Anglija.lt vadybininkė Ieva: „Nereikėtų žiūrėti į tautiečius kaip į priešus“ - Anglija.lt
 

Anglija.lt vadybininkė Ieva: „Nereikėtų žiūrėti į tautiečius kaip į priešus“ 

Pristatome pokalbius su žmonėmis, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su portalu Anglija.lt. Būtent šių žmonių darbas turėjo įtakos tam, kad Anglija.lt daugelį metų yra populiariausia lietuvių emigrantų žiniasklaidos priemonė. Dažnai Anglija.lt darbuotojai lieka „už kadro“, todėl pagalvojome, kad visiems bus įdomu iš arčiau susipažinti su mūsų kolegomis ir draugais. Kad liktume kiek įmanoma nešališki, parengti pokalbius paprašėme pas mus praktiką atlikusios žurnalistikos studentės Rasos.

Šįkart – pokalbis su Anglija.lt reklamos pardavimų vadybininke Ieva.
Remigijus Kostrovickas, Anglija.lt bendrasavininkis

„Kiti sako, gerai, kur manęs nėra. Aš sakau, gerai ten – kur aš esu“, – sako Anglija.lt reklamos pardavimų vadybininkė Ieva Baužienė. Iš Tauragės kilusi moteris Londone gyvena jau septynerius metus. Per tą laiką ji spėjo pabaigti magistro studijas, susirasti mėgstamą darbą ir užsiimti labdaringa veikla.

Kokia tavo atvykimo į Londoną istorija?
Mane čia atvedė meilė. Atvykau į Londoną pas tada dar būsimą savo vyrą. Lietuvoje buvau baigusi Kauno Technologijos Universitete verslo administravimo bakalauro studijas. Anglijoje norėjau studijuoti rinkodaros magistrą.

Tik atvykusi į Angliją dirbau įvairiausius darbus. Pradėjau nuo padavėjos. Kitam gal tas darbas restorane būtų buvęs svajonių darbas. Pavyzdžiui, ispanai ar italai dažniausiai tokius darbus ir atvyksta dirbti. Jie pakyla iki vadybininko pareigų ir tą darbą dirba daugybę metų, nes tai ir buvo jų tikslas. O man ten nebuvo ta vieta, kurioje norėčiau likti. Visą dieną ant kojų, po darbo namo grįždavau penktą valandą ryto. Iki namų iš centro reikėdavo važiuoti autobusais, nes metro tokiu metu nebevažiuoja. Ir kokias keturias dienas iš eilės toks grafikas. Organizmas būdavo išsekęs, jausdavausi labai pavargusi ir praktiškai negyvendavau savo gyvenimo, nes beveik neturėdavau laisvo laiko. Bet juk reikia kažką paaukoti, kad vėliau gerai gyventum. Vėliau dirbau rūbų parduotuvėje asistente, paskui įsidarbinau nekilnojamojo turto agentūroje. Kai supratau, kad mano anglų kalbos žinios geresnės ir galiu studijuoti magistrą, tada ir įstojau. Maždaug prieš penkis metus gavau diplomą.

Jei ne meilė, ar kada nors būtum pagalvojusi apie galimybę emigruoti?
Manau, kad būčiau. Galbūt ne tokiam ilgam laikui. Aš norėjau studijuoti užsienyje. Tiesą pasakius, planavau tai daryti Amerikoje. Buvau ten išvykusi, gyvenau keletą mėnesių, bet man pasirodė, kad tai yra per toli nuo Lietuvos, nuo tėvų, draugų. Būtų buvę labai sunku keliauti tarp Lietuvos ir Amerikos, todėl atsisakiau studijų ten. O čia labai patogu – 2,5 valandos ir jau esi Lietuvoje. Grįžtu į Lietuvą porą kartų per metus.

Išvykau iš Lietuvos ne dėl ekonominių priežasčių. Dariau tai tik dėl mylimo žmogaus ir studijų. Aš maniau, kad pabaigus studijas Anglijoje, grįžus į Lietuvą bus daugiau galimybių, ir anglų kalba bus daug geresnė. Bet planai šiek tiek pasikeitė.

Ar buvo laikas, kai norėjai viską mesti ir sugrįžti atgal?
Prieš kokius keturis metus nors ir tą pačią dieną būčiau grįžusi į Lietuvą. Tada buvo toks stiprus ryšys, traukiantis sugrįžti. Atrodė, kad ten viskas daug geriau, ten viskas kitaip. Man labai trūko lietuviškumo. Bet pradėjau dalyvauti lietuvių renginiuose, atsirado labai daug draugų lietuvių, įsiliejau į lietuvių bendruomenę. Taip pat pradėjau dirbti Anglija.lt. Kadangi pagrindiniai klientai lietuviai, jaučiuosi beveik kaip Lietuvoje. O darbo sąlygos man čia daug geresnės nei ten.

Mano požiūris jau pasikeitė ir nelabai noriu sugrįžti. O mano vyras mielai grįžtų bet kada. Bet dabar jau planuojame čia įsigyti namą. Šiuo metu nėra sąlygų grįžti į Lietuvą ir gerai gyventi ten, tad kol kas dar liksime čia.

Anglija.lt tavo pagrindinis darbas?
Taip. Dirbu čia jau nuo 2009-ųjų. Kai baigiau studijas, kaip tik Anglija.lt ieškojo darbuotojų. Nusiunčiau savo CV, bet vis negaudavau atsakymo, tai maniau, kad nebepakvies į pokalbį. Bet gal po dviejų mėnesių vis dėlto pakvietė. Taip sutapo, kad tą pačią dieną gavau darbą ir anglų kompanijoje, bet likau čia, nes man darbas atrodė daug mielesnis. Iš tikrųjų man patinka dirbti su pardavimais ir patinka dirbti su lietuviais. Anglų visai kitas mentalitetas, kitomis temoms su jais šnekėti reikia, o su savo klientais lietuviais susitinku kaip su draugais.

Anksčiau dirbdama įvairiose įmonėse išbūdavau ten iki 6 mėnesių, nes paskui man tapdavo nebeįdomu, nebetobulėdavau toje vietoje, taip pat ir nejausdavau, kad tai yra tai, ką aš noriu daryti gyvenime. Tačiau kompanijoje Anglija.lt viskas kitaip, netgi po keturių metų man vis dar įdomu. Kasdien sutinku naujus žmones, keliauju po Londoną, darbe nėra monotonijos. Visada svajojau dirbti reklamos srityje, o ir pardavimų srityje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Tad ši darbo vieta tiesiog ideali man. Atsikėlus ryte niekada nežinau, kokia bus mano darbo diena – kiekviena vis kitokia. Taip pat nėra konkrečių darbo valandų ir pati galiu planuotis darbo laiką.

Anglija.lt įmonės vadovai ypatingai moka motyvuoti darbuotojus, paskatinti juos geresniems rezultatams, o juos pasiekus, visada tai pastebi.

Tavo pagrindiniai klientai yra lietuviai, įkūrę verslus Anglijoje. Kaip manai, kodėl iš tėvynės išvykę asmenys sukuria sėkmingus verslus, kai Lietuvoje vos vos krutėjo?
Čia yra daug palankesnės sąlygos vystyti verslą. Įkurti kompaniją kainuoja gal 30–40 svarų. Pirmus metus valstybė iš naujos įmonės neima mokesčių, leidžia įsivažiuoti. Esu sutikusi net nemokančių anglų kalbos ir sėkmingai čia vadovaujančių kompanijoms. Jei žmogus randa nišą, turi verslininko gyslelę, moka suktis, didelių sunkumų jis nepajaus. Kaip sakoma, kad verslas būtų sėkmingas, svarbiausia rasti gerą teisininką ir gerą buhalterį.

Kaip manai, kuo Anglija patraukli lietuviams?
Manau, kad dėl aukštesnio pragyvenimo lygio. Aš pati gyvendama Lietuvoje negalėjau nuėjusi į parduotuvę kiekvieną dieną sau leisti pirkti ne pirmo būtinumo prekę, dažnai reikėdavo susilaikyti. Gyvendama Anglijoje, galiu sau leisti ir pakeliauti, ir paišlaidauti parduotuvėse savo malonumui. Visi nori turėti geras gyvenimo sąlygas, tad jei tokių galimybių Lietuvoje nėra, bando laimės ieškoti svetur.

Ką turi daryti lietuvis, kad nepražūtų Londone?
Nereikėtų žiūrėti į tautiečius kaip į priešus. Daugelio atvažiuojančių išankstinis požiūris yra toks, kad su lietuviais prasidėti negalima. Bet aš manau, labai verta užmegzti kuo daugiau pažinčių, kad ir tame pačiame Facebook, renginiuose ir t. t. Iš savo asmeninės patirties pastebėjau, kad susipažįsti su žmogumi, vėliau su juo nebendrauji, o po kiek laiko vėl keliai suveda. Ir tas žmogus man gali būti naudingas, ir aš jam. Nereikia spjauti į kitą lietuvį. Juk yra mažesnė tikimybė, kad anglas padės lietuviui, nei kad lietuvis lietuviui. Na, bent jau iš savo patirties tai galiu tvirtinti.

Kartais susiduriu su klientų neigiamu požiūriu į mūsų įmonę, kadangi ji įkurta lietuvių. Galbūt jau kažkada anksčiau jie yra nudegę, o gal tik dabar atvažiavo į Angliją ir vadovaujasi iš anksto susidarytais stereotipais. Po kiek laiko pamato, jog esame geranoriški, mylime savo klientus ir požiūris pasikeičia.

Laisvalaikiu ne tik lankaisi miuzikluose, parodose, keliauji, bet ir užsiimi labdaringa veikla.
Praėjusiais metais su nepelno organizacija „United Lithuanian Promotions LTD“, kurią įkūriau su draugais, organizavome paramos renginį „Hand in Hand“. Jo metu surinkome apie 18 tūkstančių litų, kuriuos skyrėme Kauno 2-osios klinikinės ligoninės pulmonologijos skyriaus, kuriame gydomi tuberkulioze ir kitomis plaučių ligomis sergantys vaikai, remontui. Viena mūsų organizacijos narė lankydavosi toje ligoninėje ir pamatė, kokios ten baisios sąlygos – viskas prieš daugybę metų padaryta ir neremontuota, ant palatų sienų pelėsiai, per nesandarius langus pučia šaltas vėjas. Pamatę, kokios ten sąlygos, ir skyrėme pinigėlius jiems. Dabar jau yra baigtos atnaujinti dvi palatos tuberkuliozės skyriuje, taip pat įrengėme biblioteką-kompiuterių klasę vaikų laisvalaikiui leisti.

Jei tu geriau gyveni ir matai, kad gali kažkam padėti, tai ir darai. Aš labai džiaugiuosi šia galimybe tai daryti. Jei gyvenčiau Lietuvoje, galbūt negalėčiau jiems padėti. Smagu, jog laisvą laiką galiu praleisti naudingai, nors šiek tiek padėdama kitiems.

Mūsų paramos organizacija vis dar vysto veiklą, yra planuojamas dar vienas toks renginys šių metų lapkritį. Greitu metu bus pateikta daugiau informacijos ir labai raginu visus nors šiek tiek prisidėti prie šios gražios idėjos. Atvyks populiarių atlikėjų, DJʼjų iš Lietuvos, bus keletas rūbų kolekcijų pristatymų. Praėjusiais metais tris mėnesius kiekvieną dieną po darbo vakarais aš ir dar keletas draugų skyrėme renginio organizavimui, šiais metais jau šiek tiek lengviau, nes žinome, kaip tai padaryti greičiau.

Ar jau galvojate, kaip ugdysite vaikų lietuviškumą?
Vaikų dar neturime, bet šiuo metu kaip tik laukiamės dukrytės. Mūsų šeimoje bus kalbama tik lietuviškai ir tarpusavyje, ir su vaikais. Tikrai neleisiu nei aš, nei vyras, kad vaikai su mumis kalbėtų angliškai. Yra buvę ne kartą, kad nuėjus pas klientus, ateina jų trijų ar ketverių metų vaikai ir su tėvais kalba angliškai. Darželyje kalba angliškai ir paskui su tėvais taip pat. O šie ir atsako nelietuviškai. Mes taip niekada nedarysime. Gal papildomai į lietuvių mokyklėles leisim vaikus. Žiūrėsim, kaip viskas susiklostys, gal kol vaikai paaugs, jau būsime grįžę į Lietuvą, sunku planuoti taip toli į ateitį.

Kai kurie Lietuvą visada lygina su Anglija ir visada lieka nepatenkinti pastarąja. O kaip tu?
Aš atrandu geru dalykų visur. Kiti sako, gerai, kur manęs nėra. Aš sakau, gerai ten, kur aš esu, nes susikuriu sau geras gyvenimo sąlygas, nesvarbu, kur būčiau.
Man labai patinka Londonas, čia yra daug galimybių, laisvalaikio praleidimo būdų. Galbūt tik šiek tiek erzina lietingas oras.

Su Ieva kalbėjosi portale Anglija.lt praktiką atlikusi žurnalistikos studentė Rasa Kregždaitė

Pristatome pokalbius su žmonėmis, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su portalu Anglija.lt. Būtent šių žmonių darbas turėjo įtakos tam, kad Anglija.lt daugelį metų yra populiariausia lietuvių emigrantų žiniasklaidos priemonė. Dažnai Anglija.lt darbuotojai lieka „už kadro“, todėl pagalvojome, kad visiems bus įdomu iš arčiau susipažinti su mūsų kolegomis ir draugais. Kad liktume kiek įmanoma nešališki, parengti pokalbius paprašėme pas mus praktiką atlikusios žurnalistikos studentės Rasos.

Šįkart – pokalbis su Anglija.lt reklamos pardavimų vadybininke Ieva.
Remigijus Kostrovickas, Anglija.lt bendrasavininkis

„Kiti sako, gerai, kur manęs nėra. Aš sakau, gerai ten – kur aš esu“, – sako Anglija.lt reklamos pardavimų vadybininkė Ieva Baužienė. Iš Tauragės kilusi moteris Londone gyvena jau septynerius metus. Per tą laiką ji spėjo pabaigti magistro studijas, susirasti mėgstamą darbą ir užsiimti labdaringa veikla.

Kokia tavo atvykimo į Londoną istorija?
Mane čia atvedė meilė. Atvykau į Londoną pas tada dar būsimą savo vyrą. Lietuvoje buvau baigusi Kauno Technologijos Universitete verslo administravimo bakalauro studijas. Anglijoje norėjau studijuoti rinkodaros magistrą.

Tik atvykusi į Angliją dirbau įvairiausius darbus. Pradėjau nuo padavėjos. Kitam gal tas darbas restorane būtų buvęs svajonių darbas. Pavyzdžiui, ispanai ar italai dažniausiai tokius darbus ir atvyksta dirbti. Jie pakyla iki vadybininko pareigų ir tą darbą dirba daugybę metų, nes tai ir buvo jų tikslas. O man ten nebuvo ta vieta, kurioje norėčiau likti. Visą dieną ant kojų, po darbo namo grįždavau penktą valandą ryto. Iki namų iš centro reikėdavo važiuoti autobusais, nes metro tokiu metu nebevažiuoja. Ir kokias keturias dienas iš eilės toks grafikas. Organizmas būdavo išsekęs, jausdavausi labai pavargusi ir praktiškai negyvendavau savo gyvenimo, nes beveik neturėdavau laisvo laiko. Bet juk reikia kažką paaukoti, kad vėliau gerai gyventum. Vėliau dirbau rūbų parduotuvėje asistente, paskui įsidarbinau nekilnojamojo turto agentūroje. Kai supratau, kad mano anglų kalbos žinios geresnės ir galiu studijuoti magistrą, tada ir įstojau. Maždaug prieš penkis metus gavau diplomą.

Jei ne meilė, ar kada nors būtum pagalvojusi apie galimybę emigruoti?
Manau, kad būčiau. Galbūt ne tokiam ilgam laikui. Aš norėjau studijuoti užsienyje. Tiesą pasakius, planavau tai daryti Amerikoje. Buvau ten išvykusi, gyvenau keletą mėnesių, bet man pasirodė, kad tai yra per toli nuo Lietuvos, nuo tėvų, draugų. Būtų buvę labai sunku keliauti tarp Lietuvos ir Amerikos, todėl atsisakiau studijų ten. O čia labai patogu – 2,5 valandos ir jau esi Lietuvoje. Grįžtu į Lietuvą porą kartų per metus.

Išvykau iš Lietuvos ne dėl ekonominių priežasčių. Dariau tai tik dėl mylimo žmogaus ir studijų. Aš maniau, kad pabaigus studijas Anglijoje, grįžus į Lietuvą bus daugiau galimybių, ir anglų kalba bus daug geresnė. Bet planai šiek tiek pasikeitė.

Ar buvo laikas, kai norėjai viską mesti ir sugrįžti atgal?
Prieš kokius keturis metus nors ir tą pačią dieną būčiau grįžusi į Lietuvą. Tada buvo toks stiprus ryšys, traukiantis sugrįžti. Atrodė, kad ten viskas daug geriau, ten viskas kitaip. Man labai trūko lietuviškumo. Bet pradėjau dalyvauti lietuvių renginiuose, atsirado labai daug draugų lietuvių, įsiliejau į lietuvių bendruomenę. Taip pat pradėjau dirbti Anglija.lt. Kadangi pagrindiniai klientai lietuviai, jaučiuosi beveik kaip Lietuvoje. O darbo sąlygos man čia daug geresnės nei ten.

Mano požiūris jau pasikeitė ir nelabai noriu sugrįžti. O mano vyras mielai grįžtų bet kada. Bet dabar jau planuojame čia įsigyti namą. Šiuo metu nėra sąlygų grįžti į Lietuvą ir gerai gyventi ten, tad kol kas dar liksime čia.

Anglija.lt tavo pagrindinis darbas?
Taip. Dirbu čia jau nuo 2009-ųjų. Kai baigiau studijas, kaip tik Anglija.lt ieškojo darbuotojų. Nusiunčiau savo CV, bet vis negaudavau atsakymo, tai maniau, kad nebepakvies į pokalbį. Bet gal po dviejų mėnesių vis dėlto pakvietė. Taip sutapo, kad tą pačią dieną gavau darbą ir anglų kompanijoje, bet likau čia, nes man darbas atrodė daug mielesnis. Iš tikrųjų man patinka dirbti su pardavimais ir patinka dirbti su lietuviais. Anglų visai kitas mentalitetas, kitomis temoms su jais šnekėti reikia, o su savo klientais lietuviais susitinku kaip su draugais.

Anksčiau dirbdama įvairiose įmonėse išbūdavau ten iki 6 mėnesių, nes paskui man tapdavo nebeįdomu, nebetobulėdavau toje vietoje, taip pat ir nejausdavau, kad tai yra tai, ką aš noriu daryti gyvenime. Tačiau kompanijoje Anglija.lt viskas kitaip, netgi po keturių metų man vis dar įdomu. Kasdien sutinku naujus žmones, keliauju po Londoną, darbe nėra monotonijos. Visada svajojau dirbti reklamos srityje, o ir pardavimų srityje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Tad ši darbo vieta tiesiog ideali man. Atsikėlus ryte niekada nežinau, kokia bus mano darbo diena – kiekviena vis kitokia. Taip pat nėra konkrečių darbo valandų ir pati galiu planuotis darbo laiką.

Anglija.lt įmonės vadovai ypatingai moka motyvuoti darbuotojus, paskatinti juos geresniems rezultatams, o juos pasiekus, visada tai pastebi.

Tavo pagrindiniai klientai yra lietuviai, įkūrę verslus Anglijoje. Kaip manai, kodėl iš tėvynės išvykę asmenys sukuria sėkmingus verslus, kai Lietuvoje vos vos krutėjo?
Čia yra daug palankesnės sąlygos vystyti verslą. Įkurti kompaniją kainuoja gal 30–40 svarų. Pirmus metus valstybė iš naujos įmonės neima mokesčių, leidžia įsivažiuoti. Esu sutikusi net nemokančių anglų kalbos ir sėkmingai čia vadovaujančių kompanijoms. Jei žmogus randa nišą, turi verslininko gyslelę, moka suktis, didelių sunkumų jis nepajaus. Kaip sakoma, kad verslas būtų sėkmingas, svarbiausia rasti gerą teisininką ir gerą buhalterį.

Kaip manai, kuo Anglija patraukli lietuviams?
Manau, kad dėl aukštesnio pragyvenimo lygio. Aš pati gyvendama Lietuvoje negalėjau nuėjusi į parduotuvę kiekvieną dieną sau leisti pirkti ne pirmo būtinumo prekę, dažnai reikėdavo susilaikyti. Gyvendama Anglijoje, galiu sau leisti ir pakeliauti, ir paišlaidauti parduotuvėse savo malonumui. Visi nori turėti geras gyvenimo sąlygas, tad jei tokių galimybių Lietuvoje nėra, bando laimės ieškoti svetur.

Ką turi daryti lietuvis, kad nepražūtų Londone?
Nereikėtų žiūrėti į tautiečius kaip į priešus. Daugelio atvažiuojančių išankstinis požiūris yra toks, kad su lietuviais prasidėti negalima. Bet aš manau, labai verta užmegzti kuo daugiau pažinčių, kad ir tame pačiame Facebook, renginiuose ir t. t. Iš savo asmeninės patirties pastebėjau, kad susipažįsti su žmogumi, vėliau su juo nebendrauji, o po kiek laiko vėl keliai suveda. Ir tas žmogus man gali būti naudingas, ir aš jam. Nereikia spjauti į kitą lietuvį. Juk yra mažesnė tikimybė, kad anglas padės lietuviui, nei kad lietuvis lietuviui. Na, bent jau iš savo patirties tai galiu tvirtinti.

Kartais susiduriu su klientų neigiamu požiūriu į mūsų įmonę, kadangi ji įkurta lietuvių. Galbūt jau kažkada anksčiau jie yra nudegę, o gal tik dabar atvažiavo į Angliją ir vadovaujasi iš anksto susidarytais stereotipais. Po kiek laiko pamato, jog esame geranoriški, mylime savo klientus ir požiūris pasikeičia.

Laisvalaikiu ne tik lankaisi miuzikluose, parodose, keliauji, bet ir užsiimi labdaringa veikla.
Praėjusiais metais su nepelno organizacija „United Lithuanian Promotions LTD“, kurią įkūriau su draugais, organizavome paramos renginį „Hand in Hand“. Jo metu surinkome apie 18 tūkstančių litų, kuriuos skyrėme Kauno 2-osios klinikinės ligoninės pulmonologijos skyriaus, kuriame gydomi tuberkulioze ir kitomis plaučių ligomis sergantys vaikai, remontui. Viena mūsų organizacijos narė lankydavosi toje ligoninėje ir pamatė, kokios ten baisios sąlygos – viskas prieš daugybę metų padaryta ir neremontuota, ant palatų sienų pelėsiai, per nesandarius langus pučia šaltas vėjas. Pamatę, kokios ten sąlygos, ir skyrėme pinigėlius jiems. Dabar jau yra baigtos atnaujinti dvi palatos tuberkuliozės skyriuje, taip pat įrengėme biblioteką-kompiuterių klasę vaikų laisvalaikiui leisti.

Jei tu geriau gyveni ir matai, kad gali kažkam padėti, tai ir darai. Aš labai džiaugiuosi šia galimybe tai daryti. Jei gyvenčiau Lietuvoje, galbūt negalėčiau jiems padėti. Smagu, jog laisvą laiką galiu praleisti naudingai, nors šiek tiek padėdama kitiems.

Mūsų paramos organizacija vis dar vysto veiklą, yra planuojamas dar vienas toks renginys šių metų lapkritį. Greitu metu bus pateikta daugiau informacijos ir labai raginu visus nors šiek tiek prisidėti prie šios gražios idėjos. Atvyks populiarių atlikėjų, DJʼjų iš Lietuvos, bus keletas rūbų kolekcijų pristatymų. Praėjusiais metais tris mėnesius kiekvieną dieną po darbo vakarais aš ir dar keletas draugų skyrėme renginio organizavimui, šiais metais jau šiek tiek lengviau, nes žinome, kaip tai padaryti greičiau.

Ar jau galvojate, kaip ugdysite vaikų lietuviškumą?
Vaikų dar neturime, bet šiuo metu kaip tik laukiamės dukrytės. Mūsų šeimoje bus kalbama tik lietuviškai ir tarpusavyje, ir su vaikais. Tikrai neleisiu nei aš, nei vyras, kad vaikai su mumis kalbėtų angliškai. Yra buvę ne kartą, kad nuėjus pas klientus, ateina jų trijų ar ketverių metų vaikai ir su tėvais kalba angliškai. Darželyje kalba angliškai ir paskui su tėvais taip pat. O šie ir atsako nelietuviškai. Mes taip niekada nedarysime. Gal papildomai į lietuvių mokyklėles leisim vaikus. Žiūrėsim, kaip viskas susiklostys, gal kol vaikai paaugs, jau būsime grįžę į Lietuvą, sunku planuoti taip toli į ateitį.

Kai kurie Lietuvą visada lygina su Anglija ir visada lieka nepatenkinti pastarąja. O kaip tu?
Aš atrandu geru dalykų visur. Kiti sako, gerai, kur manęs nėra. Aš sakau, gerai ten, kur aš esu, nes susikuriu sau geras gyvenimo sąlygas, nesvarbu, kur būčiau.
Man labai patinka Londonas, čia yra daug galimybių, laisvalaikio praleidimo būdų. Galbūt tik šiek tiek erzina lietingas oras.

Su Ieva kalbėjosi portale Anglija.lt praktiką atlikusi žurnalistikos studentė Rasa Kregždaitė

 (Komentarų: 13)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: