NATO sutarė: Lietuvoje bus ir tarptautinis štabas, ir ypač greito reagavimo pajėgos 

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė dėl tarptautinių štabų įsteigimo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Taip, gynybos ministrai vieningai sutarė, kad visose šešiose valstybėse bus įkurti NATO pajėgų integravimo vienetai – štabai. Visos valstybės deklaravome, kad esame pasirengę juos priimti, mūsų sąjungininkai pasakė, kad jie pasiruošę siųsti savo karininkus ir tie štabai turėtų pradėti darbą maždaug nuo šių metų vidurio“, – po ministrų susitikimo telefonu iš Briuselio sakė J. Olekas.

Pasak ministro, Lietuvos štabas įsikurs Vilniuje, kur jau yra ruošiamos patalpos.

„Laukiame atvykstančių mūsų sąjungininkų, kad jie pasižiūrėtų ir pateiktų galutinius savo poreikius. Esame įsigiję papildomos aparatūros, technikos, kas reikalinga aprūpinti tokį štabą“, – sakė gynybos ministras.

Pagal susitarimą, apie pusę štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Konkretus žmonių, dirbsiančių Lietuvos štabe, skaičius, pasak J. Oleko, bus sutartas jau pradėjus štabų veiklą.

Pasak ministro, štabai padės koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu, be to, „tai yra papildoma priemonė atgrasinti potencialiam priešui“.

„Aš manau, kad tai labai svarbus pasiekimas dėl mūsų saugumo“, – sakė J.Olekas.

Koordinacinė vadavietė Vilniuje bus steigiama prie Jungtinio štabo, čia dirbtų 40-50 karininkų, iš kurių pusė būtų lietuviai. Tokie patys NATO štabai atsiras Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

„Jie (štabai) koordinuos atvyksiančių pajėgų sąveiką, pratybas su nacionalinėmis pajėgomis, – teigė ministras. – Tikimės, kad iki kito ministrų susitikimo, kuris įvyks birželį, tokie štabai jau galėtų pradėti veikti“.

Ketvirtadienį NATO šalių gynybos ministrai tarė galutinį žodį ir dėl ypač greito reagavimo pajėgų.

Ypač greitojo reagavimo pajėgos (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force – VJTF) turėtų būti sukomplektuotos po 2016 metų, tačiau Rytinių Aljanso narių prašymu, bandomajam etapui dar šiemet planuojama suburti apie 4-5 tūkst.karių iš Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šios pajėgos, skirtos pirmiausia kolektyvinei gynybai, sustiprins Aljanso pajėgumus, atsakant į kylančias grėsmes. Jas sudarys visų kariuomenės rūšių (sausumos, oro, jūrų, specialiųjų operacijų pajėgų) vienetai, budintys aukštoje parengtyje. Dalis šio junginio budės 2–3 dienų parengtyje.

NATO greitojo reagavimo pajėgų stiprinimas prasidėjo jau šiemet: padidinta budinčių pajėgų parengtis, vyksta intensyvios pratybos. Visą operacinį pajėgumą jos turėtų pasiekti 2016 metais.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje veikia nuosavos ypač greito reagavimo pajėgos iš 2,5 tūkst. karių, į grėsmę šalyje pasiruošusių reaguoti per 2-24 valandas. Šie kariai vėliau taps NATO „smaigalio pajėgų“ dalimi.

„Laikinosios pajėgos jau pradėtos formuoti ir šiais metais pradės budėjimą. Kitais metais jos peraugs į nuolatines greitojo reagavimo pajėgas“, – teigė ministras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Aljansas didina savo greitojo reagavimo pajėgas (angl. NRF – NATO Response Force) nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių. Šios pajėgos veikia nuo 2003 m.

J. Oleko teigimu, gynybos ministrų susitikimas vyko itin sklandžiai, visos Aljanso narės suprato naujųjų priemonių būtinybę, todėl sprendimai buvo priimti vieningai.

„Manau šie sprendimai tik pagerins mūsų santykius su Rusija, nes tada, kai mes nieko nedarėme, Rusija užpuolė ir Gruziją, ir Ukrainą, o kai būsime pasiruošę, būsime atlikę savo namų darbus, nuo to mūsų aplinka darysis tik saugesnė“, – kalbėjo J. Olekas.

Dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime krašto apsaugos ministras J. Olekas taip pat susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Philipu M. Breedlove ir aptarė JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras padėkojo JAV už svarų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.

Siekdama atgrasyti Rusiją, NATO pernai sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

J. Stoltenbergas: būriai bus pasirengę veikti per 48 valandas

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.

Itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju, pažymėjo J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.

„Mes nusprendėme nedelsiant steigti šešias daugiatautes vadavietes Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje“, – sakė jis.

„Kilus krizei, jos užtikrins, kad nacionalinės ir NATO pajėgos iš įvairių aljanso šalių galėtų veikti vieningai nuo pat pradžių“, – sakė NATO vadovas.

Dėl to ne tik lengviau bus galima skubiai jas dislokuoti, bet ir jos prisidės prie kolektyvinio planavimo ir padės koordinuoti karo žaidimus.

Turint virtinę bazių, galima efektyviai koordinuoti itin greito reagavimo pajėgų dislokavimą regione krizės atveju.

Šią dieną J. Stoltenbergas ne kartą aiškino, kad kolektyvinės gynybos požiūris taikomas reaguojant į Rusijos karinę, pasak jo, agresiją Ukrainoje; nes tai kėlė nerimą rytinėms NATO narėms.

Šitoks modelis taip pat taikomas ir prieš islamistų kovotojų grėsmę Irake bei Sirijoje, taip pat ir šiaurės Afrikoje.

„Mes nusprendėme, kad tokias itin aukštos parengties pajėgas sudarys sausumos armijos brigada iš maždaug 5 tūkst, karių“, – sakė jis, dar pridurdamas, kad jas parems oro ir jūros laivyno bei specialiosios pajėgos.

Priešakiniai šių pajėgų būriai „bus pasirengę veikti per 48 valandas, o kiti – per savaitę“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Itin greito reagavimo pajėgas parems dar dvi brigados, kad krizės metu būtų galima užtikrinti pastiprinimą.

Įprastos NATO greitojo reagavimo pajėgos bus didinamos iki 30 tūkst. karių nuo dabartinio 13 tūkst. skaičiaus.

A. Matonis: vadavietės užtikrins efektyvesnį NATO veikimą

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pastebi, kad Rusijos kaimynės ilgą laiką stokojo sąjungininkų fizinio buvimo jų teritorijose. Jis atkreipia dėmesį, kad netgi pernai priimti sprendimai dėl rotacinių kuopų atsiuntimo pakeitė padėtį.

„Tai pakeitė ne tik mūsų pačių savijautos mikroklimatą (jaučiamės labiau užtikrinti, jaučiame, kad NATO yra čia), bet sustiprino mūsų gynybą. Nuolat vyksta pratybos su amerikiečiais, vengrais, kitų valstybių kariais, kurie čia jau beveik devynis mėnesius. Nuolatinės struktūros, t. y. nedidelės operacinio lygmens vadavietės, kūrimas nulemtas to, kad nuolat vyksta ir vyks pratybos“, – tvirtina A. Matonis.

Jis primena, kad NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove`as prieš kelias savaites pareiškė, jog Baltijos šalių teritorijose nevyks daugiau pratybų, tačiau jos bus geriau organizuotos, labiau integruotos.

A. Matonio nuomone, tam, kad pratybos būtų sėkmingos, kariai mokėtų gerai sąveikauti, ir reikalingos jungtinės vadavietės. „Norint, kad veikimas būtų efektyvesnis, geriau vyktų pratybos, esant krizinei situacijai, sąjungininkai gautų konkretesnius, geresnius įsakymus, populiariai aiškinant, ir yra steigiamos tos nedidelės vadavietės“, – aiškina A. Matonis.

Rusija pareiškė esanti „labai susirūpinusi“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad šie NATO planai „yra ne kas kita, o kovinių aljanso pajėgumų didinimas rengiantis įvairiems scenarijams“.

„Todėl mes tikrai labai susirūpinę. Darau prielaidą, kad į šiuos sprendimus mūsų kariniai planuotojai atsižvelgs“, – sakė A. Lukaševičius.

„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Tai darome atsakydami į agresyvius veiksmus, kuriuos matome iš Rusijos pusės – tarptautinės teisės pažeidimus ir Krymo aneksiją“, – anksčiau ketvirtadienį sakė NATO Generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

Parengta pagal Delfi.lt, ELTA, BNS informaciją.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė dėl tarptautinių štabų įsteigimo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Taip, gynybos ministrai vieningai sutarė, kad visose šešiose valstybėse bus įkurti NATO pajėgų integravimo vienetai – štabai. Visos valstybės deklaravome, kad esame pasirengę juos priimti, mūsų sąjungininkai pasakė, kad jie pasiruošę siųsti savo karininkus ir tie štabai turėtų pradėti darbą maždaug nuo šių metų vidurio“, – po ministrų susitikimo telefonu iš Briuselio sakė J. Olekas.

Pasak ministro, Lietuvos štabas įsikurs Vilniuje, kur jau yra ruošiamos patalpos.

„Laukiame atvykstančių mūsų sąjungininkų, kad jie pasižiūrėtų ir pateiktų galutinius savo poreikius. Esame įsigiję papildomos aparatūros, technikos, kas reikalinga aprūpinti tokį štabą“, – sakė gynybos ministras.

Pagal susitarimą, apie pusę štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Konkretus žmonių, dirbsiančių Lietuvos štabe, skaičius, pasak J. Oleko, bus sutartas jau pradėjus štabų veiklą.

Pasak ministro, štabai padės koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu, be to, „tai yra papildoma priemonė atgrasinti potencialiam priešui“.

„Aš manau, kad tai labai svarbus pasiekimas dėl mūsų saugumo“, – sakė J.Olekas.

Koordinacinė vadavietė Vilniuje bus steigiama prie Jungtinio štabo, čia dirbtų 40-50 karininkų, iš kurių pusė būtų lietuviai. Tokie patys NATO štabai atsiras Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

„Jie (štabai) koordinuos atvyksiančių pajėgų sąveiką, pratybas su nacionalinėmis pajėgomis, – teigė ministras. – Tikimės, kad iki kito ministrų susitikimo, kuris įvyks birželį, tokie štabai jau galėtų pradėti veikti“.

Ketvirtadienį NATO šalių gynybos ministrai tarė galutinį žodį ir dėl ypač greito reagavimo pajėgų.

Ypač greitojo reagavimo pajėgos (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force – VJTF) turėtų būti sukomplektuotos po 2016 metų, tačiau Rytinių Aljanso narių prašymu, bandomajam etapui dar šiemet planuojama suburti apie 4-5 tūkst.karių iš Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šios pajėgos, skirtos pirmiausia kolektyvinei gynybai, sustiprins Aljanso pajėgumus, atsakant į kylančias grėsmes. Jas sudarys visų kariuomenės rūšių (sausumos, oro, jūrų, specialiųjų operacijų pajėgų) vienetai, budintys aukštoje parengtyje. Dalis šio junginio budės 2–3 dienų parengtyje.

NATO greitojo reagavimo pajėgų stiprinimas prasidėjo jau šiemet: padidinta budinčių pajėgų parengtis, vyksta intensyvios pratybos. Visą operacinį pajėgumą jos turėtų pasiekti 2016 metais.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje veikia nuosavos ypač greito reagavimo pajėgos iš 2,5 tūkst. karių, į grėsmę šalyje pasiruošusių reaguoti per 2-24 valandas. Šie kariai vėliau taps NATO „smaigalio pajėgų“ dalimi.

„Laikinosios pajėgos jau pradėtos formuoti ir šiais metais pradės budėjimą. Kitais metais jos peraugs į nuolatines greitojo reagavimo pajėgas“, – teigė ministras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Aljansas didina savo greitojo reagavimo pajėgas (angl. NRF – NATO Response Force) nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių. Šios pajėgos veikia nuo 2003 m.

J. Oleko teigimu, gynybos ministrų susitikimas vyko itin sklandžiai, visos Aljanso narės suprato naujųjų priemonių būtinybę, todėl sprendimai buvo priimti vieningai.

„Manau šie sprendimai tik pagerins mūsų santykius su Rusija, nes tada, kai mes nieko nedarėme, Rusija užpuolė ir Gruziją, ir Ukrainą, o kai būsime pasiruošę, būsime atlikę savo namų darbus, nuo to mūsų aplinka darysis tik saugesnė“, – kalbėjo J. Olekas.

Dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime krašto apsaugos ministras J. Olekas taip pat susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Philipu M. Breedlove ir aptarė JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras padėkojo JAV už svarų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.

Siekdama atgrasyti Rusiją, NATO pernai sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

J. Stoltenbergas: būriai bus pasirengę veikti per 48 valandas

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.

Itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju, pažymėjo J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.

„Mes nusprendėme nedelsiant steigti šešias daugiatautes vadavietes Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje“, – sakė jis.

„Kilus krizei, jos užtikrins, kad nacionalinės ir NATO pajėgos iš įvairių aljanso šalių galėtų veikti vieningai nuo pat pradžių“, – sakė NATO vadovas.

Dėl to ne tik lengviau bus galima skubiai jas dislokuoti, bet ir jos prisidės prie kolektyvinio planavimo ir padės koordinuoti karo žaidimus.

Turint virtinę bazių, galima efektyviai koordinuoti itin greito reagavimo pajėgų dislokavimą regione krizės atveju.

Šią dieną J. Stoltenbergas ne kartą aiškino, kad kolektyvinės gynybos požiūris taikomas reaguojant į Rusijos karinę, pasak jo, agresiją Ukrainoje; nes tai kėlė nerimą rytinėms NATO narėms.

Šitoks modelis taip pat taikomas ir prieš islamistų kovotojų grėsmę Irake bei Sirijoje, taip pat ir šiaurės Afrikoje.

„Mes nusprendėme, kad tokias itin aukštos parengties pajėgas sudarys sausumos armijos brigada iš maždaug 5 tūkst, karių“, – sakė jis, dar pridurdamas, kad jas parems oro ir jūros laivyno bei specialiosios pajėgos.

Priešakiniai šių pajėgų būriai „bus pasirengę veikti per 48 valandas, o kiti – per savaitę“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Itin greito reagavimo pajėgas parems dar dvi brigados, kad krizės metu būtų galima užtikrinti pastiprinimą.

Įprastos NATO greitojo reagavimo pajėgos bus didinamos iki 30 tūkst. karių nuo dabartinio 13 tūkst. skaičiaus.

A. Matonis: vadavietės užtikrins efektyvesnį NATO veikimą

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pastebi, kad Rusijos kaimynės ilgą laiką stokojo sąjungininkų fizinio buvimo jų teritorijose. Jis atkreipia dėmesį, kad netgi pernai priimti sprendimai dėl rotacinių kuopų atsiuntimo pakeitė padėtį.

„Tai pakeitė ne tik mūsų pačių savijautos mikroklimatą (jaučiamės labiau užtikrinti, jaučiame, kad NATO yra čia), bet sustiprino mūsų gynybą. Nuolat vyksta pratybos su amerikiečiais, vengrais, kitų valstybių kariais, kurie čia jau beveik devynis mėnesius. Nuolatinės struktūros, t. y. nedidelės operacinio lygmens vadavietės, kūrimas nulemtas to, kad nuolat vyksta ir vyks pratybos“, – tvirtina A. Matonis.

Jis primena, kad NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove`as prieš kelias savaites pareiškė, jog Baltijos šalių teritorijose nevyks daugiau pratybų, tačiau jos bus geriau organizuotos, labiau integruotos.

A. Matonio nuomone, tam, kad pratybos būtų sėkmingos, kariai mokėtų gerai sąveikauti, ir reikalingos jungtinės vadavietės. „Norint, kad veikimas būtų efektyvesnis, geriau vyktų pratybos, esant krizinei situacijai, sąjungininkai gautų konkretesnius, geresnius įsakymus, populiariai aiškinant, ir yra steigiamos tos nedidelės vadavietės“, – aiškina A. Matonis.

Rusija pareiškė esanti „labai susirūpinusi“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad šie NATO planai „yra ne kas kita, o kovinių aljanso pajėgumų didinimas rengiantis įvairiems scenarijams“.

„Todėl mes tikrai labai susirūpinę. Darau prielaidą, kad į šiuos sprendimus mūsų kariniai planuotojai atsižvelgs“, – sakė A. Lukaševičius.

„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Tai darome atsakydami į agresyvius veiksmus, kuriuos matome iš Rusijos pusės – tarptautinės teisės pažeidimus ir Krymo aneksiją“, – anksčiau ketvirtadienį sakė NATO Generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

Parengta pagal Delfi.lt, ELTA, BNS informaciją.

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: