Gyventi šaly metų metus ir neišmokti vietinės kalbos?! Juk baisėjomės, kad Lietuvos rusai nemoka lietuviškai. Bet ar neatsitiko taip Anglijoje su mumis, lietuviais – gyvename čia ne vienerius metus, o būna, kad angliškai nė žodžio. Kam vargti, sakote? Juk čia ir be anglų kalbos galima apsieiti.

Apsieiti Anglijoje be anglų kalbos – tikrai galima. Daugelis gyvena su lietuviais, dirba su lietuviais, visus reikalus tvarkosi per lietuviškas įmones, žiūri lietuvišką televiziją, skaito lietuviškas knygas ar laikraščius. Anglų kalbos vidutinių poreikių lietuviui čia prireikia nebent tada, kai susiduriama su „valdiškais namais“ – su policija, teismais, švietimo ar gydymo įstaigomis ar prireikus užsiregistruoti darbo biržoje. Tačiau ir šiais atvejais gali ir nekalbėti angliškai, nes bemaž visos išvardintos įstaigos angliškai nemokantiems kitakalbiams parūpina nemokamus vertėjus.

Vertimams – milijonai
Tokia situacija, kai nereikia mokytis kalbos, tenkino ir lietuvius, kurių dauguma svajojo užsidirbę sugrįžti į Lietuvą, ir vietos valdžią, į imigrantus žiūrinčią kaip į laikiną darbo jėgą, kuri po metų kitų išvyks atgal į savo gimtąsias šalis. Tačiau taip neatsitiko – imigrantai užsilieka, o taupyti priverstos savivaldybės, ligoninės, švietimo įstaigos bei kitos institucijos jau ėmė skaičiuoti, kiek šimtų tūkstančių jos išleidžia vertimams.

Vertimams išleidžiamus pinigus suskaičiuoti nėra lengva, nes kiekviena tarnyba turi atskirą biudžetą. Duomenys apie minėtas išlaidas paskutinį kartą buvo skelbti 2007 m. Tuomet atskleista, jog per metus vertimams įvairios tarnybos išleidžia apie 100 mln. svarų. Daugiausia – 55 mln. išleido Sveikatos apsaugos sistema, 25 mln. – vietinės savivaldybės, 21 mln. – policija, 10,3 mln. teismai, 8,5 mln. imigracijos tarnybos. Nors nuo to laiko duomenys nebuvo skelbti, tačiau pastebima, kad per pastaruosius penketą metų vertimo išlaidos išaugo daugiau nei trigubai.

Nenuostabu, kad atėjus išlaidų karpymo metui, kyla didelis pasipiktinimas dėl vertimams išleidžiamų pinigų. Panašu, kad naujosios valdžios politika veda prie to, jog imigrantiško rojaus era, kai šalyje gali gerai jaustis nemokėdamas vietinės kalbos, artėja į pabaigą. Beliks arba patiems susimokėti už vertėjo paslaugas, arba mokytis angliškai.

Poreikis kalbai – išaugęs
Prieš 4 metus į Londoną gyventi atvykusi Lina Janušauskienė sakė pažįstanti daug lietuvių, kurie anglų kalbos nemoka ir nesimoko. Ji pati šiek tiek supranta
angliškai, nes šios kalbos mokėsi vidurinėje mokykloje, bet to toli gražu negana. Namų tvarkymu užsiminti moteris sakė, kad norėtų išmokti angliškai, tačiau dirba daug, vakarais būna pavargus, be to, kursai kainuoja, o uždarbis minimalus. „Viena mano pažįstama mokėsi anglų gal du metus, o kai reikia kur angliškai šnekėti, tai prasižioti bijo. Tai, kas tada iš to mokymosi, tik pinigai sukišti“, – sako Lina. Tačiau prisipažįsta vis dažniau pagalvojanti, jog reikėtų ir jai pasimokyti angliškai. Moteris apgailestauja nesuskubusi mokytis, kol anglų kalbos kursai buvo nemokami visiems. Nuo 2007 m. už dyką angliškai mokytis gali tik tie, kas gauna pašalpas, o dirbantiems, už vieną kursą pakloti tenka apie 900 svarų.

Visą straipsnį apie anglų kalbos mokymąsi neįprastais metodais skaitykite šio penktadienio (spalio 8 d.) laikraštyje "infoZONA".

Taip pat šiame numeryje:

- Kiek vertas tavo verslas?

- Paslaptingas atlikėjos V. Perminaitės dingimas - atskleistas! (išskirtinis interviu "infoZONAI")

- Šiuolaikinės priklausomybės - nuo sekso iki interneto

- Padėkime nelaimės ištiktam tautiečiui!

- Krepšinio turnyro "Ambasadoriaus taurė 2010" informacija, varžybų grafikas

- Kūdikio planavimas: kaip greičiau pastoti.

- Dėl atšauktos kelionės Mia prarado 21 000 litų - ir kitos naujienos apie pasaulio bei Lietuvos žvaigždes.

- Įdomiausi renginiai Londone, vyksiantys artimiausiu metu.

- Kaip visuomet - daugybė skelbimų.