Meilės emigrantės karjerai šeima netrukdo - Anglija.lt
 

Meilės emigrantės karjerai šeima netrukdo 

Augustina Jaudegytė
"Infozona"

Šiandien vis dar dažnai galima išgirsti teiginį, kad moteriai šeima ir karjera yra du sunkiai suderinami dalykai. Tačiau veiklios moterys ne tik sugeba suderinti darbą bei šeimą, bet ir sparčiai kyla karjeros laiptais.

Emigrantė iš meilės

Giedrė Podolyak (32) yra puikus pavyzdys moters, sugebėjusios suderinti darbą ir šeimą. Būdama fizikos specialistė Giedrė ne tik sėkmingai kyla karjeros laiptais, bet ir augina du sūnus: šešerių metų Liudą ir devynerių Andrių.

Baigusi fizikos mokslus Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijų tęsti Giedrė išvažiavo į Norvegiją. Tuo metu ji net neįsivaizdavo, kad tas kelias atves ją į Angliją, kur ji ir įsikurs. Lietuvoje Giedrė turėjo darbą VDU fizikos matematikos katedroje, todėl planavo po studijų grįžti atgal. Moteris teigia, kad mokslai Norvegijoje jai buvo „galimybė praplėsti akiratį, pamatyti pasaulį ir susipažinti su kitų mokslininkų tiriamaisiais darbais“. Ji tikėjosi to paties pasisemti ir Anglijoje, kai nusprendė dalį doktorantūros studijų atlikti Surrey universitete Guildforde. Būtent šiame universitete jauna mokslininkė sutiko būsimą vyrą ir užsibuvo šioje šalyje ilgiau negu planavo. „Anglijoje likau dėl meilės, nes mano vyras Zsolt yra vengras, todėl jam būtų buvę daug sunkiau tęsti mokslinę karjerą Lietuvoje nei Anglijoje, tuo labiau, kad čia jis jau buvo įsikūręs ir padaręs karjerą. Taigi nusprendžiau įsikurti čia daugiausia dėl šeimos, nors ir profesinės veiklos atžvilgiu Anglijoje yra didesnis pasirinkimas ir geresnės galimybės“, – pasakoja Giedrė.

Giedrės sutuoktinis ir toliau dirba tame pačiame Surrey universitete, kur atlieka mokslinius tyrimus branduolinės energetikos srityje. O Giedrė jau pabaigusi mokslus taip pat turi galimybę dirbti mėgstamą darbą, nors jo ieškojo gana ilgai. „Galimybių čia daug, bet yra ir konkurencija“, – prisimena darbo paieškas jauna moteris.

Mokslininkė iš pašaukimo

Šiandien Giedrė dirba įmonėje „Electa“, gaminančioje aparatus, skirtus vėžio terapijai, ir turi galimybę panaudoti savo, kaip fizikės, patirtį bei mokslines žinias. Ji yra produkto specialistė, vadovaujanti įvairiems įmonės gaminamų produktų tobulinimo projektams. „Tai įtemptas, bet labai įdomus darbas, kur kiekviena diena būna skirtinga. Šiame darbe ne tik reikia labai gerai išmanyti produktą, bet ir turėti bendravimo įgūdžių, taip pat charakterio savybių, padedančių bendrauti su įvairiais žmonėmis. Man smagiausia šiame darbe yra suvokimas, kad aš galiu padėti žmonėms, sergantiems sunkia liga“, – teigia mokslininkė.

Pasak Giedrės, „Lietuvoje panašaus pobūdžio darbas yra sunkiai įsivaizduojamas. Šioje įmonėje dirba daugiau nei 500 skirtingų specialybių žmonių, kurių žinios atneša rezultatus, o Lietuvoje tiek įvairių specialistų surinkti būtų sunku.“ Tačiau ir Lietuvoje mokslininkė įžvelgia įvairias galimybes tobulėti ir save realizuoti profesiniu atžvilgiu, nes fiziko specialybė reikalinga ir pritaikoma kiekvienoje šalyje. Lietuvoje gal tik būtų sunkiau keliauti į įvairias konferencijas, atlikti tyrimus ir gauti finansavimus moderniai aparatūrai.

Giedrė niekada neabejojo savo pasirinkimu. „Fizika – tai mokslas, kuris padeda suprasti, kaip sudarytas pasaulis ir būtent fizikos mokslas sugeba geriausiai paaiškinti pasaulio dėsnius. Šį mokslą galima pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime, ypač kai reikia spręsti kokią rimtą problemą“, – paaiškina Giedrė.

Nors daug kam atrodytų, kad fizika yra labiau vyriška sritis, jauna moteris niekada nesijautė dėl to diskriminuojama: „Rezultatai kalba už save ir, jei sugebi kažką įrodyti mokslinėje srityje, nėra jokio skirtumo ar esi moteris, ar vyras. Nors moterims yra sunkiau, nes atsiradus šeimai ir vaikams po pertraukos atgal grįžti gali būti sunku. Dėl to kartais net reikia atsisakyti mokslinės karjeros, o vaikams paaugus persikvalifikuoti į kitą sritį“, – blaiviai svarsto mokslininkė.

Šeima ir darbas

Giedrė užaugo akademinėje aplinkoje. Jos abu tėvai buvo dėstytojai (mama – chemikė-farmacininkė, o tėtis – inžinierius), todėl ji supranta, kaip suderinti šeimą ir mokslinį darbą. „Daug ką gyvenime žmonės daro pagal savo tėvų pavyzdžius. Aš niekada nesijaučiau, kad tėvai man nebūtų turėję laiko, tad nemanau, kad ir mano abu sūnūs taip jaučiasi. Mano mama, dirbdama akademinį darbą, puikiai sugebėjo rūpintis šeima, todėl ir man net nekyla tokių klausimų, kaip susitvarkyti“, – teigia Giedrė. Tačiau ji pastebėjo, kad Anglijoje daug moterų nedirba ir gali skirti daugiau laiko vaikams ir įvairiems jų užsiėmimams.

„Mano sūnums pradėjus lankyti mokyklą, aš ilgai jaučiausi lyg balta varna, nes negalėjau dalyvauti renginiuose ir mamų susitikimuose, kurie vykdavo darbo metu. Anglijoje yra įprastas socialinis bendravimas tarp mamų: jos organizuoja įvairius susitikimus, mamų arbatėles, padeda mokykloje, o aš retai kada galėdavau dalyvauti. Iš pradžių buvo nejauku, kad niekur nespėju, nepabūnu su vaikais, per mažai jiems skiriu laiko. Nors šios mintys greičiau kilo iš savikritikos nei iš pašalinių. Tik vėliau supratau, kad nesu vienintelė dirbanti mama – tiesiog kitų dirbančių mamų irgi nėra matyti“, – nusijuokia Giedrė.

Tiek Giedrės, tiek jos vyro darbai yra intensyvūs, tačiau šeimoje dalijamasi atsakomybe po lygiai. Giedrės vyrui, dirbančiam akademinį darbą, kur darbo valandos nėra nustatytos, lengviau pasiimti vaikus iš mokyklos ar dalyvauti kokiame renginyje. Šeimoje abiejų karjeros ir darbai yra vienodai svarbūs ir prireikus išvykti į komandiruotes, susitariama be problemų. „Mums dar nepasitaikė taip, kad abiem vienu metu reikėtų išvažiuoti, bet manau, kad važiuotų tas, kuris pirmas pasakytų, kad reikia“, – nusijuokia Giedrė.

Globali šeima

Giedrės šeimoje bendraujama daugiausia anglų kalba. Nors kartais pasitaiko ir tikra kalbų makalynė, bet tai netrukdo jiems suprasti vienas kitą. Abu sūnūs geriausiai šneka angliškai, nes jie taip įprato mokykloje, o ir Giedrė stengiasi jų per daug neversti kalbėti vengrų ar lietuvių kalbomis. „Jei pasirinkai gyventi šioje šalyje, tai negali vaikų priversti kalbėti kalba, kuria tu nori“, – teigia jauna mama. Tačiau abu berniukai puikiai supranta tiek vengrų, tiek lietuvių kalbas. „Juos išmokyti lietuvių kalbos nėra lengva, ypač skaityti, nors jau tapo įprasta, kad abu sūnūs kiekvieną vasarą porą savaičių praleidžia Lietuvoje pas močiutę ir grįžę šneka daug geriau. Aš norėčiau, kad vaikai išmoktų kalbą ir pažintų lietuvišką kultūrą, tačiau nenoriu to daryti per prievartą, kad neatstumčiau jų. Mes namie nežiūrime ir net neturime televizoriaus, todėl stengiamės skaityti knygas įvairiomis kalbomis, keliaujame su šeima, dažnai važiuojame tiek į Lietuvą, tiek į Vengriją“, – pasakoja Giedrė.

Tačiau šiandien Giedrės šeima dar nežino, ar liks visą gyvenimą Anglijoje. Jei vienas iš sutuoktinių rastų geresnį darbą kitoje šalyje, visi keliautų kartu. Abiejų profesijos yra paklausios bet kur ir nors šiandien abu yra patenkinti savo darbais, visada palieka atidarytas duris kitoms, naujoms galimybėms. „Juk svarbiausia, kad šeima būtų kartu ir laiminga“, – įsitikinusi Giedrė.

Augustina Jaudegytė
"Infozona"

Šiandien vis dar dažnai galima išgirsti teiginį, kad moteriai šeima ir karjera yra du sunkiai suderinami dalykai. Tačiau veiklios moterys ne tik sugeba suderinti darbą bei šeimą, bet ir sparčiai kyla karjeros laiptais.

Emigrantė iš meilės

Giedrė Podolyak (32) yra puikus pavyzdys moters, sugebėjusios suderinti darbą ir šeimą. Būdama fizikos specialistė Giedrė ne tik sėkmingai kyla karjeros laiptais, bet ir augina du sūnus: šešerių metų Liudą ir devynerių Andrių.

Baigusi fizikos mokslus Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijų tęsti Giedrė išvažiavo į Norvegiją. Tuo metu ji net neįsivaizdavo, kad tas kelias atves ją į Angliją, kur ji ir įsikurs. Lietuvoje Giedrė turėjo darbą VDU fizikos matematikos katedroje, todėl planavo po studijų grįžti atgal. Moteris teigia, kad mokslai Norvegijoje jai buvo „galimybė praplėsti akiratį, pamatyti pasaulį ir susipažinti su kitų mokslininkų tiriamaisiais darbais“. Ji tikėjosi to paties pasisemti ir Anglijoje, kai nusprendė dalį doktorantūros studijų atlikti Surrey universitete Guildforde. Būtent šiame universitete jauna mokslininkė sutiko būsimą vyrą ir užsibuvo šioje šalyje ilgiau negu planavo. „Anglijoje likau dėl meilės, nes mano vyras Zsolt yra vengras, todėl jam būtų buvę daug sunkiau tęsti mokslinę karjerą Lietuvoje nei Anglijoje, tuo labiau, kad čia jis jau buvo įsikūręs ir padaręs karjerą. Taigi nusprendžiau įsikurti čia daugiausia dėl šeimos, nors ir profesinės veiklos atžvilgiu Anglijoje yra didesnis pasirinkimas ir geresnės galimybės“, – pasakoja Giedrė.

Giedrės sutuoktinis ir toliau dirba tame pačiame Surrey universitete, kur atlieka mokslinius tyrimus branduolinės energetikos srityje. O Giedrė jau pabaigusi mokslus taip pat turi galimybę dirbti mėgstamą darbą, nors jo ieškojo gana ilgai. „Galimybių čia daug, bet yra ir konkurencija“, – prisimena darbo paieškas jauna moteris.

Mokslininkė iš pašaukimo

Šiandien Giedrė dirba įmonėje „Electa“, gaminančioje aparatus, skirtus vėžio terapijai, ir turi galimybę panaudoti savo, kaip fizikės, patirtį bei mokslines žinias. Ji yra produkto specialistė, vadovaujanti įvairiems įmonės gaminamų produktų tobulinimo projektams. „Tai įtemptas, bet labai įdomus darbas, kur kiekviena diena būna skirtinga. Šiame darbe ne tik reikia labai gerai išmanyti produktą, bet ir turėti bendravimo įgūdžių, taip pat charakterio savybių, padedančių bendrauti su įvairiais žmonėmis. Man smagiausia šiame darbe yra suvokimas, kad aš galiu padėti žmonėms, sergantiems sunkia liga“, – teigia mokslininkė.

Pasak Giedrės, „Lietuvoje panašaus pobūdžio darbas yra sunkiai įsivaizduojamas. Šioje įmonėje dirba daugiau nei 500 skirtingų specialybių žmonių, kurių žinios atneša rezultatus, o Lietuvoje tiek įvairių specialistų surinkti būtų sunku.“ Tačiau ir Lietuvoje mokslininkė įžvelgia įvairias galimybes tobulėti ir save realizuoti profesiniu atžvilgiu, nes fiziko specialybė reikalinga ir pritaikoma kiekvienoje šalyje. Lietuvoje gal tik būtų sunkiau keliauti į įvairias konferencijas, atlikti tyrimus ir gauti finansavimus moderniai aparatūrai.

Giedrė niekada neabejojo savo pasirinkimu. „Fizika – tai mokslas, kuris padeda suprasti, kaip sudarytas pasaulis ir būtent fizikos mokslas sugeba geriausiai paaiškinti pasaulio dėsnius. Šį mokslą galima pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime, ypač kai reikia spręsti kokią rimtą problemą“, – paaiškina Giedrė.

Nors daug kam atrodytų, kad fizika yra labiau vyriška sritis, jauna moteris niekada nesijautė dėl to diskriminuojama: „Rezultatai kalba už save ir, jei sugebi kažką įrodyti mokslinėje srityje, nėra jokio skirtumo ar esi moteris, ar vyras. Nors moterims yra sunkiau, nes atsiradus šeimai ir vaikams po pertraukos atgal grįžti gali būti sunku. Dėl to kartais net reikia atsisakyti mokslinės karjeros, o vaikams paaugus persikvalifikuoti į kitą sritį“, – blaiviai svarsto mokslininkė.

Šeima ir darbas

Giedrė užaugo akademinėje aplinkoje. Jos abu tėvai buvo dėstytojai (mama – chemikė-farmacininkė, o tėtis – inžinierius), todėl ji supranta, kaip suderinti šeimą ir mokslinį darbą. „Daug ką gyvenime žmonės daro pagal savo tėvų pavyzdžius. Aš niekada nesijaučiau, kad tėvai man nebūtų turėję laiko, tad nemanau, kad ir mano abu sūnūs taip jaučiasi. Mano mama, dirbdama akademinį darbą, puikiai sugebėjo rūpintis šeima, todėl ir man net nekyla tokių klausimų, kaip susitvarkyti“, – teigia Giedrė. Tačiau ji pastebėjo, kad Anglijoje daug moterų nedirba ir gali skirti daugiau laiko vaikams ir įvairiems jų užsiėmimams.

„Mano sūnums pradėjus lankyti mokyklą, aš ilgai jaučiausi lyg balta varna, nes negalėjau dalyvauti renginiuose ir mamų susitikimuose, kurie vykdavo darbo metu. Anglijoje yra įprastas socialinis bendravimas tarp mamų: jos organizuoja įvairius susitikimus, mamų arbatėles, padeda mokykloje, o aš retai kada galėdavau dalyvauti. Iš pradžių buvo nejauku, kad niekur nespėju, nepabūnu su vaikais, per mažai jiems skiriu laiko. Nors šios mintys greičiau kilo iš savikritikos nei iš pašalinių. Tik vėliau supratau, kad nesu vienintelė dirbanti mama – tiesiog kitų dirbančių mamų irgi nėra matyti“, – nusijuokia Giedrė.

Tiek Giedrės, tiek jos vyro darbai yra intensyvūs, tačiau šeimoje dalijamasi atsakomybe po lygiai. Giedrės vyrui, dirbančiam akademinį darbą, kur darbo valandos nėra nustatytos, lengviau pasiimti vaikus iš mokyklos ar dalyvauti kokiame renginyje. Šeimoje abiejų karjeros ir darbai yra vienodai svarbūs ir prireikus išvykti į komandiruotes, susitariama be problemų. „Mums dar nepasitaikė taip, kad abiem vienu metu reikėtų išvažiuoti, bet manau, kad važiuotų tas, kuris pirmas pasakytų, kad reikia“, – nusijuokia Giedrė.

Globali šeima

Giedrės šeimoje bendraujama daugiausia anglų kalba. Nors kartais pasitaiko ir tikra kalbų makalynė, bet tai netrukdo jiems suprasti vienas kitą. Abu sūnūs geriausiai šneka angliškai, nes jie taip įprato mokykloje, o ir Giedrė stengiasi jų per daug neversti kalbėti vengrų ar lietuvių kalbomis. „Jei pasirinkai gyventi šioje šalyje, tai negali vaikų priversti kalbėti kalba, kuria tu nori“, – teigia jauna mama. Tačiau abu berniukai puikiai supranta tiek vengrų, tiek lietuvių kalbas. „Juos išmokyti lietuvių kalbos nėra lengva, ypač skaityti, nors jau tapo įprasta, kad abu sūnūs kiekvieną vasarą porą savaičių praleidžia Lietuvoje pas močiutę ir grįžę šneka daug geriau. Aš norėčiau, kad vaikai išmoktų kalbą ir pažintų lietuvišką kultūrą, tačiau nenoriu to daryti per prievartą, kad neatstumčiau jų. Mes namie nežiūrime ir net neturime televizoriaus, todėl stengiamės skaityti knygas įvairiomis kalbomis, keliaujame su šeima, dažnai važiuojame tiek į Lietuvą, tiek į Vengriją“, – pasakoja Giedrė.

Tačiau šiandien Giedrės šeima dar nežino, ar liks visą gyvenimą Anglijoje. Jei vienas iš sutuoktinių rastų geresnį darbą kitoje šalyje, visi keliautų kartu. Abiejų profesijos yra paklausios bet kur ir nors šiandien abu yra patenkinti savo darbais, visada palieka atidarytas duris kitoms, naujoms galimybėms. „Juk svarbiausia, kad šeima būtų kartu ir laiminga“, – įsitikinusi Giedrė.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: