Migrantai Europoje vis dažniau atsiverčia į krikščionybę 

Sunku pasakyti, ar tai nuoširdu, ar taip tiesiog patogiau, bet statistika nemeluoja: Europoje tūkstančiai migrantų atsižada islamo ir atsiverčia į krikščionybę, rašo „The Daily Beast“.

Prie plaukimo baseino Vokietijos mieste Hamburge iš anksto nustatytomis dienomis rikiuojasi šimtai afganistaniečių ir pakistaniečių. Visi jie taip pakrikštijami.

Panašių vaizdų netrūksta ir Nyderlanduose ar Danijoje, o tokia tendencija – musulmonų atsivertimas į krikščionybę – tik stiprėja. Pastebima, kad naujieji krikščionys netgi plūsta į bažnyčias, nuo kurių nusisuka vis daugiau senųjų europiečių.

„The Daily Beast“ pastebi, kad tokie pokyčiai gali turėti pasekmių ir JAV. Jei Donaldas Trumpas iš tiesų laimės JAV prezidento rinkimus ir uždraus musulmonams atvykti į Ameriką, ar toks draudimas galios ir krikščionims, kurie anksčiau buvo musulmonai?

Daugiau šansų gauti prieglobstį?

Kol kas Amerikos toks reiškinys dar nepasiekęs. Bet Europoje jis jau kelia daug klausimų – mat masinio atsivertimo į krikščionybę klausimas Senajame žemyne lydimas skaudaus istorinio šešėlio.

Ispaniškosios inkvizijos laikais žydai ir musulmonai būdavo priverstinai atverčiami į krikrščionybę, o tokia praktika laikoma tamsiuoju Europos istorijos puslapiu.

Daug įtarimų lydi ir šiandieninius atsivertimus – įžvelgiama, kad migrantai taip siekia pagerinti savo galimybes gauti prieglobstį.

Be to, kadangi gimtosiose musulmoniškose šalyse jiems už savo religijos atsižadėjimą grėstų mirties bausmė, Europos šalių pareigūnai greičiausiai nedrįstų išsiųsti jų ten, iš kur jie atvyko.

Tiesa, kol kas daug dvasininkų Europoje patenkinti. Vienas evangelikų liuteronų pastorius Berlyne džiaugiasi „Dievo dovana“ – per trejus metus nedidelėje jo parapijoje į krikščionybę atsivertė net 1,2 tūkst. musulmonų, daugiausia afganistaniečių ir iraniečių.

Hamburge į senosios Persijos bažnyčios bendruomenę priimta daugiau nei 600 žmonių.

Tiesa, tikslių skaičių, kiek musulmonų atsivertė į krikščionybę Europoje, nėra, tačiau manoma, kad tokių žmonių gali būt ne ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių.

„Visą savo gyvenimą ieškojau taikos ir laimės, bet islame to neradau“, – žurnalui „Stern“ Vokietijoje teigė viena jauna iranietė.

O kitas atsivertėlis aiškino, kad krikščionybėje surado meilę: „Išpažįstant islamą visąlaik gyveni baimėje – bijai Dievo, bijai nuodėmės, bijai bausmės. O Jėzus Kristus yra mylintis Dievas“.

Krikščionybėje mato daugiau laisvės

Tiesa, bent jau Nyderlanduose atsivertimas į krikščionybę nebūtinai reiškia didesnius šansus gauti prieglobstį šalyje. Atvirkščiai, galimybės gali net sumažėti.

„Tai žmonėms nepadeda, nes Nyderlandų pareigūnai paprastai nepasitiki tokiais naujaisiais krikščionimis“, – tvirtino vienas Amsterdamo reformistų pastorius Gerhardas Scholte.

Kita vertus, Vokietijoje situacija visai kitokia. „Mūsų bendruomenės nariams be išimčių suteikimas prieglobstis, – tikino Berlyno evangelikų liuteronų bažnyčius pastorius Gottfriedas Martensas. – Juk šie žmonės nebegali grįžti į gimtinę kaip krikščionys“.

Toks paradoksas – kad žmonėms, tapusiems krikščionimis, jų gimtuosiuose kraštuose gresia didesnis pavojus nei tiems, kurie pasilieka musulmonais, greičiausiai paaiškina didelį atsivertimų į krikščionybę skaičių.

Bet, kaip teigė Nyderlanduose veikiančios krikščioniškos pagalbos organizacijos „Church in Action“ atstovė Geesje Werkman, yra ir kitokių atvejų.

„Jei pas mus ateina afganistanietė ir pareiškia norinti atsiversti į krikščionybę, nes ji buvo išprievartauta, bet Biblijoje perskaitė eilutes „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“, ji iš tiesų buvo sujaudinta ir dėl to nori tapti krikščione“.

Net ir skeptiškai migrantų atsivertimo į krikščionybę atžvilgiu nusiteikęs G.Scholte pripažįsta, kad žmones į Bažnyčią traukia laisvė.

„Susidūrę su krikščionybe jie pajunta laisvę. Aš tai suprantu“, – teigė pastorius.

www.anglija.lt

Sunku pasakyti, ar tai nuoširdu, ar taip tiesiog patogiau, bet statistika nemeluoja: Europoje tūkstančiai migrantų atsižada islamo ir atsiverčia į krikščionybę, rašo „The Daily Beast“.

Prie plaukimo baseino Vokietijos mieste Hamburge iš anksto nustatytomis dienomis rikiuojasi šimtai afganistaniečių ir pakistaniečių. Visi jie taip pakrikštijami.

Panašių vaizdų netrūksta ir Nyderlanduose ar Danijoje, o tokia tendencija – musulmonų atsivertimas į krikščionybę – tik stiprėja. Pastebima, kad naujieji krikščionys netgi plūsta į bažnyčias, nuo kurių nusisuka vis daugiau senųjų europiečių.

„The Daily Beast“ pastebi, kad tokie pokyčiai gali turėti pasekmių ir JAV. Jei Donaldas Trumpas iš tiesų laimės JAV prezidento rinkimus ir uždraus musulmonams atvykti į Ameriką, ar toks draudimas galios ir krikščionims, kurie anksčiau buvo musulmonai?

Daugiau šansų gauti prieglobstį?

Kol kas Amerikos toks reiškinys dar nepasiekęs. Bet Europoje jis jau kelia daug klausimų – mat masinio atsivertimo į krikščionybę klausimas Senajame žemyne lydimas skaudaus istorinio šešėlio.

Ispaniškosios inkvizijos laikais žydai ir musulmonai būdavo priverstinai atverčiami į krikrščionybę, o tokia praktika laikoma tamsiuoju Europos istorijos puslapiu.

Daug įtarimų lydi ir šiandieninius atsivertimus – įžvelgiama, kad migrantai taip siekia pagerinti savo galimybes gauti prieglobstį.

Be to, kadangi gimtosiose musulmoniškose šalyse jiems už savo religijos atsižadėjimą grėstų mirties bausmė, Europos šalių pareigūnai greičiausiai nedrįstų išsiųsti jų ten, iš kur jie atvyko.

Tiesa, kol kas daug dvasininkų Europoje patenkinti. Vienas evangelikų liuteronų pastorius Berlyne džiaugiasi „Dievo dovana“ – per trejus metus nedidelėje jo parapijoje į krikščionybę atsivertė net 1,2 tūkst. musulmonų, daugiausia afganistaniečių ir iraniečių.

Hamburge į senosios Persijos bažnyčios bendruomenę priimta daugiau nei 600 žmonių.

Tiesa, tikslių skaičių, kiek musulmonų atsivertė į krikščionybę Europoje, nėra, tačiau manoma, kad tokių žmonių gali būt ne ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių.

„Visą savo gyvenimą ieškojau taikos ir laimės, bet islame to neradau“, – žurnalui „Stern“ Vokietijoje teigė viena jauna iranietė.

O kitas atsivertėlis aiškino, kad krikščionybėje surado meilę: „Išpažįstant islamą visąlaik gyveni baimėje – bijai Dievo, bijai nuodėmės, bijai bausmės. O Jėzus Kristus yra mylintis Dievas“.

Krikščionybėje mato daugiau laisvės

Tiesa, bent jau Nyderlanduose atsivertimas į krikščionybę nebūtinai reiškia didesnius šansus gauti prieglobstį šalyje. Atvirkščiai, galimybės gali net sumažėti.

„Tai žmonėms nepadeda, nes Nyderlandų pareigūnai paprastai nepasitiki tokiais naujaisiais krikščionimis“, – tvirtino vienas Amsterdamo reformistų pastorius Gerhardas Scholte.

Kita vertus, Vokietijoje situacija visai kitokia. „Mūsų bendruomenės nariams be išimčių suteikimas prieglobstis, – tikino Berlyno evangelikų liuteronų bažnyčius pastorius Gottfriedas Martensas. – Juk šie žmonės nebegali grįžti į gimtinę kaip krikščionys“.

Toks paradoksas – kad žmonėms, tapusiems krikščionimis, jų gimtuosiuose kraštuose gresia didesnis pavojus nei tiems, kurie pasilieka musulmonais, greičiausiai paaiškina didelį atsivertimų į krikščionybę skaičių.

Bet, kaip teigė Nyderlanduose veikiančios krikščioniškos pagalbos organizacijos „Church in Action“ atstovė Geesje Werkman, yra ir kitokių atvejų.

„Jei pas mus ateina afganistanietė ir pareiškia norinti atsiversti į krikščionybę, nes ji buvo išprievartauta, bet Biblijoje perskaitė eilutes „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“, ji iš tiesų buvo sujaudinta ir dėl to nori tapti krikščione“.

Net ir skeptiškai migrantų atsivertimo į krikščionybę atžvilgiu nusiteikęs G.Scholte pripažįsta, kad žmones į Bažnyčią traukia laisvė.

„Susidūrę su krikščionybe jie pajunta laisvę. Aš tai suprantu“, – teigė pastorius.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: