Seimo nario Žilvino Šilgalio siūlymas kitais metais Vilniui padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo dabartinių 40 proc. iki 45 proc. palaikymo Seime vakar nesulaukė.

Tokį Seimo sprendimą Vilniaus meras A.Zuokas įvertino trumpai: Lietuvos sostinė atsidūrė per plauką nuo bankroto. „Šiuo atveju visko gali būti. Bet tokia situacija, kokia yra šiuo metu, yra Vyriausybės atsakomybė“, – „15min“ sakė
A.Zuokas.

Meras įsitikinęs, kad šis Seimo sprendimas paremtas politikavimu, o ne ekonomine logika.

„Sumažinti metinį grynojo skolinimosi limitą Vilniui nuo 40 proc. iki 35 proc. Vyriausybė siūlė tik iš politinių paskatų, nes Finansų ministerija ir bendra savivaldybės bei ministerijos darbo grupė siūlė kitokį sprendimą. Sumažinus limitą mes neturėsime galimybių kitais metais gauti kreditų grąžinti ankstesnes skolas, kurios atsirado praėjusioje kadencijoje“, – aiškino meras.

Tačiau ir čia Seimas palaikė ne miesto, o Vyriausybės poziciją ir nutarė, kad skolinimosi limitas Vilniui mažės – metinė grynojo skolinimosi riba bus 35 proc.

Pasak Vilniaus miesto mero, per praėjusios tarybos kadencijos metus Vilniaus skolos išaugo puse milijardo litų.

Šiuo metu savivaldybės teisininkai nagrinėja ir ruošia galimą ieškinį prieš Vyriausybę, kuri, anot A.Zuoko, savo planavimu ir sprendimais Vilniaus skolas padidino nuo 274 mln. iki 819 mln. litų.

Seimo nario Edmundo Pupinio manymu, neteisinga Vilniaus problemas spręsti kitų savivaldybių sąskaita. Aršiausias GPM dalies didinimo Vilniaus miestui kritikų teigia, kad Vilniuje daugiausia GPM surenkama tik todėl, kad čia įsikūrusios ministerijos ir didžiųjų įmonių pagrindinės būstinės, kurių vadovai gauna didelius atlyginimus.

„O jų visų „tarnai“ gyvena kitose savivaldybėse – tai žmonės, kurie dirba draudimo kompanijų agentais, bankų tarnautojais ir pan. Bet jeigu nebūtų tų žemesnių grandžių, centrai irgi nebūtų reikalingi. Motyvas, kad Vilniuje visi dirba, o kitur niekas nedirba, neteisingas, nes yra atvirkščiai, tik ten žmonės mažiau uždirba“, – įsitikinęs Seimo narys.

E.Pupiniui pritaria ir seimo narė Danutė Bekintienė, raginanti matyti visumą, o ne vien Vilnių. Ilgametė Karoliniškių mikrorajono Vilniuje seniūnė kalbėjo, kad Vilniuje lieka mokesčiai žmonių, kurie čia suvažiuoja dirbti iš kitų savivaldybių.

Vilniaus savivaldybė skelbia, kad Seime yra 60 parlamentarų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje. 26 iš jų balsavo prieš didesnės GPM dalies skyrimą Vilniui, tarp jų – sostinėje vienmandatėse apygardose išrinkti Mantas Adomėnas, Andrius Kubilius, Artūras Melianas, Paulius Saudargas.

Apie tai, kad pagal galiojančią metodiką skirstant GPM Vilnius praranda nemažą dalį biudžeto įplaukų, kalbėjo ir ankstesnieji Vilniaus miesto vadovai - Raimundas Alekna ir Vilius Navickas.

Vienam gyventojui tenkantis GPM pernai Vilniuje siekė 577 litus (2010 m. sausio mėnesį sostinėje gyveno 560 tūkst. žmonių). Kaune GPM vienam gyventojui siekė 829, Klaipėdoje - 739, Panevėžyje - 601, Šiauliuose - 622 litus. Vilniui gražinama 40% surinkto GPM, Kaunui - 94%, Klaipėdai - 86%. Vilnius iš gražintųjų GPM pinigų dalį atiduoda kitoms savivaldybėms, nes GPM mokamas savivaldybei, kurioje mokėtojas deklaruoja gyvenamąją vietą.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją