Neseniai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) aukščiausias karo vadas paprašė įgaliojimų parengti išsamius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos planus. Tačiau tai gali sukelti didelį skilimą Aljanse, kuriame nesutariama kaip elgtis su Rusija, rašo "Radio Free Europe/Radio Liberty"(Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo) korespondentas Ahto Lobjakas (Ahtas Lobjakas).

Ši iniciatyva pradėta praėjus vos dviem mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Gruziją, kai Rusija yra vienintelė įmanoma karinė grėsmė trims Baltijos šalims.

Baltijos šalims 2004-aisiais įstojus į NATO, kai Aljansui labiausiai rūpėjo Afganistanas ir terorizmas, Rusija buvo laikoma vos ne strategine partnere. Todėl anuomet Aljansas nerengė trims Baltijos šalims jokių "gelbėjimo planų" ar išsamios gynybos strategijos. O dabar tai virto yda, atrodančia tarsi anachronizmas, kuris po įvykių Gruzijoje atidengė silpnąją NATO vietą.

Visa tai suvokęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Jamesas Craddockas (Džeimsas Kradokas), paprašė sąjungininkų pritarti gynybos planų rengimui. Bet tai padaryti nėra paprasta, nes Vokietija ir Prancūzija neoficialiai pasipriešino J.Craddocko prašymui.

Veiksmų netikėtumo atveju planavimas yra labai delikatus NATO sistemoje, ne vien todėl kad tokie planai būna slapti. Spalio 7 dieną NATO atstovas Jamesas Appathurai (Džeimsas Apaturajus) Laisvosios Europos radijui sakė, jog jam neleista viešai diskutuoti apie šiuos planus, ir pakartojo, kad Aljanso vėliava įpareigoja ginti visas nares nuo visų grėsmių.

Nuo pat įstojimo į NATO Baltijos šalys neslėpė nusivylimo, kad nesama konkrečių planų, kaip jas apginti nuo galimos Rusijos grėsmės. NATO pareigūnai sutinka, kad iš 26 narių didžiausia grėsmė kyla būtent trims Baltijos šalims. Tačiau nė viena NATO narė rytų Europoje neturi išsamių gynybos planų netikėtiems atvejams.

JAV ir Didžioji Britanija stipriai remia Baltijos šalių "gelbėjimo" planus. Vienas aukšto rango JAV pareigūnas Briuselyje spalio 7 dieną sakė, kad NATO privalo vykdyti savo kasdienes pareigas, tarp jų ir planuoti veiksmus įvairių netikėtumų atvejams. Tačiau daugelis NATO narių Europoje, ypač Prancūzija ir Vokietija, mano, kad toks planavimas galėtų atvesti į atvirą konfrontaciją su Rusija.

Tokia nuomonių skirtingybė gresia sukelti Aljanso skilimą. Po konflikto Gruzijoje, daugelio analitikų nuomone, JAV ir Europos interesai ima skirtis, kai kalbama apie Rusiją, o Vokietija ypač atrodo galinti tvirtai tarti, jog ji negali atstumti Rusijos.

Berlyno motyvai sudėtingi - tai ir Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių, ir strateginės galių pusiausvyros palaikymas. Būtent kanclerė Angela Merkel spalio 3 dieną Sankt Peterburge per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu viešai pareiškė, jog NATO narystės planą suteikti Gruzijai ir Ukrainai dar per anksti, kad šių valstybių integravimas į NATO neatitinka Vokietijos interesų.

Šį klausimą NATO gynybos ministrai svarstys gruodį vyksiančiame susitikime.

Tuo tarpu Baltijos šalys nuogąstauja, kad tokia tendencija - derintis prie Rusijos - gali iš esmės paveikti jų saugumą, o politiniai svarstymai gali pradėti ardyti NATO savitarpio gynybos įsipareigojimus.