Nuo „Perestroikos prožektoriaus“ iki sausio 13-tosios [skaitytojo prisiminimai] 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Minint sausio 13-tąją – Anglija.lt skaitytojo Kęstučio, tą naktį 1991 metais su armatūros strypu rankose budėjusio prie Klaipėdos savivaldybės, prisiminimai. „Sausio 13-tos naktį niekas nežinojo kuo viskas baigsis. Ir ten, kur šūviai neaidėjo, žmonės taip pat rizikavo viskuo, bet nepasitraukė...“
*Kalba netaisyta.

Buvęs vairuotojas S. kaip viesulas įlėkė į remonto dirbtuves ir surinko besitrinančius remonto dirbtuvėse vairuotojus.
-Greitai visi į raudonąjį kampelį. Aš tokią kalbą sukūriau! Visi darbininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai plos net atsistoję. Reikia pasitarti ir išrinkti delegatą.

Visi klusniai suėjome, juk buvo pats atgimimo įkarštis, daugelis kartu su komjaunuoliškais bilietais turėjo Sąjūdžio ženkliukus ir aktyviai dalyvavo naujos epochos kūrime. Išklausėme, paplojome lyderiui, delegavome nuo savo įmonės ir tas lyg ant sparnų nulėkė kovoti su tarybinės dvasios persisunkusia įmonės valdžia. O visos tos kovos prasidėjo nuo Gorbačiovo „Perestroikos“ ir jos „prožektoriaus“, bandžiusio tamsumas pašalinti ir kelią į naują šviesų rytojų nušviesti. Deja, „Iljičiaus lemputė“ neatlaikė įtampos ir sprogo taip, kad visą TSRS iš tos tamsumos išspjovė, bet iki to mega sprogimo teko nemažai griausmingų kalbų paklausyti ir mitinguose vėliavomis pamojuoti.

Pirmiausiai, neperspėję įmonės valdžios (kas buvo neįprasta tais laikais) pasirodė kostiumuoti vyrai iš nevietinio komjaunimo komiteto. Kaip tik tuo momentu išlindau iš po remontuojamo Kamazo ir pakliuvau tiesiai jiems į glėbį. Draugiškai ištiesė ranką, kurią nedrąsiai paspaudęs apsidairiau. Mūsų kolektyvas nemėgo „švaruolių“ vaikštančių po nelabai švariai atrodančias remonto dirbtuves, tai visada stengdavosi pasislėpti. Visi spėjo išsibėgioti, o aš pakliuvau. Prisistatė ir paklausė, kaip man sekasi važiuoti atgimstančios tarybinės šalies keliais. Tą dieną buvau labai murzinas ir piktas, todėl, įkvėptas pirmųjų televizijos laidų apie „Pertvarkos prožektorių“, išsakiau viską, pradedant mažu atlyginimu, sena mašina, po kuria reikia dažnai gulėti ir „nepelningais“ reisais. Tik partijos ir savo valdžios neliečiau.

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Minint sausio 13-tąją – Anglija.lt skaitytojo Kęstučio, tą naktį 1991 metais su armatūros strypu rankose budėjusio prie Klaipėdos savivaldybės, prisiminimai. „Sausio 13-tos naktį niekas nežinojo kuo viskas baigsis. Ir ten, kur šūviai neaidėjo, žmonės taip pat rizikavo viskuo, bet nepasitraukė...“
*Kalba netaisyta.

Buvęs vairuotojas S. kaip viesulas įlėkė į remonto dirbtuves ir surinko besitrinančius remonto dirbtuvėse vairuotojus.
-Greitai visi į raudonąjį kampelį. Aš tokią kalbą sukūriau! Visi darbininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai plos net atsistoję. Reikia pasitarti ir išrinkti delegatą.

Visi klusniai suėjome, juk buvo pats atgimimo įkarštis, daugelis kartu su komjaunuoliškais bilietais turėjo Sąjūdžio ženkliukus ir aktyviai dalyvavo naujos epochos kūrime. Išklausėme, paplojome lyderiui, delegavome nuo savo įmonės ir tas lyg ant sparnų nulėkė kovoti su tarybinės dvasios persisunkusia įmonės valdžia. O visos tos kovos prasidėjo nuo Gorbačiovo „Perestroikos“ ir jos „prožektoriaus“, bandžiusio tamsumas pašalinti ir kelią į naują šviesų rytojų nušviesti. Deja, „Iljičiaus lemputė“ neatlaikė įtampos ir sprogo taip, kad visą TSRS iš tos tamsumos išspjovė, bet iki to mega sprogimo teko nemažai griausmingų kalbų paklausyti ir mitinguose vėliavomis pamojuoti.

Pirmiausiai, neperspėję įmonės valdžios (kas buvo neįprasta tais laikais) pasirodė kostiumuoti vyrai iš nevietinio komjaunimo komiteto. Kaip tik tuo momentu išlindau iš po remontuojamo Kamazo ir pakliuvau tiesiai jiems į glėbį. Draugiškai ištiesė ranką, kurią nedrąsiai paspaudęs apsidairiau. Mūsų kolektyvas nemėgo „švaruolių“ vaikštančių po nelabai švariai atrodančias remonto dirbtuves, tai visada stengdavosi pasislėpti. Visi spėjo išsibėgioti, o aš pakliuvau. Prisistatė ir paklausė, kaip man sekasi važiuoti atgimstančios tarybinės šalies keliais. Tą dieną buvau labai murzinas ir piktas, todėl, įkvėptas pirmųjų televizijos laidų apie „Pertvarkos prožektorių“, išsakiau viską, pradedant mažu atlyginimu, sena mašina, po kuria reikia dažnai gulėti ir „nepelningais“ reisais. Tik partijos ir savo valdžios neliečiau.

 (Komentarų: 4)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: