Mugė Stratforde: Lietuvos pristatymas ar pasityčiojimas - Anglija.lt
 

Mugė Stratforde: Lietuvos pristatymas ar pasityčiojimas 

Zita Čepaitė


Pernai kalėdinė mugė Stratforde buvo surengta pirmą kartą ir joje daugiausia dalyvavo verslu užsiimantys Anglijos lietuviai. Šiemetinė mugė buvo gerokai didesnė ir į Londoną atviliojo nemažai verslininkų iš Lietuvos. Tačiau ne visi buvo patenkinti – vieni dėl to, kad jų prekė nebuvo paklausi, kitiems nepatiko tai, kaip Lietuva pristatoma.

“Galvojome, kad būsime pristatomi ir būsime įdomūs senosios Europos gyventojams, o pasirodo, esame pristatinėjami mažajai Afrikai. Nelabai suprantame, kokia to renginio prasmė. Planavome vienaip, o apsisuko 180 laipsnių kampu”, - sakė Lietuvoje gerai žinomas kalvis iš Mosėdžio Audrius Kasparas. Jo žmona Daiva neslėpė nusivylimo, kad per trejetą mugės dienų nieko nepavyko parduoti.

“Va, tik dabar, mugei baigiantis, porą dirbinių pardaviau. Iš to džiaugsmo varpeliu ėmiau skambinti, tai ir to paties pirkėjo vos mirtinai neišgąsdinau”, – savo emocijų neslėpė moteris.

Iš metalo plastikos dirbinių besiverčianti šeimyna per vėlai suprato, kad lietuvių kalėdinė mugė Stratforde - ne ta vieta, kur perkami brangūs, net po porą šimtų ir daugiau svarų kainuojantys židinio įrankiai, žvakidės ar metalinės interjero detalės. “Turėjo būti informuota, kokiame rajone ir kuo prekiauti, nes tai, kuo mes prekiaujame, vietinei publikai nelabai įdomu. Čia gali bananus importuoti, o ne tokius dalykus”, – pritarė žmonai Audrius.

Lygino su Prienais

Karčių žodžių negailėjo ir kiti rankų darbo meno dirbinius parduoti atvykę mugės dalyviai iš Lietuvos.

“Londonas - tai ne Prienai, Prienuose po kelis tūkstančius eina susirinkti iš kaimo žmonių, o čia milijoninis miestas. Lietuvoje per tą laiką jau būčiau susirinkęs tris kartus daugiau ir nekainuotų kelionė. Aš čia uždirbau tūkstantį ir dar tris tūkstančius turiu nuostolio, nė ketvirtadalio to, ką atsivežėme, nepardaviau”, – sakė su angelų, varpelių ir kitokių keramikinių dirbinių gausybe į Londoną atvykęs tautodailininkas Sigitas Jokubaitis.

Jis džiaugėsi bent tuo, kad nakvynė nekainuoja, nes apsistojo pas Londone gyvenančią dukrą, tačiau neparduotų dirbinių gabenti atgal nebuvo nusiteikęs ir sakė galvojąs, gal dar kur pavyks paprekiauti.

Kaziukas - geriau

Originalius stiklo papuošalus atvežusi dailininkė Danguolė Matijošienė irgi sakė, kad įspūdžiai nekokie. “Čia turi būti labai pigios prekės, jei daugiau nei 10 svarų kainuoja, sunku. Prekybos centras pasako, kas čia ko vertas, autoriniams darbams ne vieta.”

Tačiau ji šią kelionę nusprendė išnaudoti susipažinimui su Londono teikiamomis galimybėmis. “Apsižiūrėjome, apsiklausinėjome, gal kur kokie menininkų turgūs yra, ten bandysime. Kaziuko mugėje Vilniuje žymiai geriau, labai perka, vertina rankų darbą, o čia kažkaip nelabai”, – sakė dailininkė.

Tačiau ne visiems nesisekė. Iš Vilniaus atvykusi šalikėliais ir gintaru prekiaujanti Rūta Bražinskienė nebuvo nusivylusi nei mugės vieta, nei Londone gyvenančiais tautiečiais. “Lietuviai labai malonūs, pasiilgę Lietuvos, perka gintarą. Sakė, dabar jau norisi gintarinius papuošalus nešioti, įspūdis tikrai geras”, – kalbėjo Rūta.

Neblogai prekyba ėjo ir religiniais dirbiniais – krikščioniškomis atvirutėmis, kryžiukais, rožančiais ar kalėdiniais suvenyrais. “Ilgai svarstėme, vežt nevežt, bet nusprendėme pabandyti. Perka, kam reikia, o kam ne – net nežiūri. Anglai perka mažai, daugiausia domisi afrikiečiai ir patys lietuviai”, – sakė Edita iš Palangos.

Dėmesio netrūko dešrelėms ir tortams

Londone gyvenantys lietuviai verslininkai kalėdinę mugę visų pirma stengėsi išnaudoti kaip galimybę pristatyti savo prekes ir paslaugas, tad dažnas rūpinosi ne tiek prekyba, kiek savo veiklos ir savo įmonės pristatymu. Skanus troškintų kopūstų ir dešrelių kvapas sušalusius ir išalkusius viliote viliojo prie “Provincijos” palapinės.

“Mes dalyvaujame pirmą kartą, labai nenusivylėme, daug pardavėme, bet svarbiausia, kad turėjome progą ištirti, kas žmonėms patinka, žinosime, ką galime siūlyti parduotuvės lankytojams“, – sakė parduotuvės “Provincija” direktorė Jūratė East. Ji teigė planuojanti išplėsti parduotuvės veiklą, seniai galvojusi atidaryti virtuvę, bet niekaip neapsisprendusi, ko žmonėms reikia, ir dabar po mugės sakė supratusi, kokia kryptimi vystyti verslą.

Gretimoje palapinėje įsikūrę kepyklos “Amber Bakery” atstovai teigė, kad šviežios bandelės ir pyragai turėjo didelę paklausą, bet svarbiausia, kad itin daug žmonių domėjosi galimybe užsisakyti originalius proginius tortus, kuriuos kepėjai galėjo ir pademonstruoti, ir papasakoti, kaip jie gaminami.

Tapo mugės žvaigždėmis

Tačiau tikrosiomis mugės žvaigždėmis tapo tautiniais apdarais pasipuošusios moterys iš Šiaurės Lietuvos – Stefa Strakšienė ir Nijolė Šuopienė, atstovaujančios Lietuvos kulinarinio paveldo fondui. Moterys sūrius gamina iš savo ūkyje primelžto pieno pagal senovines tradicijas, be jokių konservantų ir kitų priedų. Moterys pripažįsta, kad sūrių kainos nėra mažos, tačiau sakė nė iš vieno lietuvio neišgirdusios nusiskundimų, kad brangu.

O kaip anglai, ar domisi?

Pirmas jų klausimas būna – ar vietoj gaminate? Galvoja, kad mes perparduodame, negali patikėti, kad sūriai mūsų pačių gaminti ir iš Lietuvos atvežti.
Sūrius ragavo ir gerai jų skonį įvertino ir mugės atidaryme dalyvavusi bei lietuviško maisto ragavusi New Hamo vicemerė Christine Bowden.

“Mes turime daug įvairių bendruomenių Newhame ir mums patinka kiekvienos iš jų rengiamos šventės. Malonu, kad lietuviai švenčia Kalėdas ir šios mugės metu turi galimybę parodyti visa, ką turi gražaus. Aš pati įsigijau keletą dalykų, o ir maistas, kurio ragavau, labai patiko”, – sakė “Infozonai” mero pavaduotoja C.Bowden.

Vaikai pasigedo eglės

Į mugės atidarymą susirinko nemažas būrys lietuvių vaikų – kai kurie iš jų tikėjosi, kaip ir pernai, išvysti, kaip bus uždegama New Hamo savivaldybei lietuvių dovanota Kalėdų eglė. Tačiau šiemet eglės nebuvo. LR ambasados patarėja ekonomikai Janė Hanel sakė, kad dėl to, jog statomas tiltas į geležinkelio stotį ir pusė teritorijos užtverta, eglei vietos šiemet neliko. “Galėjome statyti labai nedidelę eglutę, o nuėmus palapines ji būtų atrodžiusi labai juokingai, sakytų visi - lietuviai dovanojo vargingą eglutę. Tai vietoje eglės buvo nutarta vienodai papuošti visas palapines, kad atrodytų šventiškai”, – sakė J.Hanel.

Beje, kitais metais mugę gali tekti rengti kitoje aikštėje. “Čia rengti muges bus uždrausta, nes bus pastatytas tiltas, kuris eis tiesiai į aikštę ir tos erdvės tarp stoties ir prekybos centro nebeliks”, – sakė ambasados patarėja, patikinusi, kad jau gautas New Hamo savivaldybės pažadas kitais metais mugę rengti anapus Stratfordo prekybos centro esančioje aikštėje.

Tris dienas trukusią lietuvišką kalėdinę mugę antrus metus iš eilės Meridiano aikštėje prie Stratfordo metro stoties organizavo Lietuvos komercijos rūmai ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje. Šiemet, pasak organizatorių, mugėje dalyvavo dvigubai daugiau prekeivių nei pernai, pusė jų atvyko iš Lietuvos.

Zita Čepaitė


Pernai kalėdinė mugė Stratforde buvo surengta pirmą kartą ir joje daugiausia dalyvavo verslu užsiimantys Anglijos lietuviai. Šiemetinė mugė buvo gerokai didesnė ir į Londoną atviliojo nemažai verslininkų iš Lietuvos. Tačiau ne visi buvo patenkinti – vieni dėl to, kad jų prekė nebuvo paklausi, kitiems nepatiko tai, kaip Lietuva pristatoma.

“Galvojome, kad būsime pristatomi ir būsime įdomūs senosios Europos gyventojams, o pasirodo, esame pristatinėjami mažajai Afrikai. Nelabai suprantame, kokia to renginio prasmė. Planavome vienaip, o apsisuko 180 laipsnių kampu”, - sakė Lietuvoje gerai žinomas kalvis iš Mosėdžio Audrius Kasparas. Jo žmona Daiva neslėpė nusivylimo, kad per trejetą mugės dienų nieko nepavyko parduoti.

“Va, tik dabar, mugei baigiantis, porą dirbinių pardaviau. Iš to džiaugsmo varpeliu ėmiau skambinti, tai ir to paties pirkėjo vos mirtinai neišgąsdinau”, – savo emocijų neslėpė moteris.

Iš metalo plastikos dirbinių besiverčianti šeimyna per vėlai suprato, kad lietuvių kalėdinė mugė Stratforde - ne ta vieta, kur perkami brangūs, net po porą šimtų ir daugiau svarų kainuojantys židinio įrankiai, žvakidės ar metalinės interjero detalės. “Turėjo būti informuota, kokiame rajone ir kuo prekiauti, nes tai, kuo mes prekiaujame, vietinei publikai nelabai įdomu. Čia gali bananus importuoti, o ne tokius dalykus”, – pritarė žmonai Audrius.

Lygino su Prienais

Karčių žodžių negailėjo ir kiti rankų darbo meno dirbinius parduoti atvykę mugės dalyviai iš Lietuvos.

“Londonas - tai ne Prienai, Prienuose po kelis tūkstančius eina susirinkti iš kaimo žmonių, o čia milijoninis miestas. Lietuvoje per tą laiką jau būčiau susirinkęs tris kartus daugiau ir nekainuotų kelionė. Aš čia uždirbau tūkstantį ir dar tris tūkstančius turiu nuostolio, nė ketvirtadalio to, ką atsivežėme, nepardaviau”, – sakė su angelų, varpelių ir kitokių keramikinių dirbinių gausybe į Londoną atvykęs tautodailininkas Sigitas Jokubaitis.

Jis džiaugėsi bent tuo, kad nakvynė nekainuoja, nes apsistojo pas Londone gyvenančią dukrą, tačiau neparduotų dirbinių gabenti atgal nebuvo nusiteikęs ir sakė galvojąs, gal dar kur pavyks paprekiauti.

Kaziukas - geriau

Originalius stiklo papuošalus atvežusi dailininkė Danguolė Matijošienė irgi sakė, kad įspūdžiai nekokie. “Čia turi būti labai pigios prekės, jei daugiau nei 10 svarų kainuoja, sunku. Prekybos centras pasako, kas čia ko vertas, autoriniams darbams ne vieta.”

Tačiau ji šią kelionę nusprendė išnaudoti susipažinimui su Londono teikiamomis galimybėmis. “Apsižiūrėjome, apsiklausinėjome, gal kur kokie menininkų turgūs yra, ten bandysime. Kaziuko mugėje Vilniuje žymiai geriau, labai perka, vertina rankų darbą, o čia kažkaip nelabai”, – sakė dailininkė.

Tačiau ne visiems nesisekė. Iš Vilniaus atvykusi šalikėliais ir gintaru prekiaujanti Rūta Bražinskienė nebuvo nusivylusi nei mugės vieta, nei Londone gyvenančiais tautiečiais. “Lietuviai labai malonūs, pasiilgę Lietuvos, perka gintarą. Sakė, dabar jau norisi gintarinius papuošalus nešioti, įspūdis tikrai geras”, – kalbėjo Rūta.

Neblogai prekyba ėjo ir religiniais dirbiniais – krikščioniškomis atvirutėmis, kryžiukais, rožančiais ar kalėdiniais suvenyrais. “Ilgai svarstėme, vežt nevežt, bet nusprendėme pabandyti. Perka, kam reikia, o kam ne – net nežiūri. Anglai perka mažai, daugiausia domisi afrikiečiai ir patys lietuviai”, – sakė Edita iš Palangos.

Dėmesio netrūko dešrelėms ir tortams

Londone gyvenantys lietuviai verslininkai kalėdinę mugę visų pirma stengėsi išnaudoti kaip galimybę pristatyti savo prekes ir paslaugas, tad dažnas rūpinosi ne tiek prekyba, kiek savo veiklos ir savo įmonės pristatymu. Skanus troškintų kopūstų ir dešrelių kvapas sušalusius ir išalkusius viliote viliojo prie “Provincijos” palapinės.

“Mes dalyvaujame pirmą kartą, labai nenusivylėme, daug pardavėme, bet svarbiausia, kad turėjome progą ištirti, kas žmonėms patinka, žinosime, ką galime siūlyti parduotuvės lankytojams“, – sakė parduotuvės “Provincija” direktorė Jūratė East. Ji teigė planuojanti išplėsti parduotuvės veiklą, seniai galvojusi atidaryti virtuvę, bet niekaip neapsisprendusi, ko žmonėms reikia, ir dabar po mugės sakė supratusi, kokia kryptimi vystyti verslą.

Gretimoje palapinėje įsikūrę kepyklos “Amber Bakery” atstovai teigė, kad šviežios bandelės ir pyragai turėjo didelę paklausą, bet svarbiausia, kad itin daug žmonių domėjosi galimybe užsisakyti originalius proginius tortus, kuriuos kepėjai galėjo ir pademonstruoti, ir papasakoti, kaip jie gaminami.

Tapo mugės žvaigždėmis

Tačiau tikrosiomis mugės žvaigždėmis tapo tautiniais apdarais pasipuošusios moterys iš Šiaurės Lietuvos – Stefa Strakšienė ir Nijolė Šuopienė, atstovaujančios Lietuvos kulinarinio paveldo fondui. Moterys sūrius gamina iš savo ūkyje primelžto pieno pagal senovines tradicijas, be jokių konservantų ir kitų priedų. Moterys pripažįsta, kad sūrių kainos nėra mažos, tačiau sakė nė iš vieno lietuvio neišgirdusios nusiskundimų, kad brangu.

O kaip anglai, ar domisi?

Pirmas jų klausimas būna – ar vietoj gaminate? Galvoja, kad mes perparduodame, negali patikėti, kad sūriai mūsų pačių gaminti ir iš Lietuvos atvežti.
Sūrius ragavo ir gerai jų skonį įvertino ir mugės atidaryme dalyvavusi bei lietuviško maisto ragavusi New Hamo vicemerė Christine Bowden.

“Mes turime daug įvairių bendruomenių Newhame ir mums patinka kiekvienos iš jų rengiamos šventės. Malonu, kad lietuviai švenčia Kalėdas ir šios mugės metu turi galimybę parodyti visa, ką turi gražaus. Aš pati įsigijau keletą dalykų, o ir maistas, kurio ragavau, labai patiko”, – sakė “Infozonai” mero pavaduotoja C.Bowden.

Vaikai pasigedo eglės

Į mugės atidarymą susirinko nemažas būrys lietuvių vaikų – kai kurie iš jų tikėjosi, kaip ir pernai, išvysti, kaip bus uždegama New Hamo savivaldybei lietuvių dovanota Kalėdų eglė. Tačiau šiemet eglės nebuvo. LR ambasados patarėja ekonomikai Janė Hanel sakė, kad dėl to, jog statomas tiltas į geležinkelio stotį ir pusė teritorijos užtverta, eglei vietos šiemet neliko. “Galėjome statyti labai nedidelę eglutę, o nuėmus palapines ji būtų atrodžiusi labai juokingai, sakytų visi - lietuviai dovanojo vargingą eglutę. Tai vietoje eglės buvo nutarta vienodai papuošti visas palapines, kad atrodytų šventiškai”, – sakė J.Hanel.

Beje, kitais metais mugę gali tekti rengti kitoje aikštėje. “Čia rengti muges bus uždrausta, nes bus pastatytas tiltas, kuris eis tiesiai į aikštę ir tos erdvės tarp stoties ir prekybos centro nebeliks”, – sakė ambasados patarėja, patikinusi, kad jau gautas New Hamo savivaldybės pažadas kitais metais mugę rengti anapus Stratfordo prekybos centro esančioje aikštėje.

Tris dienas trukusią lietuvišką kalėdinę mugę antrus metus iš eilės Meridiano aikštėje prie Stratfordo metro stoties organizavo Lietuvos komercijos rūmai ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje. Šiemet, pasak organizatorių, mugėje dalyvavo dvigubai daugiau prekeivių nei pernai, pusė jų atvyko iš Lietuvos.

 (Komentarų: 19)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: