Už namo pernuomavimą Anglijoje – į kalėjimą! 

Pernuomojantiems socialinius būstus Anglijos vyriausybė grasina teismais ir netgi laisvės atėmimu. Tokius „bizniukus“ suka nemažas procentas savivaldybėms priklausančių namų gyventojų, tikėtina, kad taip prisiduria ir lietuviai. Kaip pasikeitė įstatymai, kas gresia už socialinių pašalpų sukčiavimą ir ar įmanoma į socialinį būstą priimti gyventojų, domėjosi Anglija.lt.

Pernuomoti namus – kriminalas

Tie, kurie pernuomoja savivaldybės jiems skirtus namus, gali būti nubausti iki dviejų metų laisvės atėmimo – tai užtikrina naujas įstatymas (angl. „Prevention of Social Housing Fraud Act 2013“), įsigaliojęs 2013 metų pabaigoje. Nuo tada socialinio būsto pernuomavimas yra baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad pernuomodamas socialinį būstą, gyventojas gaus kriminalinį įrašą už sukčiavimą visam gyvenimui.

Sukčiavimas, siekiant pasipelnyti iš socialinio būsto, užtraukia neriboto dydžio baudą ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taip pat savivaldybės turės teisę išreikalauti sumą, kurią asmuo, nelegaliai pernuomojęs jam skirtą socialinį būstą, gavo iš nuomininko.

Šis įstatymas buvo priimtas po tyrimo, kuris atskleidė, kad toks socialinio būsto sukčiavimas kasmet mokesčių mokėtojams kainuoja 1,8 bln. svarų ir užtrenkia duris tiems, kuriems iš tiesų reikia tokio būsto. Prieš priimant šį įstatymą, savivaldybės būstų gyventojams už nelegalų būsto pernuomavimą grėsė tik iškeldinimas. Naujasis aktas, kaip skelbia britų vyriausybė, turėtų užtikrinti griežtesnes bausmes nesilaikantiems įstatymo.

Atrodo, kad tokiems apsukruoliams ateina sunkūs laikai – JK valdžia užsibrėžė rimtą tikslą sumedžioti visus neteisėtus socialinių būstų nuomininkus. Tam tikslui jau skyrė savivaldybėms 19 mln. svarų – formuoti tyrėjų grupes, tikrinti duomenų bazes ir taip surasti įstatymų pažeidėjų. Nuo balandžio 6 dienos savivaldybės įgavo naujų teisinių galių prieiti prie socialinių nuomininkų banko sąskaitų duomenų bei tikrinti komunalinių paslaugų išrašus.

Už pernuomavimą – didžiulė bauda

Jau ir prieš šio įstatymo priėmimą, buvo plačiai nuskambėjusių bylų, susijusių su socialiniais būstais. Pernai didžiulė bauda buvo skirta Kamdeno savivaldybės gyventojui Vivekui Srivastavai, prisipažinusiam, kad sukčiavo ir nelegaliai pernuomojo savivaldybės jam skirtą namą.

Vyras savivaldybės butą brangiame Bloomsbury rajone gavo dar 2006 m., o 2010 m. buvo išsiaiškinta, kad jis pernuomoja būstą studentams ir iš to pelnosi. Savivaldybei jis nepranešė, kad bute negyvena ir kad įsigijo nuosavą būstą 2010 metais. Londonietis buvo nubaustas sumokėti 10 tūkst. svarų ir dar 6 000 £ kaltintojų teismo išlaidų.

Į šią problemą – sukčiavimą, siekiant pasipelnyti iš socialinio būsto, savivaldybės ėmė žiūrėti labai rimtai. Kamdeno savivaldybė netgi siūlė amnestiją visiems, kurie pernuomoja socialinius namus, geruoju prisipažinti ir grąžinti raktus – tokiu atveju nebūtų imtasi teisinių veiksmų prieš nusižengusius. Tačiau tokia išimtis galiojo tik iki praėjusių metų spalio. Kaip skelbė Kamdeno savivaldybė, šia amnestija pasinaudojo septyni savivaldybės gyventojai.

Dar vienas pavyzdys – po patikrinimo viename Paddingtono rajono socialinių butų bloke, rasta, kad net 75 proc. socialinius būstus gavusių asmenų ten negyvena – būstus neteisėtai pernuomoja už tūkstančius svarų per mėnesį, skelbia Audito komisija (angl. „Audit Commission“). Nuo spalio sistemai tapus dar griežtesnei, tiems, kuriems anksčiau pavyko pasinaudoti sistemos spragomis, dabar gresia pavojus būti demaskuotiems.

Kitas Audito komisijos atliktas tyrimas, paskelbtas vos prieš porą savaičių, atskleidė, kad apie 100 tūkst. savivaldybėms priklausančių būstų yra nelegaliai pernuomojami. Tuo metu apie 1,7 mln. šeimų laukia eilėse dėl socialinio būsto, o dar 250 tūkst. šeimų gyvena perpildytuose namuose.

Ar įmanoma legaliai priimti gyventi?

Gavus socialinį būstą, nusikalstama veika yra nepranešti apie finansinės padėties ir šeimos sudėties pasikeitimus, pernuomoti būstą kitiems asmenims bei nepranešti apie socialinio būsto nuomininko mirtį ir gyventi jo vietoje.

O ar įmanoma legaliai priimti gyventoją? Atsakymas nėra paprastas – svarbu suvokti skirtumą tarp „subtenant“ ir „lodger“, kuris nėra labai ryškus. Trumpai tariant, asmuo, kuriam pernuomoji bent vieną kambarį ir jis turi visas teises ten gyventi netrukdomas, įsidėti spyną ir panašiai, yra nuomininkas – „subtenant“. O „lodger“ būtų toks gyventojas, kuris viskuo dalijasi su tikraisiais namo nuomininkais, ir, nors ir turi atskirą kampą name, tačiau nuomininkai gali bet kada ten įeiti.

Dauguma savivaldybių socialinių būstų gyventojams leidžia priimti tokį gyventoją (angl. „lodger“), tačiau tik tokiu atveju, jei namie yra laisvos vietos. Ir pirmiausia reikėtų gauti namų asociacijos ar savivaldybės raštišką sutikimą bei pranešti apie tai socialinių pašalpų skyriui. Dėl to, kad priėmei gyventoją, kuris prisideda prie nuomos ir mokesčių, gali sumažėti būsto pašalpa (angl. „housing benefit“) bei pajamų pašalpa (angl. „income support“), kadangi padidės tavo pajamos.

Taip pat išvykus ilgesniam nei 42 dienų laikotarpiui, privaloma pranešti savo savivaldybės apgyvendinimo biurui.

Kaip savivaldybės gali patikrinti, ar asmuo teisėtai gyvena socialiniame būste? Visų pirma, savivaldybės tarnautojai patikrina nuomininko apgyvendinimo dokumentus su kitais įrašais, pavyzdžiui, kitų socialinių pašalpų bei rinkimų sąrašais. Taip pat bet kuriuo metu, be jokio įspėjimo, savivaldybės darbuotojai gali apsilankyti namuose ir patikrinti ten gyvenančio asmens dokumentus ir nuomos sutartį – taip išsiaiškintų, ar name gyvena tikrasis nuomininkas.

Dauguma savivaldybių turi telefono linijas, kuriomis gyventojai gali pranešti apie savo įtarimus dėl socialinių pašalpų ir būsto sukčiavimo. Gavę anoniminius pranešimus, savivaldybės darbuotojai atlieka savo tyrimus.

Daugiau informacijos apie socialinius būstus ir jų skyrimo tvarką Anglija.lt rašė straipsnyje „Galimybė gyventi pigiau ir patogiau – socialinis būstas“.

Kokia tavo nuomonė apie šią situaciją? Gal pats naudojiesi įstatymų spragomis Anglijoje? Jei ne, ar praneštum savivaldybei apie asmenis, kurie socialines pašalpas ir būstą gauna sukčiavimo būdu?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

Pernuomojantiems socialinius būstus Anglijos vyriausybė grasina teismais ir netgi laisvės atėmimu. Tokius „bizniukus“ suka nemažas procentas savivaldybėms priklausančių namų gyventojų, tikėtina, kad taip prisiduria ir lietuviai. Kaip pasikeitė įstatymai, kas gresia už socialinių pašalpų sukčiavimą ir ar įmanoma į socialinį būstą priimti gyventojų, domėjosi Anglija.lt.

Pernuomoti namus – kriminalas

Tie, kurie pernuomoja savivaldybės jiems skirtus namus, gali būti nubausti iki dviejų metų laisvės atėmimo – tai užtikrina naujas įstatymas (angl. „Prevention of Social Housing Fraud Act 2013“), įsigaliojęs 2013 metų pabaigoje. Nuo tada socialinio būsto pernuomavimas yra baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad pernuomodamas socialinį būstą, gyventojas gaus kriminalinį įrašą už sukčiavimą visam gyvenimui.

Sukčiavimas, siekiant pasipelnyti iš socialinio būsto, užtraukia neriboto dydžio baudą ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taip pat savivaldybės turės teisę išreikalauti sumą, kurią asmuo, nelegaliai pernuomojęs jam skirtą socialinį būstą, gavo iš nuomininko.

Šis įstatymas buvo priimtas po tyrimo, kuris atskleidė, kad toks socialinio būsto sukčiavimas kasmet mokesčių mokėtojams kainuoja 1,8 bln. svarų ir užtrenkia duris tiems, kuriems iš tiesų reikia tokio būsto. Prieš priimant šį įstatymą, savivaldybės būstų gyventojams už nelegalų būsto pernuomavimą grėsė tik iškeldinimas. Naujasis aktas, kaip skelbia britų vyriausybė, turėtų užtikrinti griežtesnes bausmes nesilaikantiems įstatymo.

Atrodo, kad tokiems apsukruoliams ateina sunkūs laikai – JK valdžia užsibrėžė rimtą tikslą sumedžioti visus neteisėtus socialinių būstų nuomininkus. Tam tikslui jau skyrė savivaldybėms 19 mln. svarų – formuoti tyrėjų grupes, tikrinti duomenų bazes ir taip surasti įstatymų pažeidėjų. Nuo balandžio 6 dienos savivaldybės įgavo naujų teisinių galių prieiti prie socialinių nuomininkų banko sąskaitų duomenų bei tikrinti komunalinių paslaugų išrašus.

Už pernuomavimą – didžiulė bauda

Jau ir prieš šio įstatymo priėmimą, buvo plačiai nuskambėjusių bylų, susijusių su socialiniais būstais. Pernai didžiulė bauda buvo skirta Kamdeno savivaldybės gyventojui Vivekui Srivastavai, prisipažinusiam, kad sukčiavo ir nelegaliai pernuomojo savivaldybės jam skirtą namą.

Vyras savivaldybės butą brangiame Bloomsbury rajone gavo dar 2006 m., o 2010 m. buvo išsiaiškinta, kad jis pernuomoja būstą studentams ir iš to pelnosi. Savivaldybei jis nepranešė, kad bute negyvena ir kad įsigijo nuosavą būstą 2010 metais. Londonietis buvo nubaustas sumokėti 10 tūkst. svarų ir dar 6 000 £ kaltintojų teismo išlaidų.

Į šią problemą – sukčiavimą, siekiant pasipelnyti iš socialinio būsto, savivaldybės ėmė žiūrėti labai rimtai. Kamdeno savivaldybė netgi siūlė amnestiją visiems, kurie pernuomoja socialinius namus, geruoju prisipažinti ir grąžinti raktus – tokiu atveju nebūtų imtasi teisinių veiksmų prieš nusižengusius. Tačiau tokia išimtis galiojo tik iki praėjusių metų spalio. Kaip skelbė Kamdeno savivaldybė, šia amnestija pasinaudojo septyni savivaldybės gyventojai.

Dar vienas pavyzdys – po patikrinimo viename Paddingtono rajono socialinių butų bloke, rasta, kad net 75 proc. socialinius būstus gavusių asmenų ten negyvena – būstus neteisėtai pernuomoja už tūkstančius svarų per mėnesį, skelbia Audito komisija (angl. „Audit Commission“). Nuo spalio sistemai tapus dar griežtesnei, tiems, kuriems anksčiau pavyko pasinaudoti sistemos spragomis, dabar gresia pavojus būti demaskuotiems.

Kitas Audito komisijos atliktas tyrimas, paskelbtas vos prieš porą savaičių, atskleidė, kad apie 100 tūkst. savivaldybėms priklausančių būstų yra nelegaliai pernuomojami. Tuo metu apie 1,7 mln. šeimų laukia eilėse dėl socialinio būsto, o dar 250 tūkst. šeimų gyvena perpildytuose namuose.

Ar įmanoma legaliai priimti gyventi?

Gavus socialinį būstą, nusikalstama veika yra nepranešti apie finansinės padėties ir šeimos sudėties pasikeitimus, pernuomoti būstą kitiems asmenims bei nepranešti apie socialinio būsto nuomininko mirtį ir gyventi jo vietoje.

O ar įmanoma legaliai priimti gyventoją? Atsakymas nėra paprastas – svarbu suvokti skirtumą tarp „subtenant“ ir „lodger“, kuris nėra labai ryškus. Trumpai tariant, asmuo, kuriam pernuomoji bent vieną kambarį ir jis turi visas teises ten gyventi netrukdomas, įsidėti spyną ir panašiai, yra nuomininkas – „subtenant“. O „lodger“ būtų toks gyventojas, kuris viskuo dalijasi su tikraisiais namo nuomininkais, ir, nors ir turi atskirą kampą name, tačiau nuomininkai gali bet kada ten įeiti.

Dauguma savivaldybių socialinių būstų gyventojams leidžia priimti tokį gyventoją (angl. „lodger“), tačiau tik tokiu atveju, jei namie yra laisvos vietos. Ir pirmiausia reikėtų gauti namų asociacijos ar savivaldybės raštišką sutikimą bei pranešti apie tai socialinių pašalpų skyriui. Dėl to, kad priėmei gyventoją, kuris prisideda prie nuomos ir mokesčių, gali sumažėti būsto pašalpa (angl. „housing benefit“) bei pajamų pašalpa (angl. „income support“), kadangi padidės tavo pajamos.

Taip pat išvykus ilgesniam nei 42 dienų laikotarpiui, privaloma pranešti savo savivaldybės apgyvendinimo biurui.

Kaip savivaldybės gali patikrinti, ar asmuo teisėtai gyvena socialiniame būste? Visų pirma, savivaldybės tarnautojai patikrina nuomininko apgyvendinimo dokumentus su kitais įrašais, pavyzdžiui, kitų socialinių pašalpų bei rinkimų sąrašais. Taip pat bet kuriuo metu, be jokio įspėjimo, savivaldybės darbuotojai gali apsilankyti namuose ir patikrinti ten gyvenančio asmens dokumentus ir nuomos sutartį – taip išsiaiškintų, ar name gyvena tikrasis nuomininkas.

Dauguma savivaldybių turi telefono linijas, kuriomis gyventojai gali pranešti apie savo įtarimus dėl socialinių pašalpų ir būsto sukčiavimo. Gavę anoniminius pranešimus, savivaldybės darbuotojai atlieka savo tyrimus.

Daugiau informacijos apie socialinius būstus ir jų skyrimo tvarką Anglija.lt rašė straipsnyje „Galimybė gyventi pigiau ir patogiau – socialinis būstas“.

Kokia tavo nuomonė apie šią situaciją? Gal pats naudojiesi įstatymų spragomis Anglijoje? Jei ne, ar praneštum savivaldybei apie asmenis, kurie socialines pašalpas ir būstą gauna sukčiavimo būdu?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 22)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: