybė gyventi bendrabutyje, tačiau, apskritai paėmus, jis kainuoja daugiau nei nuoma už universiteto ribų.“ Anot doktorantės, bendrabučio kainos Oksforde siekia apie 18-20 svarų už naktį, kai kitur išsinuomoti kambarį dažniausiai kainuoja pigiau. Panašiai yra ir kituose Anglijos universitetuose.
Oksfordo universitetas savo tinklalapyje skelbia, kad vidutinė pragyvenimo kaina (neįskaitant mokesčio už mokslą) yra nuo 9200 iki 13300 svarų sterlingų per metus. Tačiau universitetų skelbiami skaičiai ne visada atitinka tikrovę, nes studentai tradiciškai yra taupūs: „Pažinojau kolegą, kuris teigė per semestrą (10 savaičių – aut.), neįskaitant nuomos kainų, išsiverčiantis su 200 svarų“, – sako Oksfordo doktorantė.

Kalbinti studentai sako lėšų pragyvenimui gaunantys įvairiai – studijų laikotarpiui reikalingus pinigus užsidirba iš anksto, dirba studijų metu, juos paremia tėvai, gauna stipendiją arba prašo paskolos pragyvenimui iš jau minėtos SLC. Paskola pragyvenimui (angl. a Student Loan for Maintenance) sudaro iki 4950 svarų sterlingų per metus.

Pasak Kembridže studijuojančio B.Morkūno, Kembridžo universiteto studentams draudžiama dirbti, o jie ir patys negalėtų to daryti dėl didelio krūvio: „Tačiau problemų tai nesukelia, nes universitetas suteikia stipendijas“, – pažymi pašnekovas. Studento teigimu, dauguma jo pažįstamų lietuvių (iš viso Kembridže šiuo metu jų studijuoja apie keturiasdešimt) gauna būtent universiteto skiriamas stipendijas pragyvenimui.

Katino dienos baigsis?

Pastarosiomis dienomis JK žiniasklaidoje pasirodė nemažai pranešimų studijų temomis - praėjusią savaitę BBC skelbė, kad 50 tūkst. į Anglijos universitetus įstojusių studentų vis dar nesulaukia jiems skirtų paskolų, tuo metu vyriausybė artimiausiu metu ketina apsvarstyti mokslo finansavimo politiką ir universitetų studentų įmokų dydį.

SLC šiems mokslo metams sulaukė 16,7 proc. daugiau paskolų prašymų nei pernai ir teigia nesugebanti susidoroti su visais prašymais, tačiau žada, kad pinigai turėtų būti pervesti iki spalio pabaigos.

Artimiausiu metu Vyriausybė numato persvarstyti studijų finansavimą, o naujiems nutarimams įtakos gali turėti įtakingos verslininkus jungiančios Britų pramonės konfederacijos (angl. The Confederation of British Industry– CBI) šiomis dienomis paskelbtas pranešimas. Būsimi studentų darbdavių atstovai teigia, kad studentai už mokslus turėtų mokėti daugiau. CBI ataskaitoje siūloma padidinti maksimalų mokestį nuo 3225 iki 5000 svarų – tai papildytų universitetų biudžetus 1,25 mlrd. svarų. Ataskaitoje rašoma, kad “valstybė turėtų orientuotis į kokybę, ne kiekybę.” CBI taip pat kritikuoja leiboristų siekį, kad kasmet mažiausiai 50 proc. abiturientų papildytų universiteto studentų gretas.

Nacionalinė studentų sąjunga tyrimą pavadino “šlykščia veidmainyste”. Anot jų, tyrimą atliko “storos katės iš CBI.”

Paskolų sistema Lietuvoje – prasčiausia Europoje?

Priėmus naują Švietimo reformą studentų Lietuvoje padėtis supanašėjo su kremtančiais mokslus Anglijoje. Deja, bet didžiausias panašumas – itin didelės studijų kainos. Maksimali bakalauro studijų kaina, pagal vyriausybės nutarimą, universitetuose skirtingoms sritims gali svyruoti nuo 4031 iki 18854 litų, kolegijose - nuo 3361 iki 15504 litų. Už magistrantūros studijas studijų krepšelio negavę studentai Lietuvoje moka nuo 7615 iki 22438 litų per metus.

Paskolų sistema Lietuvoje SLC sistemai kol kas neprilygsta – nors valstybė prisiėmė garantinius įsipareigojimus ir Finansų ministerija pasirašė garantijos sutartis su bankais, paskolos išduodamos su palūkanomis ir gražinti jas reikės visiems be išimties. Paskolų litais palūkanų dydis šiai dienai būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc. Vyriausybė kompensuos 5 proc. viršijančią palūkanų dalį už valstybės garantuojamas studijų paskolas, paimtas litais.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) vadina valstybės garantuojamas studijų paskolas vienomis iš brangiausių, o jų teikimo sąlygas - prasčiausiomis visoje Europoje. Nepasitenkinimą sukėlė tai, kad palūkanų dalis bus kompensuojama tik studijų laikotarpiu, be to, studentai palūkanas turės mokėti ne tik atiduodami paskolas po aukštosios mokyklos baigimo, bet ir iškart jas pasiėmę - dar besimokydami.

Ana Vengrovskaja