Laura Masiulytė

Jei paskaitytumėte pažinčių skyrelius spaudoje, ir pasijuoktumėte, ir pasibaisėtumėte. Tarp žinučių, kuriose žmonės ieško „partnerių rimtai draugystei“ ar „gyvenimo draugų“, įsimaišo ir kur kas tiesmukesnių skelbimų, kaip kad „įvairiapusiškų santykių be įsipareigojimų“ ar „simpatiškos nekompleksuotos meilužės“ paieškos. Tiek tėvynėje, tiek ir užsienyje gyvenantys lietuviai ieško meilės ir kiekvienas supranta ją skirtingai. Tačiau kad ir kokia „rimta“ ar „neįpareigojanti“ ta meilė būtų, lietuviai, nepameskite dėl jos galvos, nes vėliau gali tekti gailėtis.

BBC skanduoja, jog lytiniu keliu plintančios infekcijos pernai Jungtinėje Karalystėje buvo diagnozuotos maždaug 400tūkst. naujų pacientų. Šis skaičius lyginant su 2006 metais išaugo 6proc. Šiemet Sveikatos apsaugos agentūra pranašauja dar didesnį infekcinių ligų šuolį aukštyn.

Žvelgiant į situaciją tėvynėje, Lietuvos gydytojai venerines ligas taip pat įvardija kaip opią sveikatos problemą, nes vien sifiliu ir gonorėja kasmet užsikrečia apie tūkstantis naujų žmonių. Tačiau net ir tokie dideli skaičiai nėra visiškai patikimi, nes lytinės ligos – tai problema, dėl kurios dalis žmonių bijo kreiptis net į gydytojus. Ypač lietuviai. Mes juk buvom Sovietų Sąjungos gyventojai, kur seksas buvo suvokiamas kaip gėdingas, bjaurus ir labai labai slaptas reikalas.

Gydytojų pastebėjimu, infekcinėmis ligomis dažniausiai žmonės užsikrečia po meilės nakties su mažai pažįstamu arba pirmą kartą sutiktu partneriu, nenaudoję apsaugos priemonių. Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje labiausiai lytinės infekcijos plinta tarp jaunų žmonių: 16-24 metų Karalystės gventojai sudaro pusę visų užsikrėtusiųjų, o 20-30 metų lietuviai – apie du trečdalius pacientų. Kodėl? Neatsakingumas ar informacijos stoka? Gal abu kartu. Tad kaip auklėti vaiką, kad jis atsakingai vertintų savo seksualinį gyvenimą? Kada pradėti apie tai kalbėti? Kai vaikas pirmą kartą paklausia, kaip jis atsirado, ar pasakoti jam apie gandrus ir kopūstus, ar pradėti tikslesnius paaiškinimus apie mamą ir tėtį?

Tiek psichologai, tiek pedagogai, tiek tėvai dėl šio klausimo dalijasi į dvi puses. Viena jų mano, kad su vaikais reikia atvirai kalbėtis, nes jei šią temą ignoruosi arba vaiką skatinsi, kad sekso reikia vengti, labiau tikėtina, jog rezultatas bus priešingas. Kita pusė galvoja, jog jei vaikui į rankas įdėsi apsaugos priemonę, jis tik greičiau norės ją išbandyti.

Prisimenu savo lytinio švietimo pamoką mokykloje. Buvom viena iš pirmųjų kartų, kurios ketvirtos klasės gamtos pažinimo vadovėliuose atsirado nuogų žmonių paveikslėliai. Mūsų pradinių klasių mokytoja buvo gana garbaus amžiaus ir tikro „senoviško kirpimo“, jei galima taip apibūdinti. Į pamoką mokytoja atėjo gerokai pavėlavusi, liepė atsiversti knygas ir tik paprašė pakelti rankas tuos, kurie žino, kaip atsiranda vaikai.

Tiksliai, kaip jie atsiranda, tuomet nesuprato gal nė vienas iš mūsų, bet rankas pakėlė berods visi. Mokytoja atsakė, jog gerai, kad žinome ir liepė persiskaityti straipsnelį ir atlikti užduotis pratybų sąsiuvinyje. Jokių tikslesnių paaiškinimų nebuvo. Mokytoja toje pamokoje jautėsi nesmagiau, nei bet kuris mokinys. Griežto ir tvirto būdo pedagogė, sovietiniais laikais pripratusi prie hierarchinių santykių klasėje, nebuvo pasirengusi mokiniams aiškinti apie tą „gėdingą, bjaurų ir labai labai slaptą reikalą“.

Situacija palaipsniui keičiasi tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visame pasaulyje. Seksualinis gyvenimas nebėra toks griežtas tabu. Faktas, jog prieš kelis dešimtmečius buvo žinomos tik penkios lytiniu būdu plintančios infekcijos, o dabar įregistruota jau apie dvidešimt skirtingų jų rūšių, verčia apie tai kalbėti vis daugiau ir garsiau, nes žinojimas yra pirmas žingsnis, kad šių ligų renesansas būtų sustabdytas.

Taigi tiesa ta, jog laikai, kai seksas buvo toleruojamas tik santuokoje ir tik su sutuoktiniu, jau baigėsi. Vieni tai gali vertinti kaip paleistuvystę ir moralės stoką, kiti – kaip paprastą normalaus gyvenimo dalį. Seksualinis gyvenimas yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Tačiau kad ir koks „rimtas“ ar „neįsipareigojęs“ bebūtumėte, visuomet jauskite atsakomybe už savo poelgius ir niekuomet nepamirškite saugoti savo sveikatą!