Mokslininkai, dirbantys įvairių šalių mokslinio tyrimo įstaigose, siūlo savo metodus, sprendžiant sutuoktinių problemas bendrame gyvenimo kelyje, rašoma „Journal of Experimental Social Psychology“.

Turi būti tikslus pareigų pasidalijimas šeimoje

Pasak mokslininkų, viena didžiausių problemų – sutuoktinių amžiaus skirtumas. Vienos (Austrija) universiteto bendradarbiai nustatė, kad pačios tvirčiausios santuokos – tos, kur vyras vyresnis už žmoną ketveriais ar šešeriais metais.

Kitas labai svarbus dalykas – tikslus pareigų pasidalijimas šeimoje. Nesvarbu, kas plauna indus, o kas uždirba pinigus. Svarbiausia, kad tai darytų tas, kam geriau pavyksta, ir kad žinotų, jog antrasis partneris galėtų juo pasikliauti. Būtent tokiais atvejais žmonės imasi atsakomybės, kartu sutvirtindami ir tarpusavio santykius.

Mokslininkai įsitikinę, kad sutuoktiniai turi nuolat bendrauti, kalbėtis vienas su kitu. Amerikiečių psichologo Alano Bardjastlo manymu, norint, kad tarpusavio santykiai būtų geri, pakanka per dieną pabendrauti bent pusvalandį. Pasak jo, gaila, bet daugelis porų neleidžia sau net tokios nedidelės bendravimo dozės.

Problemiškai santuokai turi įtakos pakankamai ilgas ikivedybinis periodas, kai pora gyvena „sumetusi skudurus“. Techaso universiteto psichologai nustatė, kad ilgiausiai „saldus periodas“ turėtų tęstis iki pusantrų metų. O jauni žmonės, pernelyg skubantys susituokti, taip pat gali labai greitai išsiskirti dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Ir priešingai, tie, kurie draugauja kelerius metus, greičiausiai nepasitiki vienas kitu. Todėl vėliau ir jų bendrame santuokiniame gyvenime gali stigti pasitikėjimo bei meilės.

Sukurto metodo pagrindas – nesutarimų analizė

Ar galima išvengti taip vadinamų nepataisomų klaidų, kurios ir priverčia sutuoktinius pasukti skirtingais keliais?

Psichologijos profesorius Johnas Gottmanas ir matematikos profesorius Jamesas Murrey‘us, dirbantys Sietlo (JAV) universitete, dešimtį metų stebėjo 700 sutuoktinių porų asmeninio gyvenimo peripetijas.

Skrupulingai ir kruopščiai atlikti tyrinėjimai suteikė jiems galimybę išvesti unikalią formulę, kuria, pasak mokslininkų, galima 95 proc. tikslumu nustatyti, kiek laiko sutuoktiniai gali pragyventi kartu ir kas juos gali išskirti – tik mirtis ar nesibaigiantys konfliktai, barniai ir rietenos.

Amerikiečių mokslininkų sukurtas metodo pagrindas – nesutarimų, kylančių tarp vyro ir moters, analizė. Norėdami gauti objektyvius rezultatus Gottmanas ir Murrey‘us įvertino įvairias intonacijas, mimiką ir gestus pagal devynių balų skalę, skirdami jiems atitinkamus balus priklausomai nuo emocinių „atspalvių“ ir stiprumo. Pavyzdžiui, pajuokavimas, kuris galėjo sukelti partnerio šypseną, buvo įvertintas +2 balai, o negatyviai pavartotas žodis „kvailys“ – -4 balai.

Tvirtos poros demonstravo prisirišimo ženklus

Eksperimento metu sutuoktiniams buvo siūloma pasiginčyti jiems patinkančiomis temomis, kurios galėtų sukelti atitinkamas emocijas. Pavyzdžiui, tokiais svarbiais klausimais šeimos gyvenime, kaip pinigai, seksas, politika ir vaikų auklėjimas. Diskusijų metu tyrinėtojai skaičiavo negatyvius ir pozityvius signalus, kuriais keitėsi sutuoktiniai.

Mokslininkai išsiaiškino, kad bene tvirčiausios poros ir audringų debatų metu tiesiogiai ar netiesiogiai demonstravo prisirišimo ženklus. Tai buvo prisilietimai vienas prie kito, geranoriški gestai, neįžeidžiantys pajuokavimai, ironija ir saviironija. O probleminės poros oponavo agresyviai gestikuliuodamos, o mimika reikšdavo sarkastiškas pastabas ir visaip kitaip rodė savo susierzinimą bei nepakantumą.

Kas yra santuokinio gyvenimo laimė?

Idealus atitikimas – tai penki teigiami signalai prieš vieną neigiamą. Būtent laikantis tokios proporcijos garantuojama ilga ir laiminga santuokinė sąjunga. Tokiais atvejais partneriai domisi vienas kitu, todėl šeimoje dažnai pasitariama ir dominuoja meilė.
Mokslininkų tvirtinimu, didžiausias gerų tarpusavio santykių priešas – abejingumas, kai sutuoktiniai ginčijasi negirdėdami ir neklausydami vienas kito.