Rusija ir Baltarusija rudenį sudarys susitarimą sukurti bendrą oro gynybos sistemą - dėl to antradienį buvo susitarta per abiejų šių valstybių prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Aleksandro Lukašenkos susitikimą, pranešė Rusijos valstybės vadovo padėjėjas Sergejus Prichodka.

Sąjunginės valstybės sekretoriatas patvirtino, kad ši bendra priešraketinės gynybos (PRG) sistema bus Rusijos "atsakas" į JAV PRG sistemos elementų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.

S.Prichodka sakė, kad "per prezidentų susitikimą buvo svarstomas būsimųjų politinių ryšių iki šių metų pabaigos grafikas.

"Susitarta Maskvoje šį rudenį surengti Aukščiausiosios valstybės tarybos eilinį posėdį, kuriame bus apsvarstyti tolesnio bendradarbiavimo sąjunginėje valstybėje reikalai, tarp jų - pramoninės kooperacijos didinimo klausimai", - pranešė Rusijos prezidento padėjėjas.

Prezidentai, pasak jo, "taip pat susitarė iki šio posėdžio užbaigti rengti susitarimą sukurti bendrą PGS, kuris bus pasirašytas per šį posėdį".

Sąjunginės valstybės sekretorius Ivanas Makušokas mano, kad prezidentų susitarimas yra atsakomasis žingsnis į Amerikos PRG sistemos dalių dislokavimą Europoje.

"Tai pagrįstas atsakas į spartinamą sprendimą dislokuoti PRG dalis, keliantį grėsmę ir Baltarusijai, ir Rusijai, ir visai Europai", - pareiškė I.Makušokas.

Pasak jo, šis abiejų lyderių susitikimas parodė, kad "prezidentai pasiryžę sumažinti šią grėsmę".

Anksčiau Rusija ne kartą sakė, kad ketina parengti atitinkamas priemones į susitarimo dislokuoti JAV PRG Lenkijoje ir Čekijoje pasirašymą. Bet kokios bus konkrečios priemonės, nepranešama - net oficialūs asmenys, kalbėdami šia tema, minėjo tik siūlymus.

Pavyzdžiui, buvęs Strateginės paskirties raketinės kariuomenės štabo viršininkas generolas pulkininkas Viktoras Jesinas paaiškino, kokių galimų karinių techninių priemonių galėtų imtis Rusija, atsakydama į Amerikos radiolokatorių dislokavimą Čekijoje ir 10 raketų gaudytuvų dislokavimą Lenkijoje.

Generolo nuomone, Kaliningrado srityje gali būti dislokuotas naujas operatyvinės taktinės paskirties raketų kompleksas "Iskander", kuris gali būti apginkluotas ne tik balistinėmis, bet ir sparnuotosiomis raketomis. Atitinkamai padidės "Iskander" galimybės sunaikinti objektus.

Be to, Kaliningrado srityje gali būti dislokuoti tolimųjų skrydžių bombonešiai, pirmiausia - Tu-22 M-3, kurie gali būti apginkluoti tolimojo nuotolio oro bazavimo sparnuotosiomis raketomis.

Savo ruožtu Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ivanas Konovalovas sakė, kad Maskva JAV PRG keliamą grėsmę gali sumažinti dislokavusi operatyvinių taktinių raketų kompleksus Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje.

Liepos 21 dieną interviu Rusijos laikraščiui "Izvestija" vienas aukštas kariškių pareigūnų pareiškė, kad tolimosios strateginės aviacijos lėktuvai Tu-160 (lakūnai vadina jį "Baltąja gulbe") ir Tu-95NS (NATO pavadino juos "Lokiu") ne tik gali atskristi iki Kubos, bet ir neva jau nutupia šioje saloje.

Rugpjūčio pradžioje Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas, anksčiau pareiškęs, kad Maskva yra pasirengusi Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą kaip asimetrinį atsaką į Amerikos PRG dislokavimą Europoje, paneigė savo žodžius.

Ambasadorius, be kita ko, pažymėjo, kad kai branduolinis ginklas buvo išvežamas iš Baltarusijos, garantėmis buvo JAV ir Rusija.

"Nei šalis, iš kurios teritorijos išvežtas branduolinis ginklas, nei šalys-garantės negali sulaužyti šio susitarimo", - pabrėžė diplomatas.

Drauge jis pridūrė, kad klausimus dėl kovos su raketomis veiksmų, gali svarstyti Baltarusija ir Rusija.

Pasak jo, kariškiai neatmeta galimybės dislokuoti Baltarusijoje Rusijos raketų kompleksus "Iskander" ir strateginius bombonešius. Kaip jau pranešta, šiuo atveju Rusijos raketos galės sunaikinti raketų gaudytuvų bazes Lenkijoje, nors radiolokatorių komplekso Čekijoje jos vis dėlto negalės pasiekti.