Medikų emigracijos kaina - penki milijonai - Anglija.lt
 

Medikų emigracijos kaina - penki milijonai 

Kol Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pešasi, rezidentūros ir darbo perspektyvų nebematantys medicinos studentai kraunasi lagaminus. Jų nusivylimą sukėlė valstybės finansuojamų rezidentųros vietų perskirstymas, apie kurį ŠMM teikėsi paskelbti gerokai vėluodama.

Nenori į Kauną

Pagal dabartinį ŠMM pasiūlymą Vilniaus universitetas šiemet galės priimti į valstybės finansuojamas vietas 16 rezidentų mažiau, nei kursą baigia būsimų medikų. O Lietuvos sveikatos mokslų universitetas netgi gali turėti perteklių. 16 VU studentų arba turės už rezidentūrą mokėti didžiulius pinigus, kurių dauguma neturi, arba bus priversti emigruoti ir studijuoti toliau užsienyje. VU studentai į LSMU dažnai stoti nenori dėl studijų kokybės skirtumo.

„Labai gerbiu kolegas iš Kauno ir nenoriu jų kritikuoti. Remiuosi tik statistika. 2011 m. į rezidentūrą Kaune išvyko vos keturi studentai, kai iš Kauno į VU atvyko bene keturiasdešimt LSMU absolventų. Tai ne vienerių metų tendencija, vadinasi, tam yra priežastis, mes manome, kad – kokybė“, – pasakojo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas Vainius Rakauskas.

Pašnekovo teigimu, VU ir universiteto Studentų atstovybės pastangos įtikinti, kad 2012 metų priėmimo ir vietų paskirstymo tvarka nėra logiška, nepaveikė nei švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, nei viceministrės N. Putinaitės, aktyviai pasisakančios šiuo klausimu.

Praras šimtus tūkstančių

ŠMM savo sprendimą dėl rezidentūros tvarkos pakeitimo turi kuo motyvuoti. Mokslo ir studijų įstatyme yra nuostata, kad trečios pakopos studijos skiriamos pagal valstybės poreikius ir išgales.
Valstybės finansavimą rezidentūrai skiria ŠMM, o SAM tik pataria, koks yra poreikis. Vietų paskirstymo tvarka yra švietimo ministro nutarimo lygmens klausimas. Vyriausybė tik tvirtina bendrą skaičių. Šis skaičius šiemet pakankamas abiejų universitetų medicinos absolventams.
Tačiau 2003 m. Vyriausybės nutarimas dėl gydytojų rengimo, kuriame įtvirtinta nuostata, kad rezidentūros vietų yra tiek, kiek baigiančių medikų, nebegalioja.

„Juk į kiekvieną medicinos studentą investuota po 60 tūkst. ar net daugiau litų. Panaikinant galimybę jiems siekti aukšto profesinio lygio, daroma didelė žala visai sveikatos sistemai“, – kalbėjo V. Rakauskas.

Universitetas prieš fakultetą

ŠMM ministro įsakymu parengta priėmimo į rezidentūrą skaičiavimo tvarka taip pat atrodo nepriimtina V. Račkauskui. Kiek į kokį universitetą priimti rezidentų, vertinama pagal du kriterijus – universiteto mokslinę produkciją ir priimtųjų į pirmąją pakopą studentų skaičių.

„Rezidentūra būna ne tik medikams, bet ir odontologams, ir veterinarams. Kauno medicinos universitetui susijungus su Lietuvos veterinarijos akademija atsirado naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – reformos papuošalas ir efektyvumo įrodymas. ŠMM šiemet vertino viso LSMU mokslinę produkciją, o VU – tik Medicinos fakulteto“, – sakė V. Račkauskas.

LSMU veterinarija iš bendro 385 studentų skaičiaus gauna 40 rezidentūros vietų, o stojančiųjų į jas – tik 10. Likusias vietas, anot pašnekovo, universitetas gali perskirstyti kaip nori. Taip susidaro LSMU „realus perteklius“, kurį taip aktyviai ginčija SAM – juk veterinarams tęsti profesinę veiklą rezidentūra nebūtina, o medikams – privaloma, nepamirštant ir to, kad pernai LSMU taip ir neužpildė visų vietų – 38 jų absolventai įstojo į VU, o daugelis studentų užsieniečių išvyko. Jei viskas klostysis pagal ŠMM viziją, šiemet VU greičiausiai užpildys visas savo sumažintas vietas, o kitur gali susidaryti vietų perteklius.

„Jei tokia tvarka galios ir toliau, ateitis aiški. Medikų profesija vertinama visoje Europos Sąjungoje, todėl puikiai išmokę užsienio kalbas Lietuvos medikai išvažiuos ir nebegrįš. Darbus rasti jiems problemų nekils“, – piktinosi pašnekovas.

Ministerijos tyli

Nei švietimo ir mokslo ministerija, nei sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu nepasisako.

ŠMM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimti 385 rezidentūros studentai. Biudžeto lėšomis bus ruošiami 356 būsimieji medicinos, 19 odontologijos ir 10 veterinarijos gydytojų. I valstybės finansuojamas studijas LSMU bus priimti 254 medicinos, odontologijos ir veterinarijos rezidentai, o VU rezidentūroje studijuos 131 būsimasis medikas ir odontologas.

„Vieno rezidento rengimas per metus valstybei kainuoja vidutiniškai apie 34 tūkst. litų, vieno rezidento parengimo kaina, priklausomai nuo studijų programos, svyruoja tarp 99 ir 198 tūkst. litų, bendras biudžeto lėšų poreikis patvirtintoms 385 rezidentūros vietoms siekia beveik 12,8 mln. litų. Dabartinės valstybės finansinės galimybės leidžia rezidentūrai skirti 7,7 mln. litų, šių lėšų pakanka 232 studijų vietoms“, – teigia ŠMM.

Ministerijos pranešime taip pat teigiama, kad, siekdama išlaikyti stabilų priėmimo į rezidentūros studijas lygį, šiuo metu Vyriausybė ieško trūkstamų 5 mln. litų. Lėšų skirtumas susidaro dėl to, kad iki mokslo ir studijų reformos už rezidentūros studijas valstybė universitetams skirdavo tik dalį reikalingų lėšų – 35 proc. nustatytos studijų kainos. Švietimo ir mokslo ministerija tariasi su Finansų ministerija, kaip rasti reikalingų lėšų, kad nenukentėtų kitos studijų pakopos ir sritys.

Emigruoja dėl neskiriamo dėmesio

LSMU studentų atstovybės atliktos apklausos duomenimis, galvoti apie karjerą užsienyje būsimuosius medikus skatina nepakankamas mūsų šalies ligoninių dėmesys – darbo pasiūlymų yra gavę tik apie 40 proc. rezidentų, ir siūlomos darbo sąlygos. Nors rajonuose jaunų gydytojų trūksta, ligoninės retai mezga kontaktus su potencialiais darbuotojais ir pasyviai atsiliepia į pačių būsimųjų medikų siūlomas bendradarbiavimo iniciatyvas.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

Kol Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pešasi, rezidentūros ir darbo perspektyvų nebematantys medicinos studentai kraunasi lagaminus. Jų nusivylimą sukėlė valstybės finansuojamų rezidentųros vietų perskirstymas, apie kurį ŠMM teikėsi paskelbti gerokai vėluodama.

Nenori į Kauną

Pagal dabartinį ŠMM pasiūlymą Vilniaus universitetas šiemet galės priimti į valstybės finansuojamas vietas 16 rezidentų mažiau, nei kursą baigia būsimų medikų. O Lietuvos sveikatos mokslų universitetas netgi gali turėti perteklių. 16 VU studentų arba turės už rezidentūrą mokėti didžiulius pinigus, kurių dauguma neturi, arba bus priversti emigruoti ir studijuoti toliau užsienyje. VU studentai į LSMU dažnai stoti nenori dėl studijų kokybės skirtumo.

„Labai gerbiu kolegas iš Kauno ir nenoriu jų kritikuoti. Remiuosi tik statistika. 2011 m. į rezidentūrą Kaune išvyko vos keturi studentai, kai iš Kauno į VU atvyko bene keturiasdešimt LSMU absolventų. Tai ne vienerių metų tendencija, vadinasi, tam yra priežastis, mes manome, kad – kokybė“, – pasakojo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas Vainius Rakauskas.

Pašnekovo teigimu, VU ir universiteto Studentų atstovybės pastangos įtikinti, kad 2012 metų priėmimo ir vietų paskirstymo tvarka nėra logiška, nepaveikė nei švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, nei viceministrės N. Putinaitės, aktyviai pasisakančios šiuo klausimu.

Praras šimtus tūkstančių

ŠMM savo sprendimą dėl rezidentūros tvarkos pakeitimo turi kuo motyvuoti. Mokslo ir studijų įstatyme yra nuostata, kad trečios pakopos studijos skiriamos pagal valstybės poreikius ir išgales.
Valstybės finansavimą rezidentūrai skiria ŠMM, o SAM tik pataria, koks yra poreikis. Vietų paskirstymo tvarka yra švietimo ministro nutarimo lygmens klausimas. Vyriausybė tik tvirtina bendrą skaičių. Šis skaičius šiemet pakankamas abiejų universitetų medicinos absolventams.
Tačiau 2003 m. Vyriausybės nutarimas dėl gydytojų rengimo, kuriame įtvirtinta nuostata, kad rezidentūros vietų yra tiek, kiek baigiančių medikų, nebegalioja.

„Juk į kiekvieną medicinos studentą investuota po 60 tūkst. ar net daugiau litų. Panaikinant galimybę jiems siekti aukšto profesinio lygio, daroma didelė žala visai sveikatos sistemai“, – kalbėjo V. Rakauskas.

Universitetas prieš fakultetą

ŠMM ministro įsakymu parengta priėmimo į rezidentūrą skaičiavimo tvarka taip pat atrodo nepriimtina V. Račkauskui. Kiek į kokį universitetą priimti rezidentų, vertinama pagal du kriterijus – universiteto mokslinę produkciją ir priimtųjų į pirmąją pakopą studentų skaičių.

„Rezidentūra būna ne tik medikams, bet ir odontologams, ir veterinarams. Kauno medicinos universitetui susijungus su Lietuvos veterinarijos akademija atsirado naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – reformos papuošalas ir efektyvumo įrodymas. ŠMM šiemet vertino viso LSMU mokslinę produkciją, o VU – tik Medicinos fakulteto“, – sakė V. Račkauskas.

LSMU veterinarija iš bendro 385 studentų skaičiaus gauna 40 rezidentūros vietų, o stojančiųjų į jas – tik 10. Likusias vietas, anot pašnekovo, universitetas gali perskirstyti kaip nori. Taip susidaro LSMU „realus perteklius“, kurį taip aktyviai ginčija SAM – juk veterinarams tęsti profesinę veiklą rezidentūra nebūtina, o medikams – privaloma, nepamirštant ir to, kad pernai LSMU taip ir neužpildė visų vietų – 38 jų absolventai įstojo į VU, o daugelis studentų užsieniečių išvyko. Jei viskas klostysis pagal ŠMM viziją, šiemet VU greičiausiai užpildys visas savo sumažintas vietas, o kitur gali susidaryti vietų perteklius.

„Jei tokia tvarka galios ir toliau, ateitis aiški. Medikų profesija vertinama visoje Europos Sąjungoje, todėl puikiai išmokę užsienio kalbas Lietuvos medikai išvažiuos ir nebegrįš. Darbus rasti jiems problemų nekils“, – piktinosi pašnekovas.

Ministerijos tyli

Nei švietimo ir mokslo ministerija, nei sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu nepasisako.

ŠMM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimti 385 rezidentūros studentai. Biudžeto lėšomis bus ruošiami 356 būsimieji medicinos, 19 odontologijos ir 10 veterinarijos gydytojų. I valstybės finansuojamas studijas LSMU bus priimti 254 medicinos, odontologijos ir veterinarijos rezidentai, o VU rezidentūroje studijuos 131 būsimasis medikas ir odontologas.

„Vieno rezidento rengimas per metus valstybei kainuoja vidutiniškai apie 34 tūkst. litų, vieno rezidento parengimo kaina, priklausomai nuo studijų programos, svyruoja tarp 99 ir 198 tūkst. litų, bendras biudžeto lėšų poreikis patvirtintoms 385 rezidentūros vietoms siekia beveik 12,8 mln. litų. Dabartinės valstybės finansinės galimybės leidžia rezidentūrai skirti 7,7 mln. litų, šių lėšų pakanka 232 studijų vietoms“, – teigia ŠMM.

Ministerijos pranešime taip pat teigiama, kad, siekdama išlaikyti stabilų priėmimo į rezidentūros studijas lygį, šiuo metu Vyriausybė ieško trūkstamų 5 mln. litų. Lėšų skirtumas susidaro dėl to, kad iki mokslo ir studijų reformos už rezidentūros studijas valstybė universitetams skirdavo tik dalį reikalingų lėšų – 35 proc. nustatytos studijų kainos. Švietimo ir mokslo ministerija tariasi su Finansų ministerija, kaip rasti reikalingų lėšų, kad nenukentėtų kitos studijų pakopos ir sritys.

Emigruoja dėl neskiriamo dėmesio

LSMU studentų atstovybės atliktos apklausos duomenimis, galvoti apie karjerą užsienyje būsimuosius medikus skatina nepakankamas mūsų šalies ligoninių dėmesys – darbo pasiūlymų yra gavę tik apie 40 proc. rezidentų, ir siūlomos darbo sąlygos. Nors rajonuose jaunų gydytojų trūksta, ligoninės retai mezga kontaktus su potencialiais darbuotojais ir pasyviai atsiliepia į pačių būsimųjų medikų siūlomas bendradarbiavimo iniciatyvas.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: