Maskvoje palaidotas bebaimis Gulago kronininkas Solženicynas 

Rusijos rašytojo ir disidento Aleksandro Solženicyno, kuris atskleidė pasauliui pasibaisėtiną tiesą apie Sovietų Sąjungos lagerius, palaikai trečiadienį buvo palaidoti Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno istorinėse kapinėse Maskvoje.

Trečiadienį ryte šio vienuolyno Didžiajame sobore prasidėjo liturgija, o po to apie 11 val. vyko gedulingos pamaldos už A.Solženicyną, kurioms vadovavo Maskvos ir visos Rusijos patriarcho vikaras Orechovo-Zujevo arkivyskupas Aleksijus.

Gedulo ceremonija vyko be kalbų. Giedant dvasininkams baltais liturginiais drabužiais, laidotuvių dalyviai žegnojosi.

Prie soboro laiptų buvo išrikiuoti dideli vainikai, kurių vieną atsiuntė žmogaus teisių gynimo organizacija "Memorialas", kuri gina buvusių sovietų lagerių kalinių teises.

Šalia karsto stovėjo velionio našlė Natalija su juodu šydu ir du rašytojo sūnūs - Stepanas ir Jermolajus.

Palydėti rašytojo į paskutinę kelionę trečiadienį į Maskvą sugrįžo Rusijos Dmitrijus Medvedevas, kuris dėl laidotuvių nutraukė trumpas atostogas.

Valstybės vadovas atėjo į cerkvę su tamsiai raudonų rožių puokšte. Kelias minutes D.Medvedevas pasikalbėjo su A.Solženicyno našle, pareiškė užuojautą sūnums ir giminaičiams.

"Jo idėjos tebėra gyvos ... Jis yra visų politinių kalinių tėvas ar brolis", - sakė poetas Vitoldas Abankinas, kuris sovietų laikais 12 metų buvo politinis kalinys.

"Dar ilgai skaitysime (jo knygas) ir jo klausysimės. Kiekvienas jo žodis suvilgytas jo paties krauju, - sakė vidutinio amžiaus mokytoja Snežana Krylova, kuri į cerkvę nešėsi geltonų rožių puokštę. - Turime aiškinti tai jaunimui".

Prieš įeidamas į soborą Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kuris 1994 metais sveikino iš tremties sugrįžtantį A.Solženicyną, pasakė: "Jis buvo viena stipriausių mūsų asmenybių, unikalus žmogus".

Karstą su rašytojo palaikais iš Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno garbės sargyba pernešė į laidojimo vietą jį palydintiems giedant bažnytines giesmes.

Kaip Didžiojo Tėvynės karo veteranas, A.Solženicynas buvo palaidotas su karine pagarba. Kelias gedulo salves prie rašytojo kapo iššovė Maskvos komendantūros kariai.

Palaikai buvo nuleisti į kapo duobę, išklotą juodu ir mėlynu šilku. Kai kapas buvo užpiltas žeme, ant jo buvo pastatytas paprastas medinis 1,5 m aukščio ortodoksų kryžius su rašytojo vardu, o iš šonų padėti Rusijos prezidento, vyriausybės ir kiti vainikai.

Pats D.Medvedevas padėjo prie kapo gėlių puokštę ir persižegnojo. Po to jis atsisveikino su velionė našle ir jo giminaičiais iš išėjo iš vienuolyno kapinių.

Rašytojas buvo palaidotas vienuolyno kapinių centrinėje dalyje, už Šv. Jono Kopėtininko šventovės altoriaus, šalia garsaus istoriko Vasilijaus Kliučevskio kapo.

Šią laidojimo vietą išsirinko pats rašytojas. Kaip papasakojo "Interfax" korespondentui Maskvos patriarchato atstovas, prieš penkerius metus atsakydamas į A.Solženicyno kreipimąsi patriarchas Aleksijus palaimino šios vietos Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno kapinėse skyrimą rašytojui.

Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyną įsteigė caras Fiodoras Ivanovičius Švč.Mergelės ikonos garbei, atsidėkodamas už Maskvos apsaugojimą nuo Krymo chano Kazy Girėjaus antpuolio 1591-1593 metais. Vienuolynas iškilo toje vietoje, kur buvo rusų karių, besirengiančių stoti į mūšį su totorių pulkais, stovykla. Viduryje stovyklos tada buvo pastatyta Šv.Sergijaus Radonežiečio žygio cerkvė ir iškelta joje garbinama Dievo Motinos ikona, kurią imta vadinti Dono Dievo Motinos ikona.

Pagal padavimą, šia ikona šventasis Sergijus Radonežietis palaimino didįjį kunigaikštį Dmitrijų Ivanovičių ir jo karius Kulikovo mūšiui, kuris vyko netoli Dono kranto. Ji buvo su rusų kariais mūšio lauke, ir po triuškinamos pergalės ikoną imta vadinti Dono,o patį kunigaikštį Dmitrijų Ivanovičių - Doniečiu. Nuo to laiko, kaskart, kai Maskvą apsupdavo priešų pulkai, prie jos buvo meldžiama pergalės.

1918 metais vienuolynas buvo formaliai uždarytas, bet vienuoliškasis gyvenimas tebevyko iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. 1991 metais vienuolynas buvo sugrąžintas Bažnyčiai , ir jis vėl atgimė.

Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno nekropolis buvo pramintas "Mirusios Maskvos Sen Žermeno priemiesčiu".

Be minėto istoriko V.Kliučevskio, čia dar palaidoti tokie iškilūs Rusijos asmenys kaip pirmasis išrinktas Maskvos universiteto rektorius kunigaikštis Sergejus Trubeckojus, filosofas ir publicistas Piotras Čaadajevas.

2000 metais į šias kapines buvo perkelti rašytojo Ivano Šmeliovo, o 2005-aisiais baltagvardiečių generolo Antono Denikino ir filosofo Ivano Iljino bei jų žmonų palaikai.

"Gulago archipelago", "Vėžininkų korpuso" ir kitų kūrinių, papasakojusių pasauliui apie stalinistines represijas ir milijonų žmonių, "sutrintų į lagerių dulkes", likimus, autorius mirė sekmadienį Maskvoje, eidamas 90 metus, nuo ūmaus širdies nepakankamumo.

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Rusijos rašytojo ir disidento Aleksandro Solženicyno, kuris atskleidė pasauliui pasibaisėtiną tiesą apie Sovietų Sąjungos lagerius, palaikai trečiadienį buvo palaidoti Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno istorinėse kapinėse Maskvoje.

Trečiadienį ryte šio vienuolyno Didžiajame sobore prasidėjo liturgija, o po to apie 11 val. vyko gedulingos pamaldos už A.Solženicyną, kurioms vadovavo Maskvos ir visos Rusijos patriarcho vikaras Orechovo-Zujevo arkivyskupas Aleksijus.

Gedulo ceremonija vyko be kalbų. Giedant dvasininkams baltais liturginiais drabužiais, laidotuvių dalyviai žegnojosi.

Prie soboro laiptų buvo išrikiuoti dideli vainikai, kurių vieną atsiuntė žmogaus teisių gynimo organizacija "Memorialas", kuri gina buvusių sovietų lagerių kalinių teises.

Šalia karsto stovėjo velionio našlė Natalija su juodu šydu ir du rašytojo sūnūs - Stepanas ir Jermolajus.

Palydėti rašytojo į paskutinę kelionę trečiadienį į Maskvą sugrįžo Rusijos Dmitrijus Medvedevas, kuris dėl laidotuvių nutraukė trumpas atostogas.

Valstybės vadovas atėjo į cerkvę su tamsiai raudonų rožių puokšte. Kelias minutes D.Medvedevas pasikalbėjo su A.Solženicyno našle, pareiškė užuojautą sūnums ir giminaičiams.

"Jo idėjos tebėra gyvos ... Jis yra visų politinių kalinių tėvas ar brolis", - sakė poetas Vitoldas Abankinas, kuris sovietų laikais 12 metų buvo politinis kalinys.

"Dar ilgai skaitysime (jo knygas) ir jo klausysimės. Kiekvienas jo žodis suvilgytas jo paties krauju, - sakė vidutinio amžiaus mokytoja Snežana Krylova, kuri į cerkvę nešėsi geltonų rožių puokštę. - Turime aiškinti tai jaunimui".

Prieš įeidamas į soborą Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kuris 1994 metais sveikino iš tremties sugrįžtantį A.Solženicyną, pasakė: "Jis buvo viena stipriausių mūsų asmenybių, unikalus žmogus".

Karstą su rašytojo palaikais iš Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno garbės sargyba pernešė į laidojimo vietą jį palydintiems giedant bažnytines giesmes.

Kaip Didžiojo Tėvynės karo veteranas, A.Solženicynas buvo palaidotas su karine pagarba. Kelias gedulo salves prie rašytojo kapo iššovė Maskvos komendantūros kariai.

Palaikai buvo nuleisti į kapo duobę, išklotą juodu ir mėlynu šilku. Kai kapas buvo užpiltas žeme, ant jo buvo pastatytas paprastas medinis 1,5 m aukščio ortodoksų kryžius su rašytojo vardu, o iš šonų padėti Rusijos prezidento, vyriausybės ir kiti vainikai.

Pats D.Medvedevas padėjo prie kapo gėlių puokštę ir persižegnojo. Po to jis atsisveikino su velionė našle ir jo giminaičiais iš išėjo iš vienuolyno kapinių.

Rašytojas buvo palaidotas vienuolyno kapinių centrinėje dalyje, už Šv. Jono Kopėtininko šventovės altoriaus, šalia garsaus istoriko Vasilijaus Kliučevskio kapo.

Šią laidojimo vietą išsirinko pats rašytojas. Kaip papasakojo "Interfax" korespondentui Maskvos patriarchato atstovas, prieš penkerius metus atsakydamas į A.Solženicyno kreipimąsi patriarchas Aleksijus palaimino šios vietos Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno kapinėse skyrimą rašytojui.

Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyną įsteigė caras Fiodoras Ivanovičius Švč.Mergelės ikonos garbei, atsidėkodamas už Maskvos apsaugojimą nuo Krymo chano Kazy Girėjaus antpuolio 1591-1593 metais. Vienuolynas iškilo toje vietoje, kur buvo rusų karių, besirengiančių stoti į mūšį su totorių pulkais, stovykla. Viduryje stovyklos tada buvo pastatyta Šv.Sergijaus Radonežiečio žygio cerkvė ir iškelta joje garbinama Dievo Motinos ikona, kurią imta vadinti Dono Dievo Motinos ikona.

Pagal padavimą, šia ikona šventasis Sergijus Radonežietis palaimino didįjį kunigaikštį Dmitrijų Ivanovičių ir jo karius Kulikovo mūšiui, kuris vyko netoli Dono kranto. Ji buvo su rusų kariais mūšio lauke, ir po triuškinamos pergalės ikoną imta vadinti Dono,o patį kunigaikštį Dmitrijų Ivanovičių - Doniečiu. Nuo to laiko, kaskart, kai Maskvą apsupdavo priešų pulkai, prie jos buvo meldžiama pergalės.

1918 metais vienuolynas buvo formaliai uždarytas, bet vienuoliškasis gyvenimas tebevyko iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. 1991 metais vienuolynas buvo sugrąžintas Bažnyčiai , ir jis vėl atgimė.

Dono Dievo Motinos ikonos vienuolyno nekropolis buvo pramintas "Mirusios Maskvos Sen Žermeno priemiesčiu".

Be minėto istoriko V.Kliučevskio, čia dar palaidoti tokie iškilūs Rusijos asmenys kaip pirmasis išrinktas Maskvos universiteto rektorius kunigaikštis Sergejus Trubeckojus, filosofas ir publicistas Piotras Čaadajevas.

2000 metais į šias kapines buvo perkelti rašytojo Ivano Šmeliovo, o 2005-aisiais baltagvardiečių generolo Antono Denikino ir filosofo Ivano Iljino bei jų žmonų palaikai.

"Gulago archipelago", "Vėžininkų korpuso" ir kitų kūrinių, papasakojusių pasauliui apie stalinistines represijas ir milijonų žmonių, "sutrintų į lagerių dulkes", likimus, autorius mirė sekmadienį Maskvoje, eidamas 90 metus, nuo ūmaus širdies nepakankamumo.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: