Nauja Britanijos valdžia kirs per pašalpas - Anglija.lt
 

Nauja Britanijos valdžia kirs per pašalpas 

Nauja Britanijos valdžia kirs per pašalpas
/Toto foto/

Nereikia ilgai gyventi Anglijoje, kad įsitikintum, jog „pašalpiniams“ čia geriau nei dirbantiems. Tokių darbingo amžiaus, bet iš pašalpų gyvenančių žmonių Britanijoje – daugiau nei 8 milijonai. Vien invalidumo pašalpoms per metus išleidžiama 12 milijardų svarų. Naujoji valdžia užsimojo keisti pašalpų sistemą, kad jas gautų tik tie, kuriems tikrai jų reikia.

Gyvenimas iš pašalpų Britanijoje itin suklestėjo per porą pastarųjų dešimtmečių. Sociologai pastebi, jog jau išaugo karta jaunuolių, kurių tėvai niekada nebuvo dirbę. Tokią valstybės išlaikytinių psichologiją jie perdavė savo palikuonims, kurie irgi linkę gyventi iš pašalpų. Neseniai paskelbti vyriausybės duomenys atskleidė, kad pašalpų prašytojų skaičius sparčiai auga.
Pvz., Svindone esančiame Priory Vale regione šiuo metu yra 575 pašalpų prašytojai, kai 1999 m. jų buvo tik 10. Įvairiuose Londono rajonuose pašalpinių skaičius išaugo maždaug 5 kartus. Britų komentatorių teigimu, per pusantro šimto milijardų svarų mokesčių mokėtojams kainuojanti pašalpų ir paramos stokojantiems sistema skatina tingėjimą ir yra melžiama tų, kurie moka ja pasinaudoti.

Nedirba kas penktas
Statistiniai duomenys rodo, kad Britanijoje maždaug trečdalis visų darbuotojų uždirba mažiau nei 15 tūkstančių svarų per metus. Tad, kodėl pašalpas gaunantys žmonės turėtų jų atsisakyti ir eiti dirbti, jei maždaug tiek pat gali gauti nedirbdami? Be to, nemaža dalis „pašalpinių“, būdami dyki per dienas, tikrai ne knygas skaito – atskleista, kad nemaža jų dalis pragyvenimui prisiduria prekiaudami turguose, platindami narkotikus ar kontrabandines prekes bei užsiimdami kita veikla. Tad gyvenimas iš pašalpų tam tikrai grupei žmonių yra tapęs pasirinktu gyvenimo būdu.

Dykaduonių minia, kuri oficialiuose dokumentuose vadinama ekonomiškai neaktyvia, t. y., tai asmenys, kurie niekur nedirba, nesimoko ir neturi verslo, JK šiuo metu siekia 8,08 milijono. Kitaip tariant, vienas iš penkių suaugusių darbingo amžiaus žmonių Britanijoje nedirba. Šie žmonės yra tapę didžiule našta mokesčių mokėtojams, todėl natūralu, kad auga pasipiktinimas „pašalpiniais“ bei pakankamai neblogą jų gyvenimo lygį užtikrinančia sistema. Be to, tikima, kad Britanijos pašalpų sistema yra viena iš pagundų, dėl kurios į šią šalį veržiasi migrantai iš neturtingų šalių – tarp jų ir Rytų Europos.

Lietuviai pašalpinius niekina
Kiek čia gyvenančių lietuvių naudojasi socialinėmis pašalpomis – beveik neatsakomas klausimas. Jei kas ir gauna, girtis tuo nėra linkę. Pokalbių ar diskusijų metu dažniau išgirsi kaip tik priešingą dalyką – pasipiktinimą „pašalpiniais“. Dauguma sunkiai dirbančių ir mokesčius mokančių Anglijos lietuvių iš pašalpų gyvenančių visiškai nepateisina. Aišku, nė vienas neatsisako valstybės nustatytų išmokų vaikams ar laikino nedarbingumo atveju. Be to, mažas pajamas gaunantys asmenys gali kreiptis ir gauti mokestinę priemoką (angl. tax credit), galinčią siekti iki 92 svarų per savaitę. Pašalpų dokumentus tvarkančių įmonių darbuotojai teigia, kad ši mažų pajamų priemoka yra populiari tarp lietuvių, nes ji padeda išgyventi sumažėjus atlyginimui ar dirbant ne visą darbo savaitę. Tačiau sutikti lietuvių, gyvenančių vien iš pašalpų, bent man neteko.

Londone jau 5 metus gyvenanti, kambarių tvarkytoja viešbutyje dirbanti Audronė Jocienė sakė, jog ji bent keletą kartų buvo be darbo, tačiau niekada jokių pašalpų neprašė – gyvendavo iš santaupų arba iš vyro uždarbio, kol susirasdavo kitą darbą. „Kartais geriau pasitaikydavo, kitą kartą blogiau, bet per dvi tris savaites visada ką nors rasdavau. O kad pašalpų prašyčiau – ne. Kol rankas kojas turiu, jokių išmaldų nenoriu. Ar gatvėj su atkišta ranka, ar iš valstybės – man tas pats lygis. Reikia būti visai nusiritus, kad taip elgtumeis.“
Žinoma, yra ir tokių, kurie mano, jog jei tokia sistema egzistuoja, nepasinaudoti ja būtų kvaila. Tačiau daugelio kalbintų lietuvių nuomone, „benefitų“ sistema Britanijoje padeda veistis tinginiams ir skatina visuomenės degradaciją.

Pašalpos tik tiems, kas nori dirbti
Dar prieš rinkimus konservatoriai ne kartą kritikavo pašalpų sistemą, kuri sukuria visai neblogas sąlygas gyventi nedirbant, ir visiškai neskatina įsidarbinti.
Atėję į valdžią jie žada keisti visą pašalpų sistemą ir padaryti ją paprastesnę ir sąžiningesnę, nors aiškaus plano kol kas nepateikė. Tiesa, pirmieji žingsniai jau aiškūs. Konservatorių ir liberaldemokratų pateiktame vyriausybės plane numatyta peržiūrėti neįgalumo pašalpas, kurias Britanijoje šiuo metu gauna 2,6 milijonai žmonių. Kai kuriose vietovėse „neįgaliųjų“ padaugėjo net kelis kartus, o bemaž pusė neįgalumo pašalpos prašančiųjų, kaip negalią nurodo nuolatinį stresą ar depresiją. Neįgalumo pašalpomis dažnai piktnaudžiaujama, nes jos yra vienos didžiausių – 91,40 £ per savaitę. Be to, neįgalumo pašalpos gavėjas nėra įpareigotas ieškoti darbo. Tuo tarpu bedarbio (angl. job seeker) pašalpa geriausiu atveju gali siekti tik 65,45 £.

Beje, naujoji valdžia pabrėžė, kad pašalpos bus mokamos tik tiems, kas nori dirbti, ir asmenys, atsisakę antrojo darbo pasiūlymo, jų nebeteks. Taip planuojama sumažinti armiją ilgalaikių bedarbių, nededančių jokių pastangų susirasti darbą ar radus jį išlaikyti. Taip pat numatyta panaikinti daugybę šiuo metu egzistuojančių ilgalaikių bedarbių paruošimo darbui („Welfare to work“) programų ir sukurti vieningą pagalbos įsidarbinant sistemą.

Nurėš Vaiko fondo išmokas
Praėjusią savaitę naujoji valdžia paskelbė taupymo vajų visose srityse – bus naikinama daugybė vyriausybės finansuojamų programų, pusiau vyriausybinių organizacijų ir įstaigų. Taupymas palies visas sritis – sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo ir pan.

Taupymo vajus palies ir paramos vaikams programas. Naujoji vyriausybė paskelbė, kad „Child trust funds“ (Vaiko patikos fondas) skiriamas vienkartines išmokas planuojama mažinti, o vėliau visai panaikinti. Nuo rugpjūčio 1 d. vienkartinė išmoka gimus vaikui sumažėtų nuo 250 iki 50 svarų, o žemas pajamas turinčioms šeimoms ši išmoka mažėtų nuo 500 iki 100 svarų. Nuo kitų metų pradžios vienkartinių išmokų planuojama visai atsisakyti. Toks sprendimas leistų sutaupyti 320 mln. svarų Britanijos biudžeto lėšų. Iš viso konservatorių ir liberaldemokratų valdžia sutarė dar šiemet sutaupyti 6 milijardus svarų.

Zita Čepaitė

Nauja Britanijos valdžia kirs per pašalpas
/Toto foto/

Nereikia ilgai gyventi Anglijoje, kad įsitikintum, jog „pašalpiniams“ čia geriau nei dirbantiems. Tokių darbingo amžiaus, bet iš pašalpų gyvenančių žmonių Britanijoje – daugiau nei 8 milijonai. Vien invalidumo pašalpoms per metus išleidžiama 12 milijardų svarų. Naujoji valdžia užsimojo keisti pašalpų sistemą, kad jas gautų tik tie, kuriems tikrai jų reikia.

Gyvenimas iš pašalpų Britanijoje itin suklestėjo per porą pastarųjų dešimtmečių. Sociologai pastebi, jog jau išaugo karta jaunuolių, kurių tėvai niekada nebuvo dirbę. Tokią valstybės išlaikytinių psichologiją jie perdavė savo palikuonims, kurie irgi linkę gyventi iš pašalpų. Neseniai paskelbti vyriausybės duomenys atskleidė, kad pašalpų prašytojų skaičius sparčiai auga.
Pvz., Svindone esančiame Priory Vale regione šiuo metu yra 575 pašalpų prašytojai, kai 1999 m. jų buvo tik 10. Įvairiuose Londono rajonuose pašalpinių skaičius išaugo maždaug 5 kartus. Britų komentatorių teigimu, per pusantro šimto milijardų svarų mokesčių mokėtojams kainuojanti pašalpų ir paramos stokojantiems sistema skatina tingėjimą ir yra melžiama tų, kurie moka ja pasinaudoti.

Nedirba kas penktas
Statistiniai duomenys rodo, kad Britanijoje maždaug trečdalis visų darbuotojų uždirba mažiau nei 15 tūkstančių svarų per metus. Tad, kodėl pašalpas gaunantys žmonės turėtų jų atsisakyti ir eiti dirbti, jei maždaug tiek pat gali gauti nedirbdami? Be to, nemaža dalis „pašalpinių“, būdami dyki per dienas, tikrai ne knygas skaito – atskleista, kad nemaža jų dalis pragyvenimui prisiduria prekiaudami turguose, platindami narkotikus ar kontrabandines prekes bei užsiimdami kita veikla. Tad gyvenimas iš pašalpų tam tikrai grupei žmonių yra tapęs pasirinktu gyvenimo būdu.

Dykaduonių minia, kuri oficialiuose dokumentuose vadinama ekonomiškai neaktyvia, t. y., tai asmenys, kurie niekur nedirba, nesimoko ir neturi verslo, JK šiuo metu siekia 8,08 milijono. Kitaip tariant, vienas iš penkių suaugusių darbingo amžiaus žmonių Britanijoje nedirba. Šie žmonės yra tapę didžiule našta mokesčių mokėtojams, todėl natūralu, kad auga pasipiktinimas „pašalpiniais“ bei pakankamai neblogą jų gyvenimo lygį užtikrinančia sistema. Be to, tikima, kad Britanijos pašalpų sistema yra viena iš pagundų, dėl kurios į šią šalį veržiasi migrantai iš neturtingų šalių – tarp jų ir Rytų Europos.

Lietuviai pašalpinius niekina
Kiek čia gyvenančių lietuvių naudojasi socialinėmis pašalpomis – beveik neatsakomas klausimas. Jei kas ir gauna, girtis tuo nėra linkę. Pokalbių ar diskusijų metu dažniau išgirsi kaip tik priešingą dalyką – pasipiktinimą „pašalpiniais“. Dauguma sunkiai dirbančių ir mokesčius mokančių Anglijos lietuvių iš pašalpų gyvenančių visiškai nepateisina. Aišku, nė vienas neatsisako valstybės nustatytų išmokų vaikams ar laikino nedarbingumo atveju. Be to, mažas pajamas gaunantys asmenys gali kreiptis ir gauti mokestinę priemoką (angl. tax credit), galinčią siekti iki 92 svarų per savaitę. Pašalpų dokumentus tvarkančių įmonių darbuotojai teigia, kad ši mažų pajamų priemoka yra populiari tarp lietuvių, nes ji padeda išgyventi sumažėjus atlyginimui ar dirbant ne visą darbo savaitę. Tačiau sutikti lietuvių, gyvenančių vien iš pašalpų, bent man neteko.

Londone jau 5 metus gyvenanti, kambarių tvarkytoja viešbutyje dirbanti Audronė Jocienė sakė, jog ji bent keletą kartų buvo be darbo, tačiau niekada jokių pašalpų neprašė – gyvendavo iš santaupų arba iš vyro uždarbio, kol susirasdavo kitą darbą. „Kartais geriau pasitaikydavo, kitą kartą blogiau, bet per dvi tris savaites visada ką nors rasdavau. O kad pašalpų prašyčiau – ne. Kol rankas kojas turiu, jokių išmaldų nenoriu. Ar gatvėj su atkišta ranka, ar iš valstybės – man tas pats lygis. Reikia būti visai nusiritus, kad taip elgtumeis.“
Žinoma, yra ir tokių, kurie mano, jog jei tokia sistema egzistuoja, nepasinaudoti ja būtų kvaila. Tačiau daugelio kalbintų lietuvių nuomone, „benefitų“ sistema Britanijoje padeda veistis tinginiams ir skatina visuomenės degradaciją.

Pašalpos tik tiems, kas nori dirbti
Dar prieš rinkimus konservatoriai ne kartą kritikavo pašalpų sistemą, kuri sukuria visai neblogas sąlygas gyventi nedirbant, ir visiškai neskatina įsidarbinti.
Atėję į valdžią jie žada keisti visą pašalpų sistemą ir padaryti ją paprastesnę ir sąžiningesnę, nors aiškaus plano kol kas nepateikė. Tiesa, pirmieji žingsniai jau aiškūs. Konservatorių ir liberaldemokratų pateiktame vyriausybės plane numatyta peržiūrėti neįgalumo pašalpas, kurias Britanijoje šiuo metu gauna 2,6 milijonai žmonių. Kai kuriose vietovėse „neįgaliųjų“ padaugėjo net kelis kartus, o bemaž pusė neįgalumo pašalpos prašančiųjų, kaip negalią nurodo nuolatinį stresą ar depresiją. Neįgalumo pašalpomis dažnai piktnaudžiaujama, nes jos yra vienos didžiausių – 91,40 £ per savaitę. Be to, neįgalumo pašalpos gavėjas nėra įpareigotas ieškoti darbo. Tuo tarpu bedarbio (angl. job seeker) pašalpa geriausiu atveju gali siekti tik 65,45 £.

Beje, naujoji valdžia pabrėžė, kad pašalpos bus mokamos tik tiems, kas nori dirbti, ir asmenys, atsisakę antrojo darbo pasiūlymo, jų nebeteks. Taip planuojama sumažinti armiją ilgalaikių bedarbių, nededančių jokių pastangų susirasti darbą ar radus jį išlaikyti. Taip pat numatyta panaikinti daugybę šiuo metu egzistuojančių ilgalaikių bedarbių paruošimo darbui („Welfare to work“) programų ir sukurti vieningą pagalbos įsidarbinant sistemą.

Nurėš Vaiko fondo išmokas
Praėjusią savaitę naujoji valdžia paskelbė taupymo vajų visose srityse – bus naikinama daugybė vyriausybės finansuojamų programų, pusiau vyriausybinių organizacijų ir įstaigų. Taupymas palies visas sritis – sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo ir pan.

Taupymo vajus palies ir paramos vaikams programas. Naujoji vyriausybė paskelbė, kad „Child trust funds“ (Vaiko patikos fondas) skiriamas vienkartines išmokas planuojama mažinti, o vėliau visai panaikinti. Nuo rugpjūčio 1 d. vienkartinė išmoka gimus vaikui sumažėtų nuo 250 iki 50 svarų, o žemas pajamas turinčioms šeimoms ši išmoka mažėtų nuo 500 iki 100 svarų. Nuo kitų metų pradžios vienkartinių išmokų planuojama visai atsisakyti. Toks sprendimas leistų sutaupyti 320 mln. svarų Britanijos biudžeto lėšų. Iš viso konservatorių ir liberaldemokratų valdžia sutarė dar šiemet sutaupyti 6 milijardus svarų.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 48)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: