Nors metų pradžioje į Lietuvą parvyko rekordinis žmonių skaičius, ieškantieji darbo nepasižymi aktyvumu. Taip sako Darbo biržos bei darbo skelbimų portalo cv.lt atstovai. Ekonomisto Roko Grajausko teigimu, ypatingo suaktyvėjimo nejusti, nes dalis grįžtančiųjų parvyksta jau turėdami darbo pasiūlymus, be to, išlieka ir dideli emigracijos mastai, kurie mažina oficialias bedarbių gretas.

Emigrantų iš Lietuvos, o ir nemažos dalies kitų ES šalių traukos centru tapusi Jungtinė Karalystė (JK) skaičiuoja, kad iš jos išvykstančių ES piliečių skaičius yra didžiausias per dešimt metų. Tai, kaip praneša BBC, rodo Nacionalinio statistikos biuro duomenys. Apytikriais skaičiavimais, per metus iki rugsėjo iš JK išvyko 130 tūkst. ES piliečių, o tai – didžiausias skaičius nuo 2008-ųjų.

Biuro vadovė Nicola White kalba, kad viena iš priežasčių galėjo būti „Brexit“: „Brexit“ iš tiesų galėtų būti žmonių sprendimą atvykti arba išvykti iš JK lemiantis faktorius, tačiau žmonių sprendimas emigruoti – sudėtingas, jam gali turėti įtakos daug įvairių priežasčių.“

Išvykstančiųjų iš JK banga, panašu, neaplenkė ir Lietuvos – šalyje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai, rodo šią savaitę Statistikos departamento naujienų agentūrai BNS pateikti duomenys.

Išaugusio nedarbo su grįžtančiais emigrantais nesieja

Nors Darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigia, kad, pirmąjį šių metų mėnesį Darbo biržoje registravosi daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai, su grįžtamąja emigracija to nesieja.

„Per šių metų sausį teritorinėse darbo biržose registruota 28,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, registruota 1,9 tūkst. daugiau darbo ieškančių žmonių. Tačiau darbo pasiūla yra ūgtelėjusi – sausį, palyginti su 2017-ųjų gruodžio mėnesiu, darbo pasiūla augo 9,2 tūkst. darbo vietų.

Metų pradžioje, kaip įprasta, darbo ieškančių žmonių skaičiaus augimui įtakos turi sezoniškumas, kreipėsi ir daugiau žmonių, norinčių dirbti savarankiškai. Iš turimų duomenų negalime daryti išvados ir teigti, kad darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo dėl to, kad registravosi daugiau iš emigracijos grįžusių žmonių“, – kalba pašnekovė.

Darbo skelbimų portalo cv.lt vadovas Domantas Žičkus sako, kad metų pradžioje portalo lankomumas išlieka stabilus, tačiau pastebimas ryškus kandidatų įsitraukimas.

„Kandidatavimas, tenkantis vienam skelbimui, išaugo beveik 30 proc. Tai galime sieti tiek su darbo skelbimų, siūlančių geresnes pozicijas, skaičiaus padidėjimu, tiek su tuo, kad rinkoje šiek tiek labiau ir greičiau ieškoma darbo.

Mūsų portalas išskirtinai orientuotas į Lietuvos darbo rinką, todėl lietuviškai kalbančių lankytojų lankomumas ir užklausos iš kitų šalių labai lengvai pamatuojamos. Tačiau lankomumas pagal lokaciją nėra labai pakitęs. Visgi pastebime, kad šių metų pirmuosius mėnesius sulaukėme net penkis kartus daugiau užklausų iš JAV, daugiau lankytojų iš Latvijos, iš kitų šalių lankomumas išlieka stabilus“, – pažymi D. Žičkus.

Pasak pašnekovo, šiais metais Lietuvoje vis sunkiau bus užpildyti ne tik IT specialistų ir programuotojų, bet ir pardavimo vadybininkų pozicijas, nes šiose srityse jau yra juntama didėjanti paklausa.

„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas aiškina, kad emigracija vyksta ir toliau, grįžtamosios migracijos šuolio nėra, todėl nematyti ir ieškančiųjų darbo asmenų statistikos šuolio.

„Emigracija vis tiek išlieka didesnė, nei grįžtamoji migracija, todėl poveikio darbo ieškančiųjų asmenų statistikai pernelyg nejusti.

Be to, tikėtina, kad nemaža dalis grįžtančiųjų į Lietuvą jau turi darbą, negrįžta į visišką nežinią“, – situaciją komentuoja R. Grajauskas.