Atrodytų viskas ir taip aišku, jokių tyrimų nei nereikia – emigrantai nekenčia Lietuvos ir visus čia likusius laiko nevykėliais bei atvirkščiai – gyvenantys Lietuvoje nemėgsta ir pyksta ant svetur išvykusiųjų. Toks vaizdas piešiasi pasiskaičius komentarus Lietuvos naujienų portaluose po straipsniais apie užsienio lietuvių reikalus.

Tačiau Tautinių mažumų ir išeivijos departamento užsakymu Tarptautinės migracijos organizacijos ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas rodo, kad situacija nėra visai tokia, kaip aprašyta pradžioje.

Emigracija – baubas tiek išvykusiems, tiek likusiems

Tiesa, tyrimas atskleidžia, kad dauguma Lietuvos gyventojų patį emigracijos reiškinį vertina nepalankiai (58%). Ypač neigiamai jos atžvilgiu nusiteikę turintieji aukštąjį išsilavinimą, didesnes pajamas ir gyvenantys Vilniuje.

Tie respondentai, kurie patys gyveno užsienyje, emigraciją vertina mažumėle geriau, tačiau vis tiek požiūris į šį reiškinį apklausos duomenimis yra neigiamas. Šiek tiek nustebinti gali ir tai, kad ir patys užsienio lietuviai emigraciją vertina gana neigiamai (40%), nors ir šiek tiek pozityviau nei likusieji Lietuvoje.

Tyrėjai pastebėjo, jog užsienio lietuvių vertinimai labai priklauso nuo to, ar lankosi ir kaip dažnai jie lankosi Lietuvoje. Tie, kurie dažniau lankosi Lietuvoje (du ir daugiau kartų per metus), gerokai kritiškiau vertina emigracijos iš Lietuvos reiškinį (55% vertina neigiamai), nei tie, kurie į Lietuvą sugrįžta tik kartą per metus ar iš viso nebesilanko (14% neigiamų vertinimų, 50% teigiamų). Pagal tyrimo duomenis atrodytų, kad geresnis informuotumas apie realią padėtį Lietuvoje sukelia negatyvesnį emigracijos vertinimą.

Įdomu ir tai, kad labiau neigiamai emigraciją vertina gyvenantieji už Europos Sąjungos ribų bei vyresni žmonės. Emigracijos vertinimas labai priklauso ir nuo to, ar patys užsienio lietuviai nori grįžti į Lietuvą, ar ne: iš nenorinčiųjų grįžti į Lietuvą ją nepalankiai vertina tik maždaug kas penktas-šeštas (18%), tarp norinčiųjų tokių daugiau nei trečdalis (38%). Tačiau nepalankiausiai emigraciją vertina neapsisprendusieji dėl grįžtamosios migracijos.

Emigruoti visam gyvenimui - smerktina

Didžioji dauguma gyventojų palankiai vertina trumpalaikes keliones ir keleto mėnesių darbą užsienyje. Ketvirtadalis gyventojų nepalankiai vertina kelerių metų darbą užsienyje, o daugiau kaip du trečdaliai – palankiai. Daugiau nepalankių vertinimų yra tarp pagyvenusių žmonių (32%).

Dauguma smerkia emigraciją iš Lietuvos visam laikui (daugiausia pagyvenę ir vilniečiai), tačiau daugiau kaip ketvirtadalis (27%) tam pritaria. Labiau pritaria jaunimas (37%), bedarbiai (40%), kaimo žmonės (36%).

Užsienio lietuvių bendruomenių atstovų vertinimai gana panašūs, tačiau kiek palankesni laikinos migracijos atžvilgiu. Antra vertus, emigraciją visam laikui jie vertina gal net kritiškiau – palankiai tokią emigraciją vertina tik 23% respondentų.

Tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsienio lietuviai trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos vertina palankiai („žmonės praplečia akiratį, jaunimas gauna galimybę studijuoti užsienyje“; „visuomet sveika įgauti tarptautinės patirties ir parvežti ją Lietuvai“, „sveikintina išvažiuoti į užsienį tam, kad pažvelgtumei į save iš šono, išsigrynintum tikrąsias vertybes, išmoktum globaliau mąstyti“), tačiau mano, kad emigracija iš Lietuvos visam laikui yra neigiamas, Lietuvai nenaudingas reiškinys.

Į Airiją – sveikintina, į Arabų Emyratus - peiktina

Pasirodo, kad labai skirtingai vertinama emigracija pagal tai, kur išvykstama. Pavyzdžiui daugiau kaip pusė gyventojų teigiamai vertina emigraciją į Jungtinę Karalystę, JAV, Vokietiją, ypač Airiją. Kiek santūriau vertinama emigracija į Ispaniją. Neigiamai vertinama emigracija Rytų kryptimi: į buvusias TSRS respublikas, Turkiją, Arabų Emyratus.

Pasak tyrimo autorių, ypač dideli skirtumai išryškėja vertinant skirtingų kategorijų žmonių emigraciją – vienų (pvz., bedarbių) išvykimas neribotam laikui vertinamas labai palankiai (82 proc.), kitų (pvz., jaunų šeimų, paliekančių savo vaikus seneliams, giminaičiams) – ypač neigiamai (83 proc. nepalankių vertinimų).

Palankiai žiūrima ir į nusikaltėlių išvykimą iš Lietuvos.

Prasilenkia išvykusiųjų ir likusiųjų nuomonės

Nors patį emigracijos reiškinį daugelis vertina nepalankiai, tačiau visai kas kita, kai kalba pasisuka apie žmones – emigrantus. Tyrimas paneigia mitą apie tai, kad jie Lietuvoje yra nemėgiami. Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai vertina važiuojančiuosius dirbti į užsienį. Emigrantus palankiai vertina visos gyventojų grupės. Ypač palankiai juos vertina jaunimas (83%), rusai (82%), turintieji mažesnes pajamas (81%), darbininkai (83%). Daugiau nepalankiai vertina pensininkai (24%).

Palankus emigrantų vertinimas prasilenkia ne tik su įsigalėjusiu stereotipu, išryškėjančiu straipsnių komentarų kovose, bet ir su pačių emigrantų įsivaizdavimu kaip juos vertina Lietuvoje likusieji.

Tyrimo duomenimis, užsienio lietuviai mano, kad Lietuvos visuomenėje dominuoja neigiamas požiūris į emigravusiuosius (81%), ypač tai pastebi vyresni emigrantai (40 + amžiaus grupėje tokią nuomonę išreiškė net 90%), ir tik maždaug kas penktas užsienio lietuvis mano priešingai (21%). Beje, net 30% apklaustų emigrantų mano, kad per pastaruosius 3–5 metus šis požiūris į juos iš Lietuvos dar pablogėjo.

Mėgstami – dėl pinigų, keikiami – dėl Tėvynės išdavystės

Manoma, kad teigiamas požiūris daugiausia sietinas su ekonomine nauda, kurią emigrantai duoda savo šeimai, artimiesiems; taip pat dėl pagerėjusių sąlygų darbo rinkoje likusiems Lietuvoje. Teigiamas požiūris siejamas ir su nusikaltėlių emigracija, pagerėjusiu kriminogeniniu fonu Lietuvoje.

Neigiamo požiūrio (kaip nurodo patys emigrantai) priežastys yra įvairios, pradedant kaltinimais patriotiškumo stoka, pavydu, privilegijų reikalavimu ir baigiant pykčio dėl parsivežtų pinigų švaistymo ar naudojimosi Lietuvos socialine sistema.

Tyrimas atskleidžia ir tai, kad užsienio lietuvių nuomone, dėl prasto jų įvaizdžio kalti ir jie, nes netinkamai elgiasi tiek išvykę į užsienį, tiek sugrįžę (47%); taip pat kaltinama žiniasklaida, nes nuolat neigiamai vertina emigravusiuosius (53%). Dauguma užsienio lietuvių įsitikinę, kad Lietuvos gyventojai tiesiog yra nusistatę prieš emigravusiuosius (76%).

Tyrimo autoriai sako, kad lyginant surinktus duomenimis atrodo, kad ši užsienio lietuvių nuomonė nevisiškai atitinka tikrovę ir užsienio lietuviai kiek perdėtai reaguoja ir vertina Lietuvos gyventojų neigiamą nusistatymą. Juolab, kad paklausti, ko reikia, kad neigiamas požiūris keistųsi, atsakymą „žmonių savimonė turi keistis“ nurodė tik 4,5% respondentų.