Jungtinė Karalystė (JK) žengia didžiulį žingsnį į nežinią, pradėdama formalų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procesą.

„Balsuok trauktis“ kampanija už „Brexit“, kaip ir britų vyriausybė, pažėrė nemažai pažadų dėl to, ką šaliai reikš išsiskyrimas su svarbiausiu ekonominiu partneriu.

Grupė britų įstatymų leidėjų, susibūrusių nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, apibendrino svarbiausius „Brexit“ pažadus, kurie gali būti sulaužyti vadinamo „kietojo“ pasitraukimo, kuriam jie prieštarauja, atveju.

ES prekyba

Pažadas: JK galės naudotis „tokiomis pat privilegijomis“, kokias šalis šiuo metu turi, kaip Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos narė.

Britanija ketina pasitraukti iš Europos laisvosios prekybos erdvės ir muitų sąjungos. ES pareigūnai ir įtakingos šalys, visų pirma Vokietija, aiškiai pasakė, kad ES nepriklausančios šalys negali naudotis tokiomis pat privilegijomis, kaip valstybės narės. Todėl Londonas neišvengiamai praras bent dalį privilegijų.

Prekybos susitarimai

Pažadas: daug naujų prekybos susitarimų su naujomis šalimis, kurie bus parengti pasirašyti pasitraukimo iš ES dieną.

Prekybos susitarimai yra itin sudėtingi, todėl prireikia daugelio metų, kad dėl jų būtų susiderėta. Svarbiausias spaudimą patiriančių JK pareigūnų prioritetas bus susiderėti dėl naujo prekybos susitarimo su pačia ES – be konkurencijos didžiausia JK eksporto rinka. Ekspertų teigimu, labai menkai tikėtina, jog tam pakaks dviejų metų, todėl greičiausiai prireiks kažkokio laikino sprendimo.

Pinigai

Pažadas: sutaupytos įmokos į ES biudžetą bus investuotos į viešąsias paslaugas, įskaitant 350 mln. svarų sterlingų per savaitę, teksiančių sveikatos apsaugos sistemai.

Iki šiol nėra aišku, kiek tiksliai Britanijai pavyks sutaupyti, nes iki šiol neaiškios pasitraukimo sąlygos. Tačiau daugmaž sutariama, kad nebus sutaupyta daugiau nei 190 mln. svarų per savaitę, o ir didelę jų dalį greičiausiai suvalgys neigiamas „Brexit“ poveikis JK ūkio augimui.

Šiaurės Airija

Pažadas: jokių pokyčių JK priklausančios Šiaurės Airijos ir nepriklausomos Airijos Respublikos pasienyje.

JK vyriausybė tvirtina, kad atviros sienos su Airija išlaikymas bus vienas iš „Brexit“ derybų prioritetų. Tačiau iš tiesų tai padaryti gali būti nelengva. Jei JK, kaip planuojama, pasitrauks iš ES muitų sąjungos, garantuojančios laisvą prekių judėjimą, tam tikra pasienio patikros forma gali pasidaryti neišvengiama.

Teisės

Pažadas: visiškai apsaugotos piliečių, darbuotojų ir aplinkosaugos teisės, kurias šiuo metu garantuoja narystė ES.

ES pasižymi stipriu darbuotojų teisių, sveikatos ir saugos taisyklių reglamentavimu, kaip ir vartotojų teisių bei aplinkos apsauga. Visa tai garantuoja ES teisė, tačiau daugelis nuostatų nustos galioti Britanijoje, vos tik šalis pasitrauks iš ES. Kad išsaugotų teisines garantijas, britų vyriausybė planuoja išleisti „Didįjį atšaukimo aktą“, kuris tuo pačiu metu atšauks visų ES teisės aktų galiojimą – ir pakeis juos nacionalinės teisės aktais, garantuojančiais tas pačias teises.

Saugumas

Pažadas: susitarimas dėl saugumo, palaikysiantis ir sustiprinsiantis bendradarbiavimą su ES.

Būdama ES valstybe nare, JK yra dalis Europos arešto orderio sistemos ir teisėsaugos agentūros „Europol“ narė, turinti prieigą prie Šengeno informacinės sistemos. Visiškai įmanoma, kad JK pavyks susiderėti dėl tolesnės prieigos prie europinio saugumo tinklo, kurią turi ir kai kurios kitos ES nepriklausančios šalys.

Jungtinė Karalystė

Pažadas: išsaugoti JK vienybę ir ją sustiprinti.

Per „Brexit“ referendumą JK priklausanti Škotija didele persvara balsavo už tolesnę narystę ES. Jos vyriausybė pasisako už nepriklausomybę nuo JK. Škotų lyderiai teigia, kad „Brexit“ iš esmės pakeitė aplinkybes, kokios buvo 2014 metais, kai škotų rinkėjai referendume atmetė nepriklausomybę.

Mokslas

Pažadas: sustiprinti mokslo ir tyrimų partnerystę su ES.

ES tiesiogiai sieja laisvą asmenų judėjimą ir mokslo pasiekimus. Kai Šveicarija 2014 metais nubalsavo apriboti laisvą ES piliečių judėjimą, ES nedelsdama suspendavo tos šalies „asocijuotos narės“ statusą europinėje mokslo finansavimo programoje.

Londone šiuo metu veikia Europos medicinos agentūra, tvirtinanti naujų vaistų tinkamumą vartoti visoje ES. Agentūra beveik neabejotinai išsikels po „Brexit“, ir ne viena Europos šalis, tarp jų Nyderlandai, Švedija, Danija, Vengrija ir Bulgarija, konkuruoja dėl teisės ją priimti.

Data

Pažadas: JK pasitraukimą iš ES galutinai užbaigs, įskaitant sutarčių ratifikavimą, ne vėliau kaip 2019 metais.

Premjerė Theresa May trečiadienį formaliai pradėjo JK pasitraukimo iš ES procesą. Derybos turi būti baigtos per dvejus metus. Tam, kad terminas būtų pratęstas, prireiktų visų likusių 27 ES valstybių narių pritarimo.

Th. May yra pareiškusi, kad šaliai būtų geriau pasitraukti iš ES apskritai nesutarus dėl tolesnių santykių, negu pasitraukti su blogu sandoriu. Tai gali apsunkinti derybas.

Imigracija

Pažadas: dramatiškai sumažinti imigraciją, tuo pačiu metu paliekant JK atvirą talentingiems ir įgūdžių turintiems žmonėms, kurių reikia šalies verslui.

„Brexit“ kampanijoje tai buvo vienas ryškiausių pažadų, tačiau jį imta švelninti iškart po praėjusių metų birželio 23 dieną įvykusio referendumo. Pastaruoju metu daugiau kalbama apie būtinybę „kontroliuoti“ JK sienas.

Praėjusį pirmadienį vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas sulaukė klausimo, ar vyriausybė pasirengusi nustatyti kvotas ES piliečiams, atvykstantiems į JK. Jis atsakė: „Negaliu įsivaizduoti kitokios politikos, negu orientuotos į nacionalinį interesą, kas reiktų, jog kartais mums gali reikėti daugiau, o kartais – mažiau migrantų.“

Mark Thompson, Ivana Kottasova | CNN