10 tūkst. Lt alga Lietuvoje: misija įmanoma? 

Anot jo, paprastai didesnė nei 10 tūkst. Lt algą gauna asmenys, kurie dirba vadovaujamą darbą. Kai kuriais atvejais – specialistai, dirbantys pardavimų srityje, arba tie, kurių labai trūksta rinkoje, pavyzdžiui, labai specifinės specializacijos IT specialistai.

Jo žodžius pavirtino ir „CV Online LT“ portalo marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Anot specialistės, 10 tūkst. Lt gali uždirbti ir finansų, ir IT, ir pardavimų srities specialistai.

„Matematika paprasta – kuo aukštesnė kandidato kvalifikacija, kuo daugiau atsakomybės
ir kuo mažiau tokių žmonių rinkoje, tuo atlyginimas didesnis“, – sakė ji.

Didelės algos pranašaujamos ir nekilnojamo turto tarpininkams

Tiesa, dideliais atlyginimais gali džiaugtis ne tik puikiai technologijas valdantys specialistai. „Cvmarket.lt“ portalo atstovas Povilas Kytra patikino, kad daugiau nei 10 tūkst. litų algą gauna tie specialistai, kurie sukuria didelę pridėtinę vertą.

„Pavyzdžiui, finansiniame sektoriuje, kuriame atlyginimų vidurkiai yra didžiausi, investicinio fondo valdytojas parinkdamas, į kurias akcijas investuoti, gali daryti didelę įtaką bendrovės rezultatams. Jei jo sprendimai yra geri, fondas turi didelį prieaugį, o specialistas gauna priedus proporcingai nuo rezultatų, tuomet jo atlygis gali ir smarkiai viršyti 10 tūkst. litų per mėnesį.

Kitas pavyzdys yra nekilnojamojo turto tarpininkai. Didžiąją jų darbo užmokesčio dalį sudaro komisiniai nuo sudarytų sandorių. Didelį įdirbį turintys tarpininkai iš komisinių gali uždirbti kelioliką tūkstančių per mėnesį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, kaip ir kiekvienoje srityje, didžiausius atlyginimus susirenka vienetai. Didžiąją dalį darbuotojų atspindi statistinis srities darbo užmokesčio vidurkis“, – pabrėžė jis.

Universitetai keis strategiją – ruoš plataus profilio specialistus

Šių sričių specialistus ruošiančio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė įsitikinusi, kad ateityje darbo patirties stygių kompensuos tarpdisciplininės žinios, todėl universitetai turėtų keisti studentų ruošimo strategiją.

„Šiuolaikinė darbo rinka yra itin dinamiška, verslo poreikiai kinta kasmet, todėl Lietuvos aukštojo mokslo institucijos privalo nuolat sekti ir tirti šalies verslo bei darbo rinką bei reaguoti ir adaptuoti studijų pasiūlą. Daugelis Lietuvos universitetų neprognozuoja darbo rinkos, o stengiasi ją atliepti. To negana. Nepakanka žinoti, kad potencialiai didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas technologijų ar informacinių industrijų sektoriuose, reikia naujai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją rinkoje ir numatyti verslo struktūrų transformacijas, sektorių susiliejimo tikimybes, pareigybių kaitą. Verslas, įdarbinimo įmonės vis garsiau kalba apie specialistus, kurie taps paklausiausiais darbo rinkoje ateityje – tai dvi ir daugiau specialybės kompetencijų turintys darbuotojai. Iš verslo partnerių lūpų girdime, jog įmonės pasiryžę įdarbinti darbuotojus be patirties, tik jei šie turi skirtingų profesinių žinių ir kompetencijų, geba derinti lyderystės, vadovavimo, vadybos kompetencijas su analitiniu technologiniu mąstymu“, – pastebi G. Aldonytė.

Jai pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovė spaudai Agnė Pinigienė. Ji įsitikinusi, kad konkrečios specialybės įgijimas negarantuoja, kad žmogus įsitvirtins būtent tokioje srityje, kokius mokslus baigė.

„Turime daug pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, baigę filosofiją ar filologiją studentai sėkmingai dirba reklamos, komunikacijos ar kitos srityse, ar turi sėkminga verslą. Stengiamės ugdyti tokius specialistus, kurie turėtų žinių ne tik siauroje srityje, bet mąsto ir situaciją vertina platesniame kontekste, kas leidžia pasiūlyti nestandartinius, kūrybingus ir efektyvius sprendimus pritaikomus skirtingose srityse. Žinome, kad absolventai savo profesinio gyvenimo scenarijuje karjeros posūkius daro kelis kartus ir turime įrodymų, kad tai pasiteisina, jų karjera yra sėkminga“, – sakė ji.

Universiteto atliekamų absolventų apklausų duomenimis, daugiausiai rinkoje uždirba IT, ekonomikos ir finansų, teisės bei komunikacijos srities specialistai.

Anglija.lt

Anot jo, paprastai didesnė nei 10 tūkst. Lt algą gauna asmenys, kurie dirba vadovaujamą darbą. Kai kuriais atvejais – specialistai, dirbantys pardavimų srityje, arba tie, kurių labai trūksta rinkoje, pavyzdžiui, labai specifinės specializacijos IT specialistai.

Jo žodžius pavirtino ir „CV Online LT“ portalo marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Anot specialistės, 10 tūkst. Lt gali uždirbti ir finansų, ir IT, ir pardavimų srities specialistai.

„Matematika paprasta – kuo aukštesnė kandidato kvalifikacija, kuo daugiau atsakomybės
ir kuo mažiau tokių žmonių rinkoje, tuo atlyginimas didesnis“, – sakė ji.

Didelės algos pranašaujamos ir nekilnojamo turto tarpininkams

Tiesa, dideliais atlyginimais gali džiaugtis ne tik puikiai technologijas valdantys specialistai. „Cvmarket.lt“ portalo atstovas Povilas Kytra patikino, kad daugiau nei 10 tūkst. litų algą gauna tie specialistai, kurie sukuria didelę pridėtinę vertą.

„Pavyzdžiui, finansiniame sektoriuje, kuriame atlyginimų vidurkiai yra didžiausi, investicinio fondo valdytojas parinkdamas, į kurias akcijas investuoti, gali daryti didelę įtaką bendrovės rezultatams. Jei jo sprendimai yra geri, fondas turi didelį prieaugį, o specialistas gauna priedus proporcingai nuo rezultatų, tuomet jo atlygis gali ir smarkiai viršyti 10 tūkst. litų per mėnesį.

Kitas pavyzdys yra nekilnojamojo turto tarpininkai. Didžiąją jų darbo užmokesčio dalį sudaro komisiniai nuo sudarytų sandorių. Didelį įdirbį turintys tarpininkai iš komisinių gali uždirbti kelioliką tūkstančių per mėnesį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, kaip ir kiekvienoje srityje, didžiausius atlyginimus susirenka vienetai. Didžiąją dalį darbuotojų atspindi statistinis srities darbo užmokesčio vidurkis“, – pabrėžė jis.

Universitetai keis strategiją – ruoš plataus profilio specialistus

Šių sričių specialistus ruošiančio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė įsitikinusi, kad ateityje darbo patirties stygių kompensuos tarpdisciplininės žinios, todėl universitetai turėtų keisti studentų ruošimo strategiją.

„Šiuolaikinė darbo rinka yra itin dinamiška, verslo poreikiai kinta kasmet, todėl Lietuvos aukštojo mokslo institucijos privalo nuolat sekti ir tirti šalies verslo bei darbo rinką bei reaguoti ir adaptuoti studijų pasiūlą. Daugelis Lietuvos universitetų neprognozuoja darbo rinkos, o stengiasi ją atliepti. To negana. Nepakanka žinoti, kad potencialiai didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas technologijų ar informacinių industrijų sektoriuose, reikia naujai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją rinkoje ir numatyti verslo struktūrų transformacijas, sektorių susiliejimo tikimybes, pareigybių kaitą. Verslas, įdarbinimo įmonės vis garsiau kalba apie specialistus, kurie taps paklausiausiais darbo rinkoje ateityje – tai dvi ir daugiau specialybės kompetencijų turintys darbuotojai. Iš verslo partnerių lūpų girdime, jog įmonės pasiryžę įdarbinti darbuotojus be patirties, tik jei šie turi skirtingų profesinių žinių ir kompetencijų, geba derinti lyderystės, vadovavimo, vadybos kompetencijas su analitiniu technologiniu mąstymu“, – pastebi G. Aldonytė.

Jai pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovė spaudai Agnė Pinigienė. Ji įsitikinusi, kad konkrečios specialybės įgijimas negarantuoja, kad žmogus įsitvirtins būtent tokioje srityje, kokius mokslus baigė.

„Turime daug pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, baigę filosofiją ar filologiją studentai sėkmingai dirba reklamos, komunikacijos ar kitos srityse, ar turi sėkminga verslą. Stengiamės ugdyti tokius specialistus, kurie turėtų žinių ne tik siauroje srityje, bet mąsto ir situaciją vertina platesniame kontekste, kas leidžia pasiūlyti nestandartinius, kūrybingus ir efektyvius sprendimus pritaikomus skirtingose srityse. Žinome, kad absolventai savo profesinio gyvenimo scenarijuje karjeros posūkius daro kelis kartus ir turime įrodymų, kad tai pasiteisina, jų karjera yra sėkminga“, – sakė ji.

Universiteto atliekamų absolventų apklausų duomenimis, daugiausiai rinkoje uždirba IT, ekonomikos ir finansų, teisės bei komunikacijos srities specialistai.

 (Komentarų: 4)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: