Kol kas Europos lyderiai demonstruoja visišką bejėgiškumą siekiant suvaldyti tarsi iš giedro dangaus juos užklupusią migrantų krizę.

Europos lyderiai nepajėgia nei sustabdyti, nei sulėtinti Europos Sąjungą (ES) šturmuojančių migrantų srautų. Todėl jų akys nukrypo į Turkiją, iš kurios plūsta didelė jų dalis. ES susitarė su Turkija skirti 3 mlrd. eurų, kad ši pasirūpintų jos teritorijoje susikaupusiais pabėgėliais.

Akivaizdu, kad susitarimo laimėtoja yra Turkija, nes mainais jai pažadėtas bevizis režimas į Šengeno erdvę ir atnaujintos derybos dėl šalies stojimo į ES. Tačiau klausimas, ką iš to laimės Europa.

Ar Turkija išties gali padėti?

Jungtinių Tautų duomenimis, vien šiemet į Graikijos salas atkako 738 465 migrantai. Daugelis jų įveikia nedidelį atstumą jūra nuo Turkijos vakarinių krantų.
Ten esančiame Izmiro mieste migrantų pilnos gatvės, o jų keliones kontrabandininkai organizuoja vidury baltos dienos, Turkijos policijai po nosim.

Dabar, sudarius tokią svarbią sutartį su Briuseliu, padėtis gali keistis. Tarsi to įrodymas jau pasirodė pranešimas apie koordinuotą turkų operaciją, kai buvo apsupta 1300 migrantų bei prekeivių žmonėmis vienoje pakrantės vietovėje, kuri yra visiems žinomas išvykimo į Graikijos Lesbo salą taškas. Taigi Turkijos policijos veiksmai išties gali sumažinti migrantų skaičių, tačiau Turkijos krantas ilgas, ir laivai į Lesbą nepaliovė plaukę.

Turkijos ir Briuselio susitarimą daug kas kritikuoja. Liberalų grupės Europos Parlamente lyderis Guy Verhofstadtas išreiškė daugelio požiūrį, pavadinęs sutartį mėginimu „papirkti kitus“, ieškant savo problemų sprendimo.

Europos Komisija įrodinėja, kad pinigai skirti ne Turkijos vyriausybei, o pabėgėliams iš Sirijos. Ji taip pat sako, kad bevizis režimas bus suteiktas tik tuomet, jei Turkija sumažins migraciją ir laikysis įsipareigojimo priimti atgal grąžinamus žmones, kuriems nebus suteiktas prieglobstis.

Graikijoje prie Makedonijos sienos nuolat telkiasi tūkstančiai migrantų. Tarp jų yra daug atvykėlių iš Irano, Pakistano, Somalio ir Maroko, bet Makedonija įsileidžia tik sirus, tai kelia didžiausius kitų grupių protestus. Pagal susitarimą, visi šie žmonės turi būti nusiųsti atgal į Turkiją.

Vadinamoji readmisijos sutartis jau nuo seniau galioja tarp Turkijos ir Graikijos, bet Graikijai pateikus bemaž 9 tūkst. readmisijos prašymų, nuo sausio iki rugsėjo Turkija priėmė atgal tik 8 žmones.

Ar ES nenuvils turkų?

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas labai trokšta bevizio režimo 75 mln. savo šalies piliečių. Net jeigu Europos Komisija rekomenduos kitais metais liberalizuoti vizų režimą su Turkija, tam gali nepritarti kai kurios šalys narės. Visų jų priešaky gali būti Prancūzija, kurioje prezidento rinkimai jau bus visai ant nosies, o visuomenės nuotaikos gali būti kaip niekada palankios kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam frontui.

Ankara pateikia sutartį su Briuseliu kaip labai svarbų žingsnį panaikinant vizas, tad jeigu ES to nepadarys, reakcija Turkijoje bus labai neigiama, ir readmisijos susitarimas gali žlugti. Jei Turkijos pasienio policija atsipalaiduos, viskas grįš į tai, kas buvo.

Susitarimas rizikingas ir politiškai, nes verčia ES užmerkti akis į vis didėjantį valdžios autoritarizmą Turkijoje. Kritikai sako, kad mainais į trumpalaikę pagalbą ES išduoda įstatymo viršenybę, demokratijos standartus ir žodžio laisvę – svarbiausius savo principus.

Net jei migrantų skaičių pavyks smarkiai sumažinti, pabėgėliai iš karo niokojamos Sirijos neišnyks. Angela Merkel nori susitarti su ES lyderiais perkelti 400 tūkst. pabėgėlių, bet tam pasiūlymui daugelyje ES šalių nėra palaikymo. Tad kol kas Europos lyderiai tikisi, kad abejotiną susitarimą su ne itin patikima partnere lydės sėkmė.

Kas suvaldys chaosą pasienyje?

Padėtis Graikijoje dar blogesnė negu Turkijoje. ES jau pasigirsta balsai, kad Graikiją reikia pašalinti iš Šengeno zonos, nes ji absoliučiai nevykdo savo įsipareigojimų ir nieko nedaro, kad išorinės ES sienos būtų apsaugotos. Atvykę migrantai nėra registruojami ir per visą šalį traukia į šiaurę, iš kur tikisi pasiekti kitas Europos šalis. Atėnams į pagalbą pasiųstos ES pasienio agentūros „Frontex“ pajėgos, tačiau Graikija leidžia „Frontex“ tik padėti registruoti pabėgėlius, bet nesutinka drauge saugoti sienas.

Atėnai teigia, kad šiemet į Graikiją atvyko 600 tūkst. migrantų, daugiausia laivais iš Turkijos, ir šalis per šią krizę jau išleido milijardą eurų.

Tūkstančiai migrantų įstrigę prie šiaurinės Graikijos sienos, nakvoja labdaros organizacijų pastatytose palapinėse arba laukuose. JT nebedalija jiems maisto dėl saugumo padėties. Vieną rytą buvo išplėšta maisto saugykla. Policija aiškina žmonės, kad jie privalo grįžti į Atėnus, bet sulaukia tik įtūžio ir akmenų. Jau ne kartą prieš migrantus buvo panaudotos ašarinės dujos. Kol kas niekas nežino, kaip išspręsti šią situaciją.