Vykdama į Lietuvą dažniau negu įprasta panaršiau lietuviškuose internetiniuose puslapiuose. Norėjau sužinoti ne tik kokie orai, rūpėjo, kas čia vyksta, kokia atmosfera. Paskaičiusi rimtų žmonių būgštavimus apie minios diktatą bei maišto nuotaikas nustebau ir nejuokais išsigandau. Siaubas! Bus kaip pernai vasarą Londone, kai siautėjantys jaunuoliai daužė vitrinas, plėšė, grobė ir degino. Nejau nuolankieji lietuviai tapo tokie pat aršūs, kaip graikai, britai ar ispanai?
Bet neišsigąskite. Visi, kas atostogas susiruošėte praleisti Lietuvoj, būkit ramūs, jokiais bruzdėjimais čia net nekvepia, o vienintelis triukšmautojas, kurį teko matyti – girtutėlis vyras Kalvarijų turguje, kurį keli prekybininkai griebę už parankių tuoj išvilko iš turgaus teritorijos. Visur kitur snaudulinga vidurvasario ramybė. Net gėjai į paradus nesiveržia.
Kaip čia yra? Ar aš tokia nepastabi, kad nematau maištininkų ir riaušininkų, nors dėl jų sunerimo net pats buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, neminint kitų žemesnio rango būgštautojų? Ar visgi problema ne mano nepastabume, o paprasčiausiai patys būgštautojai visokias pamėkles įsivaizduodami patys baidosi ir kitus gąsdina? Matyt Lietuvoj atsirado nauja mada, panaši į mano vaikystėje pamėgtus žaidimus, kai patamsyje vieni kitiems baisuokliškas pasakas pasakodavome ir būdavom taip įsigąsdinę, kad kam nors staiga riktelėjus, visi, net pats pasakotojas, sustingdavome iš siaubo.
Tam, kad baisuokliškos pasakos turėtų poveikį, reikia mažiausiai dviejų dalykų – prietemos ir gąsdintojo. Panašu, kad Lietuvos visuomenė jau panardinta į gilius patamsius, nes kur pažvelgsi, ten paslaptis, ir ko paklausi – to negausi. Net iš pačios Prezidentės, sušaukusios spaudos konferenciją, kurios metu vienais atvejais ji atrodė kaip stropi mokinukė, kartojanti gerai išmoktus atsakymus, kitais - kaip klasę valdanti griežta sovietinė pedagogė, kuri neatsakinėja į “durnus” klausimus. Po tokios spaudos konferencijos Anglijos žurnalistai būtų iki smulkmenos išanalizavę jos kūno kalbą, atskleidžiančią Prezidentės pasimetimą tarp klusnaus nuolankumo prieš vienus ir demonstratyvaus valdingumo prieš kitus.
Tas demonstratyvus valdingumas kartais balansuoja ties bauginimo riba. Nors pagrindinis baugintojas toli gražu ne Prezidentė, tegu ir pasiduodanti pagundai kartais pagąsdinti sunkumais, neramumais ar nauja krizės banga. Bet gąsdintojų ir baimės įvarinėtojų gretos sparčiai gausėja. Vieni elitizmo dvasios apimti ima aiškinti, kokia blogybė yra minia, prikeldami naujam gyvenimui maždaug prieš šimtmetį numarintas idėjas. Kiti prisimena Rusijos ranką ir ima badyti pirštais į neva Rusijai tarnaujančius. Dar kiti pagąsdinimui ištraukia siaubo pasakas apie Lietuvą apleisiančius Vakarų verslininkus, jeigu darbo žmonės ims protestais kovoti dėl savo teisių.
Keista ar dėsninga, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių kenčiančių nuo minios baimės sindromo? Keista ar dėsninga, jos tąja baime susirgo būtent tie, kuriuos toji vadinamoji minia ir atvedė į valdžią? Kai prieš daugiau kaip 20 metų minia sukilo, ją smerkė ir niekino tie, kas tuo metu buvo valdžioje – komunistinė nomenklatūra. Kas smerkia minią dabar? Valdžią turinčiųjų elitas. Nejaugi istorijos ratas taip greitai apsisuko?
Atsimenu Sąjūdžio laikais net ant kasos aparatų parduotuvėse puikuodavosi lipdukai – tik nereikia mūsų gąsdinti. Jeigu jau ratas apsisuko ir susiformavo nauja minios bijančiųjų klasė, tai ko gero lygia greta ima formuotis ir grupė tų, kurie dar nepamiršo, ką reiškia gąsdinimai ir kaip neišsigąsti.
Zita Čepaitė
Komentarai
nereikia cia verkt,yra taip kaip yra, jau tie lietuviai nezino kaip cia ilyst i ekrana. net per televizija rodo kokios k*rvos lankosi londono klubuose ,kekses lietuves
Ar Zita nori pasakyti,kad istorijos ratas apsisuko,ir Lietuvoj pakvipo senovine sovietine tvarka?Tiksliau-metodais senoviniais.As noreciau prisideti prie sio rasinelio ir pridurti,kad pacios minios,kurios taip "baiminamasi"jau nebera Lietuvoje..Ta minia jau issake savo protesta pries dabartine tvarka ir valdzia
palikdama ja likimo valiai.Todel as siulyciau suki "Tik nereikia musu gasdinti",tikusi pries 20 metu pakeisti :"Tik nereikia susireiksminti,seimunai ir Prezidente!".Jusu valdomos valstybes pilieciai jau seniai lojalus svetimu valstybiu valdziai,deja..O Zitai dekui uz izvalguma
Anglija man reikalinga tik del didesnio uzdarbio,dvasiskai atsigauti galima tik Lietuvoje, o ne cia ,dirbtiniu sypsenu ir apsimestinio mandagumo salyje.Taip,anglai klausia ar tau viskas gerai,bet...jie kaip automatai,jiem is ties nerupi.Kam klausti ,jei nusispjaut i tai?Lietuvis jei klausia,vadinas jam rupi,jis tikrai nori suzinoti kaip tu laikaisi,Uz tai vertinu butent lietuvius,o blogiuku visose tautose pilna
nebuvau lietuvoj 8 metus. ir nesupratau isties, kas ten daros. gerai ar blogai? kita vertus jei esu cia, vadinas, man cia gerai, ko dar ieskoti?
Visiskai nuvaziuota i pievas ..........
Vot sita moterike tai man labai patinka.Gera gaspadine butu.Ot tik nezinau kaip prisivilioti?
veltui sugaistos 15 sekundziu, tiek laiko paskaicius supratau,kad daugiau sitos veikejos straipsniu skaityt net neverta totalus s....
O autore ka cia nusikalbi o ka Lietuviai nearsus baisu pasakyt kad esi Lietuvis isgarseja ne tik darbstumu bet ir blogiu,ko jus pilat tas pamazgas ant britu kas jum darosi gyvenat ir gyvenkit neterline nesamonem apie britus ir kitus tatos zmones,vieni raso kad gydytis blogai kiti kad dirbti blogai jai jum visiem taip bloagai ciuoskit namo y Lietuvele vat tenai vus jum lb gerai.
..blondines..
Puikus straipsnis, Zita.
Man regis, labai teisingai pastebėjai padėtį Lietuvoje. Iš tiesų valstybėje kažkokia keista būsena "tarp", vis labiau primenanti iš pažiūros "mirtinai ramų", bet viduje - kunkuliuojantį neapykantomis ir nepasitenkinimais sovietmetį.
Grįžau į Lietuvą gyventi prieš metus ir man kaip per didinamąjį stiklą matosi visos kliautys ir ydos, į kurias mano draugai ir giminaičiai, iš čia neišjudėję ilgesniam laikui, nė nebeatkreipia dėmesio.
Keisti ambivalentiški yra mūsų prezidentės veiksmai, visai neambivamentiški - "tautos išrinktųjų", kurie kaip kiaulės prie lovio, pamiršę, ką žadėję, bando iki kadencijos pabaigos užsitiktinti ramią ateitį. Ambivalentiškas pačios visuomenės santykis su tuo, kas vyksta - tartum esama judančių ir prieštaraujančių, bet ne ką mažiau esama tų, kurie bet kokį judesį pajuokia ir smerkia. Kaip lietuviška.
Norėčiau, kad kažkas atsitiktų, imtų ir apsiverstų, kad visuomenė suprastų, kad leidžiasi trypiama. Norėčiau, kad kažkas pasikeistų - su šia viltim ir likau čia paskutinįsyk grįžus. Bet nematau, nuo ko pradėti.