Žmonės, paliekantys gimtuosius kraštus vardan didesnius turtus galinčių pasiūlyti valstybių, neabejotinai tikisi geresnio gyvenimo, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ekonominiams migrantams nelemta patirti didesnės laimės, rašo qz.com. Paaiškėjo, kad migraciją į turtingesnę valstybę lemia žemesnį ekonominį statusą, o būtent tai turi didžiausią įtaką mūsų laimės suvokimui.

Tyrėjai lygino, kiek laimingi jaučiasi Rytų Europą į Vakarus iškeitę asmenys su tais, kurie liko gimtosiose valstybėse. Teigiama, kad emigravę gyventojai jaučiasi laimingesni, nei likusieji, tačiau paaiškėjo, kad emigrantai būdavo pakankamai laimingi prieš palikdami gimtąsias šalis, o didesnės pajamos svečiose šalyse daugiau laimės nesuteikė.

Qz.com teigimu, laimės suvokimas priklauso nuo emigrantų kilmės valstybės. Žmonės išvykę iš Rumunijos ir Rusijos, valstybių, kuriuose laimės indeksas pakankamai žemas, svečiose šalyse jausdavosi gerai. Tuo tarpu lenkai, kurių valstybės laimės suvokimo indeksas praktiškai susilygino su Vakarų valstybėmis, palikę gimtąją šalį tapdavo mažiau laimingi. Priduriama, kad kitų valstybių emigrantų laimės suvokimo indeksas išliko nepakitęs.

Tokios išvados patvirtino gerai žinomo laimės tyrėjo Richardo Easternlino hipotezę, kuri teigia, kad daugiau uždirbantys asmenys yra laimingesni, nei tie, kurie uždirba mažiau, tačiau išaugusios pajamos nesuteikia ilgalaikio laimės efekto. Kalbant ekonominiais terminais, laimės suvokimas priklauso nuo galimybės palyginti savo sėkmę su kitų nesėkmėmis. Jei asmens pajamos auga tolygiai aplinkinių pajamoms, šio laimės suvokimas išlieka nepakitęs, rašoma qz.com. Net jei pajamos išauga ženkliai, žmonės ima lyginti save su dar turtingesniais gyventojais, užuot atsigręžę į ekonomiškai nuskriaustus piliečius.

Teigiama, kad sunkumų emigrantams kelia tai, kad priimančioje šalyje jie dažniausiai užima pozicijas, siūlančias žemesnį statusą, nei gimtojoje šalyje. Dar daugiau, emigrantai neretai būna pakankamai išsilavinę, tačiau jų turimos žinios svečioje šalyje nebūna adekvačiai įvertinamos. Nors iš pradžių didesni atlyginimai priimančioje šalyje atrodo patraukliai, ilgainiui emigrantai ima lyginti save su vietiniais ir pastebi sumenkusį ekonominį statusą. Būtent šis procesas sukelia pasipiktinimo emocijas ir nulemia neigiamą arba nulinį laimės suvokimo pokytį.

Qz.com teigimu, tokios tyrimo išvados leidžia teigti, kad ekonominė emigracija neretai yra pervertinta. Migruojantys asmenys neįvertina šeimos išskyrimo liūdesio bei mažėjančio ekonominio statuso, todėl neretai būna nuvilti situacijos priimančioje valstybėje.

Parengta pagal www.balsas.lt informaciją/