Ekspertai sako, kad naujasis koronavirusas ant kai kurių kietų paviršių ir daiktų gali išlikti ilgiau nei 24 valandas. Didžiausia rizika užsikrėsti yra liečiant durų rankenas, eskalatorių turėklus ir savitarnos kasas parduotuvėse.

Kiek anksčiau šią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo, kad banknotai gali virsti tikru visuomenės sveikatos rizikos veiksniu, nes juos paliečia daugybė rankų ir taip virusams ir bakterijoms yra daug paprasčiau plisti.

Kur dar virusas gali tūnoti namuose?

Londono universitetinio koledžo konsultantas infekcijų klausimais dr. Benas Killingley sakė, kad moksliniai tyrimai dėl to, kaip virusas išgyvena už žmogaus organizmo ribų, yra itin svarbūs siekiant suprasti naująjį virusą.

Mokslininkai jau vienerius metus studijuoja gripo viruso perdavimą ir ima tepinėlius namuose ir mokyklose, nuo įvairių pultų, rankenų ir kitų kietų objektų, kad ištirtų jį. Gripo virusas labiausiai linkęs išgyventi ant kietų metalinių ir plastikinių paviršių. Manoma, kad koronavirusas elgiasi panašiai.

Tai reiškia, kad didelė rizika užsikrėsti yra liečiant eskalatorių turėklus, savitarnos kasa, durų rankenas, liečiamus ekranus greitojo maitinimo restoranuose ir kinuose bei naudojantis pardavimo aparatais.

„Esminė žinia, kurią norime pasiųsti po mūsų atliktų gripo viruso tyrimų namuose ir mokyklose, yra ta, kad mes galime pasigauti virusą liesdami kasdien dažnai liečiamus objektus. Ant jų viruso gali būti nedaug, bet jo ten tikrai yra“, – sakė mokslininkas.

Kaip ilgai koronavirusas išgyvena ant tokių objektų?

Viruso išgyvenamumui itin svarbi temperatūra ir drėgmė. „Tas viruso išgyvenamumo laikas itin varijuoja, – sakė dr. Benas Killingley. – Viskas priklauso nuo paviršiaus tipo, temperatūros ir drėgmės. Tai gali būti kelios valandos, tačiau to tikrai pakanka, kad žmonės paliestų ir potencialiai užsikrėstų.“

„Gripo virusas ant žmogaus rankų iš tiesų išlieka gerokai trumpiau, nes čia jis greitai išdžiūna. Tačiau kadangi žmonės dažnai liečia veidą – kartais 15 kartų per valandą, to pakanka, kad žmogus potencialiai užsikrėstų“, – paaiškino ekspertas.

Kokia tikimybė užsikrėsti virusu nuo kokio nors daikto?

Kai kurios mokyklos ir įmonės pranešė dėl viruso atlikusios kruopštaus valymo darbus siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką. Tačiau dr. Benas Killingley sako, kad iš esmės tai yra „loterija“. Jo teigimu, žmogui rizika užsikrėsti priklauso nuo jo paties asmeninės higienos.

„Tikrai nepasisektų, nes tai yra šiokia tokia loterija. Iš tiesų tai yra akumuliacinė rizika liečiant daug daiktų, o tuomet liečiant veidą. Štai būtent čia ir svarbi rankų higiena. Jeigu liečiate daug daiktų, o rankas plaunate tik kokį kartą kas valandą, tuomet tai yra pakankama rizika“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat perspėja žmones nepasikliauti tik apsauginėmis kaukėmis.

„Galima suprasti, kodėl žmonės tai daro. Kiekvienoje nuotraukoje matome žmones, vilkinčius veido kaukes. Tačiau kaukės neapsaugo nuo infekcijos, – sakė dr. Benas Killingley. – Jos yra naudingos sveikatos priežiūros institucijų darbuotojams, tačiau jas reikia reguliariai keisti. Kaukę neefektyvu nešioti ilgiau nei 30 minučių. Tačiau kai kurie žmonės tą pačią kauką nešioja visą dieną ir dar liečia veidą. Geriausias dalykas yra laikytis visuomenės sveikatos kampanijos nurodymų ir daryti paprasčiausią dalyką: reguliariai ir gerai plauti rankas.“