Kituose miestuose, pavyzdžiui, Weimare, gatvių apšvietimas įjungiamas pusvalandžiu vėliau, Mainze gatvių apšvietimas sumažintas perpus, o Augsburge svarstoma galimybė išjungti kai kuriuos šviesoforus.

Hanoverio meras teigė, kad dėl „gresiančio dujų trūkumo“ jis turėjo 15 proc. sumažinti energijos suvartojimą.

Kaip žinoma, Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ birželį dviem penktadaliais sumažino dujų tiekimą Vokietijai, o šią savaitę tiekimą sumažino iki 20 proc. „Nord Stream“ dujotiekio pajėgumo. Tokios priemonės yra dalis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų priversti Europą neberemti Ukrainos.

Vokiečiai jau įspėti dėl smarkiai išaugsiančių sąskaitų už energiją. Didžiosios Britanijos gyventojai taip pat susidūrė su didėjančiomis kainomis, ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiulį spaudimą patiria ir Jungtinės Karalystės įmonės.

Paklaustas, ar Didžioji Britanija gali pasekti Vokietijos pavyzdžiu, ir ar tai paveiks energijos sąskaitas šalyje, energetikos analitikų bendrovės „Cornwall Insight“ atstovas Robertas Buckley atsakė, kad „iš dalies tai gali turėti įtakos“.

„Manau, kad tai yra tikrai geras klausimas, ir mums gresia pavojus nevalingai susidurti su tokiais dalykais, nes krizės metu dėl šių energijos kainų padidėjimo taip pat atsiranda verslo sąnaudos.

Mes pateksime į laikotarpį, kai energijos kainos verslui gali būti penkis, šešis, septynis kartus didesnės nei istoriškai Ir viskas baigsis tuo, kad įmonės negalės sau leisti vykdyti veiklos, o iš tikrųjų įmonės gali pačios nuspręsti nešildyti baseinų ar pan.“, – sakė jis.