Jo teigimu, įmonės vežėjai dar nesusidūrė su problemom JK ir Prancūzijos pasienyje. „Bet niekada nežinai, dėl ko gali kilti problemų”, – sako M. Braška. Nors siuntų gabentojai pripažįsta – ruoštis šiam etapui teko nemažai. „Vienas iš pagrindinių pokyčių po Brexit yra tai, kad kartu su siunta, prašome vairuotojui paduoti siuntoje esančių daiktų sąrašą su daiktų vertėmis.  Daiktų sąrašo formą ir pildymo pavyzdį išsiunčiame kiekvienam klientui po užsakymo registracijos”, – sako M. Braška. 

Ar persikraustant galima pervežti daiktus?

Tuo metu JK lietuviams kyla galybė klausimų, ką dabar galima siųsti į Lietuvą iš JK. O artimieji Lietuvoje taip pat nėra tikri, ar jų siuntinys, įduotas vežėjams, pasieks galutinį tikslą.

Pavyzdžiui, JK gyvenanti lietuvių šeima nerimauja, ar kraustantis iš JK į Lietuvą galima vežtis per sieną savo daiktus, baldus, buitinę techniką. Dabar vežėjai dėl to nemato problemų. M. Braška tegia, kad tokiu atveju, žmonėms reikėtų turėti įrodymų, kad jie iš tikrųjų gyveno JK tam tikrą laiką. „Kol kas tiek iš Lietuvos, tiek iš Anglijos teikiame perkraustymo paslaugas taip pat, kaip ir prieš Brexit. Bet turime tokią informaciją, kad klientams, kurie kraustosi, gali tekti pateikti dokumentus, įrodančius kad jie JK pragyveno tam tikrą laiką ir kad vežasi visus savo užgyventus daiktus. Pagrįsti, jog tikrai vyksta į Lietuvą visam laikui, o ne tik atostogoms, todėl ir vežasi savo asmeninius daiktus sau, o ne prekybai. Iki šiol nieko įrodinėti dar neteko, bet muitinės pareigūnai bet kada gali to paprašyti,”– kokių dokumentų gali reikėti pasienyje, su daiktais kraustantis į Lietuvą, portalui Anglija.lt pasakojo M. Braška.

Neaiškumas dėl maisto produktų

Kai kurie siuntų vežėjai savo interneto svetainėse aiškiai nurodo klientams esminius reikalavimus, norint išsiųsti siuntą. Suprantama, kad reikalingi siuntėjo ir gavėjo duomenys, kontaktai. Taip pat būtina užpildyti specialius dokumentus, kurių gali prireikti muitinėje. 

„Kol kas vežame visus maisto produktus, kurie vežami asmeniniams klientų poreikiams, o ne komercinėms reikmėms. Kol negavome iš muitinės pareigūnų jokių pastabų, kad negalime vežti tam tikrų maisto produktų, tol juos vežame. Bet siekiant išvengti nepatogumų klientams, prašome jų daiktų sąraše nurodyti, kad maisto produktai siunčiami asmeninėms reikmėms, kad daugelis maisto produktų namų gamybos (visokiausi konservai pagaminti mamų, močiučių - artimųjų). Šiuo metu nevežame tik greitai gendančių produktų (pvz. šaldytos produkcijos, žalios mėsos ir pan.)”, – situaciją aiškina siuntų gabenimo įmonės vadovas.

Tuo metu kai kurie siuntų gabentojai skelbia, kad į JK neveža jokių maisto produktų bei vaistų.

JK vyriausybės puslapyje pranešama, kad nuo 2021 m. balandžio iki liepos mėnesio bus taikomi papildomi pasikeitimai krovinių gabenimui iš ES į JK.

Nuo balandžio mėnesio bus taikomi papildomi pasikeitimai gyvūninės kilmės produktams (pvz., mėsai, medui, pienui arba kiaušinių produktams) ir visiems kontroliuojamiems augalams ir augaliniams produktams. Gabenant šiuos produktus bus reikalingas išankstinis pranešimas ir atitinkami sveikatos dokumentai, pvz., EHC sertifikatai. 

Nuo liepos mėnesio bus vykdoma visų produktų visapusė importo kontrolė ir patikra. Iš ES į D. Britaniją importuojamiems kroviniams bus reikalingos saugumo ir apsaugos ENS deklaracijos. Tai tas pats modelis, kuris šiuo metu naudojamas likusio pasaulio prekybai.

Mėsos ir pieno produktus įvežti į ES draudžiama

JK po išstojimo iš ES tapo trečiąja šalimi, o tai reiškia, kad jai pradėjo galioti ir trečiosioms šalims taikomos taisyklės dėl mėsos, pieno ir kt. produktų įvežimo.  Į ES draudžiama įvežti:

-mėsą ir jos produktus (lašinius, šviežią ar perdirbtą mėsą, įskaitant ir paukštieną, riebalus, dešras, mėsos konservus, tešlos gaminius, įdarytus mėsa, padažus ar sriubas su mėsa ir kt.);

-pieną ir jo produktus (pieną, sutirštintą pieną, pieno miltelius, grietinę, varškę, kefyrą, sūrį, sviestą, jogurtą, pieniškus ledus ir kt.);

–gyvūnų augintinių ėdalą, kurio sudėtyje yra mėsos ir / ar pieno produktų (šunų ir kačių ėdalą, konservus, skanėstus šunims ir kt.);

-kitus gyvūninius produktus, netinkamus vartoti žmonių maistui (bitininkystėje naudojami gyvūniniai produktai (bičių vaškas, bičių pikis) ir kt.).

IŠIMTYS (dėl mėsos ir pieno produktų), LEIDŽIAMA ĮVEŽTI:

–kūdikiams skirtus pieno miltelius, kūdikių maistą ar specialųjį gydymo tikslams skirtą maistą bei (ar) specialųjį gydymo tikslams skirtą gyvūnų augintinių ėdalą.

LR Muitinė nurodo, kad iš vaisių ir daržovių įvežti į ES galima ananasus, kokosus, durijus, bananus ir datules. Tik jie turi būti tinkamai apdoroti.

Alkoholio, tabako ir kitų prekių įvežimas į JK

„Nelydimame bagaže tabako siųsti nebuvo galima net prieš Brexit. Alkoholio kiekius taip pat ribojome, leisdavome įdėti 1-2 butelius daugiausiai, nes per didelį siuntinių kiekį būtų susidarę didžiuliai alkoholio kiekiai, kas nebuvo leidžiama ir prieš Brexit. Dabar, po Brexit, tiek tabaką, tiek alkoholį griežtai draudžiama siųsti, nėra jokių leistinų normų”, – sako bendrovės „Toras” vadovas.

JK vyriausybės puslapyje skelbiama, kad į JK alkoholio įsivežti vienam suaugusiam žmogui galima ribotą kiekį, kuris priklauso nuo alkoholio rūšies. Taigi alaus į JK galima įsivežti 42 litrus, neputojančio vyno 18 litrų. Tai pat galima atsivežti stipriųjų gėrimų ir kitų alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei 22 proc. - 4 litrus, o spirituoto vyno (pavyzdžiui, porto ar cheres’as) – 9 litrus. Putojančio vyno ir alkoholinių gėrimų iki 22 proc. stiprumo alkoholio įvežti leidžiama 9 litrus. Pavyzdžiui, galite įsivežti 4,5 litro spirituoto vyno ir 2 litrus stipriųjų gėrimų

Už deklaruotą alkoholį gali tekti sumokėti PVM, muito ir akcizo mokesčius.

Tabako prekėms taip pat yra ribojimai. Į JK vienam suaugusiam galima įvežti 200 cigarečių, 100 cigarilių, 50 cigarų, 250g tabako arba 200 tabako lazdelių, skirtų elektroniniams kaitinamiems tabako prietaisams. Pavyzdžiui, galima 100 cigarečių ir 25 cigarus. Už deklaruotą tabaką taip pat gali tekti sumokėti PVM, muito ir akcizo mokesčius.

Kitų prekių įsivežti galima iki 390 svarų (arba iki 270 svarų, jei atvykstate privačiu lėktuvu ar laivu). Jei viršysite sumą, mokėsite mokestį ir muitą nuo visos prekių vertės, o ne tik nuo vertės, viršijančios leidžiamą sumą. Taip pat gali tekti sumokėti importo PVM.

Pirkinys pabrango per pusę

Nuo metų pradžios Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos šalis neteko ir vieno didžiausių bendros muitų sąjungos privalumo – laisvo prekių judėjimo be papildomų mokesčių.

Kaip patvirtino specializuotos muitinės paslaugų įmonės „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius, visos prekės, brangesnės nei 22 eurai, apmokestinamos 21 proc. siekiančiu PVM, o jei siuntos vertė viršija 150 eurų, dar prisideda ir importo mokestis. Taip pat reikia susimokėti ir dokumentus tvarkantiems muitinės tarpininkams.

Atėjus Naujiesiems metams, J.Adomavičius pats specialiai išbandė, kaip veikia naujoji tvarka. Jis įsigijo prekių iš vienos JK internetinės parduotuvės ir vos po kelių dienų gavo siuntą.

Siuntiniui atėjus į Lietuvą J.Adomavičių pasiekė laiškas, kad prieš atgaunant pirkinį jam reikės susisiekti su muitinės tarpininku, sumokėti 25 eurus už tarpininkavimą bei sumokėti mokesčius - 53 eur PVM ir 17 eur importo mokesčio už 216 eurų kainavusį pirkinį. Tačiau šiuo atveju siuntų tarnyba padarė klaidą ir atvežė siuntinį jau kitą dieną, dar neišmuitintą.

Galvosūkis vežėjams

J.Adomavičius atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju susimokėti mokesčius tampa tik pirkėjo sąžinės reikalu, nes už mokesčių sumokėjimą atsakingas yra vežėjas. „Mes žinom, ką tai reiškia, nes esame būtent tų tranzitinių deklaracijų, už kurias turės sumokėti ne vežėjas, o jo muitinės tarpininkas, teikėjai. Vėliau tarpininkas galės kreiptis į vežėją dėl kompensacijos, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas“, - portalui Anglija.lt aiškino muitinės paslaugų ekspertas.

„Bunasta“ muitinės tarpininko paslaugų individualioms siuntoms neteikia, ji aptarnauja krovinių vežėjus, kuriems, gabenant krovinius iš JK į Lietuvą reikia kirsti ES sieną. Anksčiau tokių paslaugų dažniausiai prireikdavo įmonėms, gabenančioms krovinius iš ES į Rytų šalis, kaip Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą, tačiau dabar tranzitinės deklaracijos reikalingos ir iš JK vežamoms prekėms.

J.Adomavičius neslėpė, kad net praėjus mėnesiui nuo Brexit‘o įsigaliojimo, sistemoje vis dar yra daug neaiškumų: „Mūsų klientams, vežėjams, pasikeitė tai, kad nuo 2021-ųjų sausio 1 d. kroviniams, kuriuos jie gabena, privaloma atlikti kelias muitinės procedūras. Kadangi viskas yra nauja ir niekas neturi tinkamos praktikos, viskas užtrunka daug ilgiau. Dalis įmonių dabar net nenori važiuoti į Angliją dėl nežinomybės, todėl dabar labai daug laiko ir jėgų skiriame vežėjų konsultavimui ir problemų sprendimui.“

Dar laukia daug pasikeitimų

Šiuo metu „Bunasta“ jau dirba JK-Prancūzijos pasienyje ir aktyviai ieško Muitinės plėtos vadovo Jungtinėje Karalystėje, kuris galėtų bendrauti su šalies muitine bei kitomis institucijomis ir prisidėtų formuojant klientų aptarnavimo skyrių Doveryje, bei muitinės paslaugų vadybininkų naujai atidaromame biure.

„Dabar Anglijoje viskas labai sparčiai keičiasi. Jie stipriai vėlavo su formalumų patvirtinimu, todėl neabejoju, kad bus labai daug pasikeitimų, bet aktyvios lietuvių bendruomenės dėka sekame pokyčius ir lanksčiai prie jų derinamės. O tuo tarpu visiems, įpratusiems siųsti individualias siuntas, patariu atidžiai įsivertinti jų kainą ir apgalvoti, ar verta jas siųsti turint omenyje prisidėsiančius mokesčius“, - tvirtino J. Adomavičius.