Ketvirtadienį sukanka šešiasdešimt metų, kai Lietuvoje prasidėjo didžiausia trėmimų operacija „Vesna“. Per šį trėmimą iš šalies deportuota per 40 tūkst. žmonių. Genocido ir rezistencijos tyrimų centro departamento direktorius Arvydas Anušauskas sako, kad tremtinių skaičius ir šiandien tebėra tikslinamas.

Anot A. Anušausko, 1948-aisiais lietuviai sudarė daugiau nei pusę visų sovietų vykdytų trėmimų aukų.

„Motyvai, be abejo, buvo politiniai, ideologiniai. Sovietizuojant Lietuvą, vykdant kolektyvizaciją reikėjo slopinti pasipriešinimą, kuris Lietuvoje buvo intensyvus“, – lrt.lt sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, kadangi pagrįstai manyta, jog pagrindiniai ginkluoto pasipriešinimo dalyviai buvo ūkininkai, daugiausia jiems ir teko tremtinių dalia.

A. Anušausko teigimu, tokios represijos dar sustiprino baimės pojūtį, jog valdžia su žmogumi gali daryti, ką nori – atimti namus, sveikatą, gyvybę.

„Ir poveikis buvo milžiniškas. Ta baimė Lietuvoje liko užsikonservavusi dešimtmečiais. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo sunaikinti ne tik fiziškai – sugriauti daugelio likimai“, – aiškino A. Anušauskas.

Anot Felikso Klupšo iš Lietuvos žemės ūkio universiteto, kolektyvizuotos žemės praradimas paveikė kaimo žmonių moralę.

„Kaimo žmogus gyvenimo pagrindu laikė žemę, gyvulį. Praradus tą pagrindą, kai jis buvo išmuštas, žmonių santykiuose atsidaro dirbtinumas, plito ydos, tokios kaip girtuoklystė. Visuomeninis turtas atrodė lyg niekieno, tad jį atrodė galima ne taip tausoti, jį galima kartais ir pasisavinti“, – Lietuvos radijui pasakojo F. Klupšas.

Anot jo, taip sunyko didžiųjų ūkininkų sluoksnis, o sunkiai dirbę kolūkiečiai visais būdais stengėsi vaikus išleisti į miestus. Senuosius žemdirbius pakeitė naujai išugdyta žemės ūkio specialistų karta.

Lrt.lt primena, kad 1948 metų gegužes 22-osios rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas. Iš tėvynės išgabenta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. buvo vaikai.

Vilniuje ir Kaune ketvirtadienį rengiamas iškilmingas didžiosios 1948-ųjų tremties 60-mečio minėjimas.

Seimo nariai atmintiną datą minės iškilmingame posėdyje, kur dalyvauti pakviestas buvęs Prezidentas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės nariai, Atkuriamojo Seimo deputatai Nepriklausomybės Akto signatarai, diplomatinių misijų vadovai ir atstovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, politiniai kaliniai ir tremtiniai bei partizanai.

Parlamente taip pat organizuojama tarptautinė konferencija „Trėmimai – nusikaltimai žmoniškumui. Istorija ir atmintis“, kur dalyvaus Baltijos šalių ir Ukrainos istorikai.

Kaune trėmimai bus minimi Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje ir kitur.

lrt.lt