Paskutinį vasario šeštadienį Londone pirmą kartą istorijoje vyko konkursas „Žaviausia lietuvė JK 2010“. Konkurso nugalėtoja tapo penktus metus Londone gyvenanti maisto technologė Edmyra Birgiolienė.

Prisistatymo publikai metu dažniausiai skambėjęs sakinys buvo maždaug toks: „Gimiau ir užaugau Kaune, Anglijoje gyvenu penkerius–šešerius metus, dirbu aptarnavimo srityje, turiu nuostabią šeimą, dalyvauti paskatino vyras, draugai ar artimieji, tikiu gėriu, grožiu ir meile“. Originalumas per kraštus nesilieja, bet kai girdi jaudulio virpinamą balsą ir matai, kaip dreba pirštai ar trūkčioja įtemptų lūpų kampučiai, širdis nejučia prisipildo simpatijos toms Londono lietuvėms, kurioms šis kelias į sceną, galima sakyti, prilygsta žygdarbiui. Visą vakarą manęs neapleido įspūdis, jog dauguma šių moterų į žaviausios lietuvės konkursą atėjo ne vedamos perdėto pasitikėjimo savimi, o įveikdamos baimes ir kompleksus. Taip jau yra, kad dažniausia lietuvio išeivio pozicija – į viešumą nelįsti, savo nuomonės viešai neišsakyti, geriau iš kitų pasišaipyti, negu ką nors pačiam pabandyti nuveikti.

Tokioje terpėje noras ir pasiryžimas išeiti į šviesą ir pasakyti „štai aš“ šiuo atveju turi daugiau prasmės nei paprastai tokiems konkursams jos suteikiama. „Atstumai, darbai, vaikai, visos užimtos, ir tikrai drąsos reikia taip viešai pasirodyti. Nebent viena ar dvi labiau pripratusios prie publikos, bet dauguma – pirmą kartą scenoje. Ir jos neturi tų tobulų apimčių 90-60-90, bet ne tai svarbu, svarbu žavesys“, – savo tautiečių ryžtu džiaugėsi psichologė Rita Milinavičienė, kurį laiką Anglijoje gyvenusi ir visai neseniai vėl grįžusi į Lietuvą.

Dalyvauti konkurse užsiregistravo dvylika moterų, kurių amžius nuo 25 iki 45 metų. Pirmosios rungties – „Žaviausia administratorė“ – metu dalykiniais kostiumėliais apsirengusios lietuvės turėjo įtikinti žiūrovus, jog jos gali žaviai ir kartu tvirta ranka tvarkyti biuro reikalus. Vilkint vienais naktiniais joms teko parodyti savo sugebėjimą gundyti, reikėjo žingsniuoti tartum modeliams ir demonstruoti vakarines sukneles, o talentų konkurse – atskleisti savo laisvalaikio pomėgius ir užsiėmimus. Dažniausias pomėgis, kaip lietuvėms įprasta, – rankdarbiai. Nijolė demonstravo minkštus, rankomis megztus žaislus vaikams, Žaneta visus nustebino išradingomis gėlių kompozicijomis, Marija grojo, Daiva dainavo, Edmyra su jaunimo grupe atliko improvizuotą šokį, Jūratė pristatė savo sukurtus keturių metų laikų kostiumus ir t. t. Kiekviena turėjo ką parodyti, o į renginį gausiai atvykę žiūrovai plojimais ir šūksniais palaikė savo kandidatę. Renginio atmosfera buvo nuotaikinga ir geranoriška.

Iš Lietuvos specialiai į šį konkursą atvykęs žiuri pirmininkas Danas Bortkevičius prisipažino, kad jį labiausiai sujaudino žmonių susidomėjimas renginiu ir šilta aplinka. „Konkurso dalyvių bendravimas nėra panašus į tokį, koks įprastas Lietuvoje. Ten labai jaučiama konkurencija tarp dalyvių, o čia jos nebuvo. Buvo smagu stebėti, kaip dalyvės bendrauja, pataria viena kitai, kaip ir ką daryti, kad gražiau atrodytų.“ Jis svarsto, kad tas šiltumas ir geranoriškumas galbūt todėl, kad lietuvių koncentracija čia mažesnė ir tautiečiai labiau vienas kitą vertina.
D. Bortkevičius, kaip vertintojas, Lietuvoje organizuojamuose gražuolių konkursuose dalyvauja jau penkerius metus. „Man, kaip psichologui, smagu stebėti žmones, matyti, kaip moterys pakelia įvairiausius stresus, kaip jaučiasi esant įtampai“, – sako jis.

Pirmąjį žaviausios JK lietuvės konkursą surengti padėjo Kaune įsikūrusi viešoji įstaiga „Baltoji pelėda“. Konkurso komisijoje dalyvavusi šios įstaigos projektų vadovė Kristina Šermukšnytė-Boguslauskienė sakė: „Mes tokių konkursų organizavimo srityje turime jau 15 metų įdirbį ir sumanytojų pakviesti nutarėme prisidėti. Atvykome, konsultavome, kalbėjomės su dalyvėmis, rašėme scenarijus, prisistatymus, padėjome pasiruošti talentų konkursui. Lietuvoje paprastai daugiau laiko skiriama pasiruošimui, o čia reikėjo viską padaryti per trumpą laiką. Dirbome labai daug, sunkiomis sąlygomis. Aišku, kai kurie dalykai nuo mūsų nepriklausė, atrankoje nedalyvavome, bet paskui, kiek galėjome, tiek padėjome.“
K. Šermukšnytė-Boguslauskienė patikino, kad konkurso nugalėtoja būtinai dalyvaus Lietuvos ponios rinkimuose, bus kviečiama prisidėti prie labdaros renginių ir akcijų. Beje, moteris atskleidė paslaptį, jog jau dabar yra sulaukta pasiūlymų ir panašūs rinkimai planuojami ir kitose lietuvių gyvenamose Europos šalyse.
Kadangi klubas „Baltoji pelėda“ įsikūręs Kaune, buvo smalsu sužinoti, kaip jo atstovė vertina tą faktą, jog Londone organizuotame žaviausios lietuvės konkurse dalyvauja tiek daug kauniečių. „Kauniečiai aktyvūs, nes mus labai gožia Vilnius, tad turime stengtis, – juokdamasi priminė jau kelis dešimtmečius vykstančią aršią Vilniaus–Kauno konkurenciją ir surimtėjusi pridūrė. – Nenustebino, kad daug iš Kauno, nes labai daug yra išvažiavusių. Gali nutikti, kad žaviausia Kauno ponia bus rasta čia.“

Renginio vedėjos aktorės Nijolės Narmontaitės nuomone, suorganizuotas praktiškai neįmanomas dalykas. „Kai pamačiau, kad reikia į repeticijas važiuoti, kai kam bene tris valandas, nežinau, ar Lietuvoje kas ryžtųsi. Žiauriai sunkiomis sąlygomis viskas buvo surengta, nežinau, ar įsivaizdavo organizatoriai, kad yra tiek darbo. Kad ryžosi, sveikintinas dalykas, nes matosi, koks sujudimas, ir visi laimingi, tiek švytinčių veidų. Žmonės nori tokio dalyko, grožio ir gėrio niekad nebus per daug.“
Aktorė sakė į šį renginį atvykusi tiesiai iš Kanados, kur buvo surengusi 6 koncertų turą, tačiau nuovargio nejaučianti. „Atvažiavau po didelio krūvio, laikas susimaišęs, bet ta gera energija, kurią čia jaučiu, mane „pakrovė“.

Konkurso nugalėtoja Edmyra prisipažino, jog jai buvo labai baisu, ir net konkursui pasibaigus negalėjo atsikratyti jaudulio. Ji sakė netikėjusi, kad laimės, nes į konkursą pateko visai netyčia. „Viena iš dalyvių pasiūlė palaikyti kompaniją, dar draugė paragino, paskui dukra sako – mamyte, tu gali eiti, sūnus irgi palaikė, šeima, tėvai pritarė, ir tada pamaniau, kad gal ir galiu“, – neslėpė jaudulio dviejų vaikų mama.

Renginio sumanytoja Zita Skudžinskienė neslėpė, kad konkurso organizavimas buvo ilgas ir nelengvas darbas. „Nuo idėjos iki paties konkurso praėjo geras pusmetis ir daug kas keitėsi.“
Jai pačiai didžiausią įspūdį paliko konkurso dalyvės. „Labai šaunios moterys. Atranka buvo, bet ne itin didelė, nes neturėjome reklamos, tai paskui pradėjome tiesiog žmonių klausinėti, gal pažįsta, ką galėtų pasiūlyti, ir taip pagal rekomendacijas surinkome didžiąją dalį konkurso dalyvių“, – apie nematomą konkurso pusę pasakojo Z. Skudžinskienė.
Ji sakė, jog artimiausiu metu bus skelbiama atranka į Mis lietuvaitės JK rinkimus ir bus kviečiamos dalyvauti 18–25 m. merginos. Beje, į Mis lietuvaitės rinkimus moteris planuoja kviesti Anglijoje esančias modelių agentūras, gal ką nors atsirinktų ir pakviestų modelio darbui. „Merginos čia svajoja apie modelio karjerą ir mes žinome, jog yra tokių agentūrų, kurios skelbiasi laikraščiuose, bet dažnai tarp jų daug apgavikų. Tai planuojame, kad Mis JK lietuvaitės konkursas galėtų padėti kam nors įgyvendinti savo svajonę“.

Beje, konkurso sumanytojos nuomone, šis renginys prisideda prie lietuvybės palaikymo. „Viskas vyksta lietuvių kalba, reikia mokytis gražiai lietuviškai save pristatyti, sklandžiai reikšti mintis ir jei vyresnės tą lietuviškumą yra atsinešę iš gimtosios šalies, tai jaunesnės kartos lietuvaitėms tai gali tapti rimta užduotimi.“
Z. Skudžinskienė neslėpė, kad konkursas atsiėjo nepigiai. „Rėmėjai skyrė tik prizus ir dovanėles konkurso dalyvėms, o visos renginio organizavimo išlaidos – ant mūsų pečių. Gerai dar, kad bendrovė „Star 1“ prisidėjo ir padovanojo atlikėjams skrydžius.“

Konkurso nugalėtoja apdovanota kelione į Austriją ir prabangiu vėriniu, sukurtu dizainerės Ingridos Allen.
Renginyje dainavo estrados artistas Romas Dambrauskas, šoko „Žuvėdros“ šokėjų pora, o dalyvių choreografinėms kompozicijoms akompanavo Londono lietuvių roko grupė „Laiko sala“.

Zita Čepaitė