Ar koronaviruso krizės šešėlyje keliauti viešuoju transportu saugu? Saugiau nei įsivaizduojame 

Geros žinios iš didmiesčių

Šiaurės Amerikos didmiesčiams informacija apie nedidelę keliavimo viešuoju transportu riziką itin aktuali. Valdininkams kol kas nesiseka sugrąžinti žmonių į metro, autobusus ir priemiestinius traukinius, nors ši sistema labai svarbi metropolių ekonomikoms.

Kai Niujorkas kovo mėnesį užsidarė, iš 5,5 mln. žmonių, kasdien keliaudavusių metro, liko mažiau nei 10 proc.

Net dabar, epidemiją jau suvaldžius ir atsidarius kai kuriems verslams, metro sistema naudojasi penkis kartus mažiau žmonių nei anksčiau. Gyventojai, žinoma, bijo.

Bet ataskaitą apie koronaviruso perdavimą viešajame transporte parengęs epidemiologas Tophas Allenas nusiteikęs optimistiškai, nes mato duomenis iš kitų pasaulio didmiesčių.

„Tai, ką matome kituose miestuose, nuteikia džiugiai. Jei tranzito sistema tvariai funkcionuoja vietose, kur nebėra didelių protrūkių, išvada viena – kad toks keliavimas saugus“, – tvirtina T.Allenas.

Tarkime, Paryžiuje nustatyta, kad nė vienas iš 386 infekcijos židinių, identifikuotų nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio, nesusijęs su miesto viešuoju transportu.

Tokia pati studija Austrijoje irgi neatrado ryšio su šalies viešuoju transportu. Net Tokijuje, kur viruso židinių ieškoma itin agresyviai, jie nesiejami su garsiaisiais metro traukiniais, kurie nuolat perpildyti.

Saugiau nei apsilankymas restorane

Tiesa, visuomenės sveikatos ekspertai įspėja, kad tokius duomenis reikia vertinti atsargiai, nes keleivių vis dar gerokai mažiau nei iki pandemijos. Be to, sunku atsekti infekcijos židinius tiesiai iki viešojo transporto.

Galiausiai daug kas priklauso nuo oro ventiliavimo sistemų, o grėsmės lygis svyruoja priklausomai nuo to, kaip konkrečiam miestui sekasi valdyti COVID-19 protrūkį.

„Rizikos lygį nulemia labai daug faktorių“, – sako Kalifornijos universiteto profesorius Michaelas Reidas, pabrėžiantis, kad iki šiol nenustatyta, ar Niujorko viešojo transporto sistema neprisidėjo prie koronaviruso bangos kovą ir balandį, pražudžiusios daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Svarbu, kad protrūkis itin skaudžiai smogė būtent Niujorko viešojo transporto darbuotojams. COVI-19 užsikrėtė daugiau nei 4 tūkst. iš jų, o 131 mirė nuo koronaviruso.

Tais pavasario mėnesiais keleiviai metro traukiniuose ir autobusuose neprivalėjo dėvėti kaukių, ir infekcija po Niujorką plito kur kas agresyviau nei dabar.

Tačiau daug ekspertų mano, kad kitų miestų patirtis galėtų padėti sumažinti užsikrėtimo riziką viešajame transporte. Ir lygina: vykti metro ne taip saugu kaip vaikščioti lauke, bet saugiau nei valgyti restorano viduje.

Mat dabar kaukės jau privalomos, o traukinių vagonai ir autobusai dezinfekuojami. Galiausiai bent jau Niujorke tranzito sistema dirba intensyvesniu grafiku, o kompanijų paprašyta paįvairinti žmonių darbo laiką – kad būtų išvengiama grūsčių.

Niujorko strategai bando suderinti du tikslus – pritraukti kuo daugiau keleivių, bet tuo pačiu neleisti jiems kimštis kaip konservuose. Kiek lengviau dėl to, kad vis daugiau darbdavių jau susitaikė su faktu, jog darbuotojai dar daug mėnesių plušės namuose.

Svarbu išvengti grūsčių

„Visi šie veiksniai kartu sudėjus reiškia didesnį saugumą“, – konstatuoja Donas Miltonas, visuomenės sveikatos specialistas Merilando universitete.

Anot jo, reikia nepamiršti, kad žmonės, keliaujantys autobusais ar traukiniais, juose praleidžia pakankamai mažai laiko – tikrai mažiau nei kontoroje ar bare, kai susitinka su bičiuliais.

Keleiviai taip pat linkę tylėti ir nekalbėti, o tai, žinoma, užkerta kelią koronaviruso plitimui oru per smulkių dalelių koncentracijas – aerozolius. Žmonės pradėjo noriai dėvėti kaukes ir bando laikytis atstumo vieni nuo kitų. 

„Mes maloniai nustebome pamatę, kaip greitai berlyniečiai priėmė naująją tvarką“, – patvirtino Berlyno viešojo transporto sistemą prižiūrinčios institucijos „Berliner Verkehrsbetriebe“ atstovas Jannesas Schwentu.

Niujorke neseniai nustatyta, kad virš 90 proc visų metro keleivių nešioja kaukes. Jas, beje, dalina ir nemokamai. O ir oras ventiliuojamas galingai – neabejojama, kad virusinės dalelės efektyviai išvejamos iš metro traukinių vagonų ar autobusų. Teigiama, kad oras Niujorko metro vagone pakeičiamas mažiausiai 18 kartų per valandą.

Toks rodiklis kur kas geresnis nei restoranuose, kur švieži gūsiai atkeliauja 8-12 kartų per valandą, ir kontorose – 6-8 kartus per valandą.

Aišku, svarbiausia, kad nesigrūstų minios. Pasak ekspertų, jei stovima petys į petį, sveikas žmogus gali labai lengvai užsikrėsti nuo sergančiojo – net jei abu jie užsidėję kaukes.

„Honkonge didelio protrūkio, susijusio su viešuoju transportu, nebuvo. Bet jei nebūtų rekomendacijos dirbti namuose, autobusai ir metro traukiniai būtų sausakimši.

O tai turbūt reikštų rimtą potrūkį“, – pripažino Kinijos universiteto Honkonge infekcinių ligų specialistas Davidas Hui.

 

 

 

 

 

Geros žinios iš didmiesčių

Šiaurės Amerikos didmiesčiams informacija apie nedidelę keliavimo viešuoju transportu riziką itin aktuali. Valdininkams kol kas nesiseka sugrąžinti žmonių į metro, autobusus ir priemiestinius traukinius, nors ši sistema labai svarbi metropolių ekonomikoms.

Kai Niujorkas kovo mėnesį užsidarė, iš 5,5 mln. žmonių, kasdien keliaudavusių metro, liko mažiau nei 10 proc.

Net dabar, epidemiją jau suvaldžius ir atsidarius kai kuriems verslams, metro sistema naudojasi penkis kartus mažiau žmonių nei anksčiau. Gyventojai, žinoma, bijo.

Bet ataskaitą apie koronaviruso perdavimą viešajame transporte parengęs epidemiologas Tophas Allenas nusiteikęs optimistiškai, nes mato duomenis iš kitų pasaulio didmiesčių.

„Tai, ką matome kituose miestuose, nuteikia džiugiai. Jei tranzito sistema tvariai funkcionuoja vietose, kur nebėra didelių protrūkių, išvada viena – kad toks keliavimas saugus“, – tvirtina T.Allenas.

Tarkime, Paryžiuje nustatyta, kad nė vienas iš 386 infekcijos židinių, identifikuotų nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio, nesusijęs su miesto viešuoju transportu.

Tokia pati studija Austrijoje irgi neatrado ryšio su šalies viešuoju transportu. Net Tokijuje, kur viruso židinių ieškoma itin agresyviai, jie nesiejami su garsiaisiais metro traukiniais, kurie nuolat perpildyti.

Saugiau nei apsilankymas restorane

Tiesa, visuomenės sveikatos ekspertai įspėja, kad tokius duomenis reikia vertinti atsargiai, nes keleivių vis dar gerokai mažiau nei iki pandemijos. Be to, sunku atsekti infekcijos židinius tiesiai iki viešojo transporto.

Galiausiai daug kas priklauso nuo oro ventiliavimo sistemų, o grėsmės lygis svyruoja priklausomai nuo to, kaip konkrečiam miestui sekasi valdyti COVID-19 protrūkį.

„Rizikos lygį nulemia labai daug faktorių“, – sako Kalifornijos universiteto profesorius Michaelas Reidas, pabrėžiantis, kad iki šiol nenustatyta, ar Niujorko viešojo transporto sistema neprisidėjo prie koronaviruso bangos kovą ir balandį, pražudžiusios daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Svarbu, kad protrūkis itin skaudžiai smogė būtent Niujorko viešojo transporto darbuotojams. COVI-19 užsikrėtė daugiau nei 4 tūkst. iš jų, o 131 mirė nuo koronaviruso.

Tais pavasario mėnesiais keleiviai metro traukiniuose ir autobusuose neprivalėjo dėvėti kaukių, ir infekcija po Niujorką plito kur kas agresyviau nei dabar.

Tačiau daug ekspertų mano, kad kitų miestų patirtis galėtų padėti sumažinti užsikrėtimo riziką viešajame transporte. Ir lygina: vykti metro ne taip saugu kaip vaikščioti lauke, bet saugiau nei valgyti restorano viduje.

Mat dabar kaukės jau privalomos, o traukinių vagonai ir autobusai dezinfekuojami. Galiausiai bent jau Niujorke tranzito sistema dirba intensyvesniu grafiku, o kompanijų paprašyta paįvairinti žmonių darbo laiką – kad būtų išvengiama grūsčių.

Niujorko strategai bando suderinti du tikslus – pritraukti kuo daugiau keleivių, bet tuo pačiu neleisti jiems kimštis kaip konservuose. Kiek lengviau dėl to, kad vis daugiau darbdavių jau susitaikė su faktu, jog darbuotojai dar daug mėnesių plušės namuose.

Svarbu išvengti grūsčių

„Visi šie veiksniai kartu sudėjus reiškia didesnį saugumą“, – konstatuoja Donas Miltonas, visuomenės sveikatos specialistas Merilando universitete.

Anot jo, reikia nepamiršti, kad žmonės, keliaujantys autobusais ar traukiniais, juose praleidžia pakankamai mažai laiko – tikrai mažiau nei kontoroje ar bare, kai susitinka su bičiuliais.

Keleiviai taip pat linkę tylėti ir nekalbėti, o tai, žinoma, užkerta kelią koronaviruso plitimui oru per smulkių dalelių koncentracijas – aerozolius. Žmonės pradėjo noriai dėvėti kaukes ir bando laikytis atstumo vieni nuo kitų. 

„Mes maloniai nustebome pamatę, kaip greitai berlyniečiai priėmė naująją tvarką“, – patvirtino Berlyno viešojo transporto sistemą prižiūrinčios institucijos „Berliner Verkehrsbetriebe“ atstovas Jannesas Schwentu.

Niujorke neseniai nustatyta, kad virš 90 proc visų metro keleivių nešioja kaukes. Jas, beje, dalina ir nemokamai. O ir oras ventiliuojamas galingai – neabejojama, kad virusinės dalelės efektyviai išvejamos iš metro traukinių vagonų ar autobusų. Teigiama, kad oras Niujorko metro vagone pakeičiamas mažiausiai 18 kartų per valandą.

Toks rodiklis kur kas geresnis nei restoranuose, kur švieži gūsiai atkeliauja 8-12 kartų per valandą, ir kontorose – 6-8 kartus per valandą.

Aišku, svarbiausia, kad nesigrūstų minios. Pasak ekspertų, jei stovima petys į petį, sveikas žmogus gali labai lengvai užsikrėsti nuo sergančiojo – net jei abu jie užsidėję kaukes.

„Honkonge didelio protrūkio, susijusio su viešuoju transportu, nebuvo. Bet jei nebūtų rekomendacijos dirbti namuose, autobusai ir metro traukiniai būtų sausakimši.

O tai turbūt reikštų rimtą potrūkį“, – pripažino Kinijos universiteto Honkonge infekcinių ligų specialistas Davidas Hui.

 

 

 

 

 

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: