Mirė lenkė, kuri nuo Holokausto išgelbėjo 2500 žydų vaikų - Anglija.lt
 

Mirė lenkė, kuri nuo Holokausto išgelbėjo 2500 žydų vaikų 

Lenkijoje mirė 98-erių Irena Sendler, kuri nacių okupacijos metais išgelbėjo apie 2500 žydų tautybės vaikų, slapta juos išgabendama iš Varšuvos geto.

Pasak jos dukters Janinos Zgrzembskos, kad mama mirė Varšuvoje pirmadienį.

1910 m. vasario 15 d. gimusi I.Sendler, kuri nebuvo žydė, prieš karą Varšuvoje dirbo socialine darbuotoja ir teikė pagalbą vargingai gyvenančioms žydų šeimoms.

Prieškario Lenkijoje gyveno daugiau kaip trys milijonai žydų, ir tai buvo didžiausia žydų bendruomenė prieškario Europoje. Vien Varšuvoje šiai bendruomenei priklausė apie 400 tūkst. žmonių.

"Buvau išauklėta veikti ir gelbėti kiekvieną, kuris skęsta, nepaisydama jo religijos ar tautybės", - pasakojo I.Sendler interneto svetainėje www.dzieciholocaustu.pl (Holokausto vaikai), kurią jai paskyrė jos išgelbėtieji.

1939 metais užėmę Lenkiją vokiečiai visoje šalyje įsteigė getus, kad izoliuotų ir galiausiai sunaikintų žydus. 1940 metų lapkritį Varšuvos getas buvo aptvertas mūro siena.

Apsimetusi sanitarinės priežūros darbuotoja - nedideliam jų skaičiui, kad užkirstų kelią epidemijų protrūkiui naciai leisdavo įeiti į geto teritoriją - I.Sendler getą aprūpindavo maisto produktais, drabužiais ir vaistais.

Kaip primena Izraelio Holokausto memorialas "Yad Vashem", I.Sendler vaikščiodama po getą ryšėjo ant rankovės raištį su Dovydo žvaigžde "solidarizuodamasi su žydais ir tuo pačiu nenorėdama atkreipti į save dėmesio".

1942 metais I.Sendler prisidėjo prie judėjimo "Zegota", įsteigto Lenkijos rezistencijos žydams pagelbėti, ir įsijungė į pavojingą veiklą, slapta iš geto gabendama vaikus ir apgyvendindama juos lenkų katalikų šeimose arba vienuolynuose.

Vaikai buvo išvežami ugniagesių arba šiukšlių vežimais, paslėpti nedideliuose lagaminuose arba po apsiaustais ne žydų, kurie galėdavo patekti į getą taip kaip I.Sendler ir jos socialinių darbuotojų būrys.

I Sendler rūpestingai pasižymėdavo kiekvieno vaiko vardą ir pavardę, ir stropiai šią informaciją paslėpdavo. Vaikams buvo duodami suklastoti asmens dokumentai.

Iš pat pradžių Varšuvos gete buvo virš 450 tūkst. žmonių, tačiau 1943 metų sausį dėl deportacijų į mirties stovyklas, mirties bausmių, bado ir ligų šis skaičius siekė vos kelias dešimtis tūkstančių.

1943 metų spalio 20 dieną, šešiems mėnesiams praėjus po sukilimo, kai getas su ten likusiais gyventojais nacių buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus, I.Sendler sučiupo gestapas.

Ją kankino, sulaužė rankas ir kojas, tačiau ji neprasitarė. Nacių buvo nuteista sušaudyti, tačiau ją paleido į laisvę lenkų rezistencijos papirktas vokiečių karininkas, kai ji buvo vežama į mirties bausmės vykdymo vietą.

Po to I.Sendler pramanyta pavarde dalyvavo rezistencinėje veikloje.

Po nesėkme pasibaigusio lenkų rezistencijos surengto Varšuvos sukilimo ir vėliau sekusio sovietų armijos įžengimo į sostinę, I. Sendler iškasė paslėptus užrašus ir perdavė juos lenkų ir žydų organizacijai, Žydų komitetui.

Išslapstyti paaugliai buvo surasti ir apgyvendinti Lenkijos vaikų namuose, vėliau pamažu buvo išsiųsti į tuo metu Didžiosios Britanijos valdomą Palestiną, kuri 1948 metais tapo Izraelio valstybe.

Po karo I.Sendler vengė visuomenės dėmesio ir tęsė savo rūpybos darbus našlaičių ir senelių namuose.

1965 metais jai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį memorialas "Yad Vashem" suteikia ne žydų tautybės žmonėms, gelbėjusiems žydus nuo nacių.

Dar daugiau metų turėjo praeiti, kad ją įvertintų Lenkijos valstybė. Vienintelis oficialus jos pagerbimas buvo surengtas 2007 metų kovą.

Pati I.Sendler nelaikė savęs didvyre.

"Mes, kurie gelbėjome vaikus, nesame kažkokie didvyriai. Iš tikrųjų, šis apibūdinimas mane labai erzina. Priešingai, mane iki šiol graužia sąžinė, kad aš padariau tiek nedaug", - sakė I. Sendler.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Lenkijoje mirė 98-erių Irena Sendler, kuri nacių okupacijos metais išgelbėjo apie 2500 žydų tautybės vaikų, slapta juos išgabendama iš Varšuvos geto.

Pasak jos dukters Janinos Zgrzembskos, kad mama mirė Varšuvoje pirmadienį.

1910 m. vasario 15 d. gimusi I.Sendler, kuri nebuvo žydė, prieš karą Varšuvoje dirbo socialine darbuotoja ir teikė pagalbą vargingai gyvenančioms žydų šeimoms.

Prieškario Lenkijoje gyveno daugiau kaip trys milijonai žydų, ir tai buvo didžiausia žydų bendruomenė prieškario Europoje. Vien Varšuvoje šiai bendruomenei priklausė apie 400 tūkst. žmonių.

"Buvau išauklėta veikti ir gelbėti kiekvieną, kuris skęsta, nepaisydama jo religijos ar tautybės", - pasakojo I.Sendler interneto svetainėje www.dzieciholocaustu.pl (Holokausto vaikai), kurią jai paskyrė jos išgelbėtieji.

1939 metais užėmę Lenkiją vokiečiai visoje šalyje įsteigė getus, kad izoliuotų ir galiausiai sunaikintų žydus. 1940 metų lapkritį Varšuvos getas buvo aptvertas mūro siena.

Apsimetusi sanitarinės priežūros darbuotoja - nedideliam jų skaičiui, kad užkirstų kelią epidemijų protrūkiui naciai leisdavo įeiti į geto teritoriją - I.Sendler getą aprūpindavo maisto produktais, drabužiais ir vaistais.

Kaip primena Izraelio Holokausto memorialas "Yad Vashem", I.Sendler vaikščiodama po getą ryšėjo ant rankovės raištį su Dovydo žvaigžde "solidarizuodamasi su žydais ir tuo pačiu nenorėdama atkreipti į save dėmesio".

1942 metais I.Sendler prisidėjo prie judėjimo "Zegota", įsteigto Lenkijos rezistencijos žydams pagelbėti, ir įsijungė į pavojingą veiklą, slapta iš geto gabendama vaikus ir apgyvendindama juos lenkų katalikų šeimose arba vienuolynuose.

Vaikai buvo išvežami ugniagesių arba šiukšlių vežimais, paslėpti nedideliuose lagaminuose arba po apsiaustais ne žydų, kurie galėdavo patekti į getą taip kaip I.Sendler ir jos socialinių darbuotojų būrys.

I Sendler rūpestingai pasižymėdavo kiekvieno vaiko vardą ir pavardę, ir stropiai šią informaciją paslėpdavo. Vaikams buvo duodami suklastoti asmens dokumentai.

Iš pat pradžių Varšuvos gete buvo virš 450 tūkst. žmonių, tačiau 1943 metų sausį dėl deportacijų į mirties stovyklas, mirties bausmių, bado ir ligų šis skaičius siekė vos kelias dešimtis tūkstančių.

1943 metų spalio 20 dieną, šešiems mėnesiams praėjus po sukilimo, kai getas su ten likusiais gyventojais nacių buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus, I.Sendler sučiupo gestapas.

Ją kankino, sulaužė rankas ir kojas, tačiau ji neprasitarė. Nacių buvo nuteista sušaudyti, tačiau ją paleido į laisvę lenkų rezistencijos papirktas vokiečių karininkas, kai ji buvo vežama į mirties bausmės vykdymo vietą.

Po to I.Sendler pramanyta pavarde dalyvavo rezistencinėje veikloje.

Po nesėkme pasibaigusio lenkų rezistencijos surengto Varšuvos sukilimo ir vėliau sekusio sovietų armijos įžengimo į sostinę, I. Sendler iškasė paslėptus užrašus ir perdavė juos lenkų ir žydų organizacijai, Žydų komitetui.

Išslapstyti paaugliai buvo surasti ir apgyvendinti Lenkijos vaikų namuose, vėliau pamažu buvo išsiųsti į tuo metu Didžiosios Britanijos valdomą Palestiną, kuri 1948 metais tapo Izraelio valstybe.

Po karo I.Sendler vengė visuomenės dėmesio ir tęsė savo rūpybos darbus našlaičių ir senelių namuose.

1965 metais jai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį memorialas "Yad Vashem" suteikia ne žydų tautybės žmonėms, gelbėjusiems žydus nuo nacių.

Dar daugiau metų turėjo praeiti, kad ją įvertintų Lenkijos valstybė. Vienintelis oficialus jos pagerbimas buvo surengtas 2007 metų kovą.

Pati I.Sendler nelaikė savęs didvyre.

"Mes, kurie gelbėjome vaikus, nesame kažkokie didvyriai. Iš tikrųjų, šis apibūdinimas mane labai erzina. Priešingai, mane iki šiol graužia sąžinė, kad aš padariau tiek nedaug", - sakė I. Sendler.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: