Ar nuvirstų nuo kėdės britai, išvydę lietuviškas kainas? - Anglija.lt
 

Ar nuvirstų nuo kėdės britai, išvydę lietuviškas kainas? 

Nors Lietuvos gyventojai gali džiaugtis mažesnėmis drabužių ir avalynės kainomis nei kaimynai latviai ar estai, vis dėlto su pavydu ir toliau galime stebėti, kaip pigiau įsigyti drabužius ir batus gali sau leisti britai ar lenkai. Prekybininkų asociacijos vadovas teigia, kad drabužių kainų skirtumai atspindi rinkos dydį.

Lietuvos statistikos departamentas, parengęs Europos šalių tarptautinių palyginimų rezultatus, skelbia, kad 2012 m. drabužių kainų lygis Lietuvoje sudarė 100,4 proc. ES (28 šalių) vidurkio, avalynės – 102,9 proc. Iš visų ES narių pigiausi drabužiai – Vengrijoje, avalynė – Bulgarijoje. Brangiausi tiek drabužiai, tiek avalynė – Švedijoje.

Bendras drabužių ir avalynės kainų lygio indeksas Lietuvoje 2012 m. fiksuotas 100,7 proc. ES vidurkio. Pigesniais drabužiais ir avalyne gali džiaugtis Jungtinės Karalystės gyventojai (91,6 porc. ES vidurkio), lenkai (92,2 proc. ES vidurkio). Didesnis kainų lygio indeksas apskaičiuotas tokiose šalyse kaip Airija (101,3), Danijoje (125,7), Estija (103,7), Latvija (104,4), Vokietija (102,6).

Skelbiant atskirai avalynės kainų indeksus ES šalyse matyti, kad Lietuvoje jis siekia 102,9 proc. ES vidurkio. Tuo metu, pavyzdžiui, Airijoje – 98 proc. ES vidurkio, o Jungtinėje Karalystėje – 95,2 proc. Tačiau kaimynams latviams avalynė atsieina brangiau. Latvijos avalynės kainų indeksas siekė 106,2 proc. ES vidurkio.

Skaičiuojant vien drabužių kainas skelbiama, kad Lietuvoje kainos beveik atitinka ES vidurkį (100,4). Didžiojoje Britanijoje drabužiai pigesni – 89,9 proc. ES vidurkio. Airijoje kainų lygis siekia – 101 proc., Danijoje – 126,3 proc., Estijoje – 102,2 proc., o Latvijoje – 104,3 proc. ES vidurkio.

Kaltas rinkos dydis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tikina, kad po „H&M” tinklo atėjimo į Lietuvą (2013 m.) lietuviai turėtų labiau pajusti naudą.

„Į Lietuvos rinką įžengus „H&M” tinklui, konkurencija drabužių ir avalynės sektoriuje tapo dar didesnė ir intensyvesnė. Tiek aukščiausių, tiek žemiausių kainų segmentuose pirkėjas šiai dienai gali rinktis iš daugelio žinomų ir mažiau žinomų prekinių ženklų“, - įsitikinęs prekybininkų atstovas.

Komentuodamas drabužių ir avalynės kainų skirtumus su kitomis ES šalimis, L. Vilimas pabrėžė, kad Lietuvoje nėra stiprių vietinių gamintojų, kurie galėtų sudaryti realią konkurenciją užsienio prekių ženklams.

„Tam tikra išimtis yra estų įmonė „Baltika group“, kuri yra ir gamintoja, ir prekybininkė, sėkmingai įsitvirtinusi Pabaltijos rinkose su tokiais prekės ženklais kaip „Monton“ ir „Baltman“. Visgi Lietuvoje parduodama absoliučiai didžioji rūbų ir avalynės dalis yra kitų šalių gamintojų“, - sakė pašnekovas.

Taip pat prekybininkų atstovas siūlo nepamiršti, kad tie Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos rinkos yra pakankamai mažos, lyginant su Lenkijos ar Anglijos rinkomis, kuriose drabužių kainos mažesnės.

„Esant tokioms aplinkybėms įsijungia masto ekonomikos dėsnis, kuris ir gali nulemti tai, kad didesnėse rinkoje, toje pačioje Lenkijoje ar Anglijoje, to paties prekės ženklo drabužiai ar avalynė kainuoja šiek tiek pigiau. Svarbu suprasti, kad tiekėjas suteikia skirtinga kainas ir nuolaidas tam prekybininkui, kuris užsako 100 tūkst. vienetų ir tam, kuris užsako 10 tūkst. vienetų. Todėl visai dėsninga, kad Lietuvoje, didžiausioje iš trijų Baltijos rinkų, kainos yra šiek tiek mažesnės nei pas latvius ir estus“, - komentavo L. Vilimas.

Užtat lietuviai valgo pigiau?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kainų lygis BVP lygmeniu Lietuvoje 2012 m. išliko gerokai žemesnis nei ES (28 šalių) vidurkis, tačiau prie jo artėja. 2012 m. Lietuvos kainų lygis sudarė 60,3 proc. ES vidurkio. Su panašiomis kainomis gyvena ir lenkai, latviai ir estai (atitinkamai 57,8 proc., 66,8 proc., 71,4 proc.). Žemiausias kainų lygis buvo Bulgarijoje (45,1 proc.), aukščiausias – Danijoje (136,5 proc. ES vidurkio).

Skelbiama, kad už maisto produktus, gėrimus ir tabako gaminius lietuviai moka ne tiek jau ir daug – maisto produktų kainų lygis 2012 m. sudarė 75,7 proc. ES vidurkio. Vis dėlto lenkai gali valgyti dar pigiau – 60,1 proc. ES vidurkio. Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 85,6 proc. ir 85,2 proc.

Kaip pastebi statistikos departamentas, iš visų 28 ES valstybių narių pigiausi visų rūšių maisto produktai buvo Lenkijoje, išskyrus duoną ir grūdų produktus, kurie pigiausi – Bulgarijoje. Brangiausi maisto produktai – Danijoje, išskyrus pieną ir jo produktus, sūrį ir kiaušinius, kurie buvo brangiausi Kipre, o vaisiai, daržovės ir bulvės – Švedijoje.


Nors Lietuvos gyventojai gali džiaugtis mažesnėmis drabužių ir avalynės kainomis nei kaimynai latviai ar estai, vis dėlto su pavydu ir toliau galime stebėti, kaip pigiau įsigyti drabužius ir batus gali sau leisti britai ar lenkai. Prekybininkų asociacijos vadovas teigia, kad drabužių kainų skirtumai atspindi rinkos dydį.

Lietuvos statistikos departamentas, parengęs Europos šalių tarptautinių palyginimų rezultatus, skelbia, kad 2012 m. drabužių kainų lygis Lietuvoje sudarė 100,4 proc. ES (28 šalių) vidurkio, avalynės – 102,9 proc. Iš visų ES narių pigiausi drabužiai – Vengrijoje, avalynė – Bulgarijoje. Brangiausi tiek drabužiai, tiek avalynė – Švedijoje.

Bendras drabužių ir avalynės kainų lygio indeksas Lietuvoje 2012 m. fiksuotas 100,7 proc. ES vidurkio. Pigesniais drabužiais ir avalyne gali džiaugtis Jungtinės Karalystės gyventojai (91,6 porc. ES vidurkio), lenkai (92,2 proc. ES vidurkio). Didesnis kainų lygio indeksas apskaičiuotas tokiose šalyse kaip Airija (101,3), Danijoje (125,7), Estija (103,7), Latvija (104,4), Vokietija (102,6).

Skelbiant atskirai avalynės kainų indeksus ES šalyse matyti, kad Lietuvoje jis siekia 102,9 proc. ES vidurkio. Tuo metu, pavyzdžiui, Airijoje – 98 proc. ES vidurkio, o Jungtinėje Karalystėje – 95,2 proc. Tačiau kaimynams latviams avalynė atsieina brangiau. Latvijos avalynės kainų indeksas siekė 106,2 proc. ES vidurkio.

Skaičiuojant vien drabužių kainas skelbiama, kad Lietuvoje kainos beveik atitinka ES vidurkį (100,4). Didžiojoje Britanijoje drabužiai pigesni – 89,9 proc. ES vidurkio. Airijoje kainų lygis siekia – 101 proc., Danijoje – 126,3 proc., Estijoje – 102,2 proc., o Latvijoje – 104,3 proc. ES vidurkio.

Kaltas rinkos dydis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tikina, kad po „H&M” tinklo atėjimo į Lietuvą (2013 m.) lietuviai turėtų labiau pajusti naudą.

„Į Lietuvos rinką įžengus „H&M” tinklui, konkurencija drabužių ir avalynės sektoriuje tapo dar didesnė ir intensyvesnė. Tiek aukščiausių, tiek žemiausių kainų segmentuose pirkėjas šiai dienai gali rinktis iš daugelio žinomų ir mažiau žinomų prekinių ženklų“, - įsitikinęs prekybininkų atstovas.

Komentuodamas drabužių ir avalynės kainų skirtumus su kitomis ES šalimis, L. Vilimas pabrėžė, kad Lietuvoje nėra stiprių vietinių gamintojų, kurie galėtų sudaryti realią konkurenciją užsienio prekių ženklams.

„Tam tikra išimtis yra estų įmonė „Baltika group“, kuri yra ir gamintoja, ir prekybininkė, sėkmingai įsitvirtinusi Pabaltijos rinkose su tokiais prekės ženklais kaip „Monton“ ir „Baltman“. Visgi Lietuvoje parduodama absoliučiai didžioji rūbų ir avalynės dalis yra kitų šalių gamintojų“, - sakė pašnekovas.

Taip pat prekybininkų atstovas siūlo nepamiršti, kad tie Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos rinkos yra pakankamai mažos, lyginant su Lenkijos ar Anglijos rinkomis, kuriose drabužių kainos mažesnės.

„Esant tokioms aplinkybėms įsijungia masto ekonomikos dėsnis, kuris ir gali nulemti tai, kad didesnėse rinkoje, toje pačioje Lenkijoje ar Anglijoje, to paties prekės ženklo drabužiai ar avalynė kainuoja šiek tiek pigiau. Svarbu suprasti, kad tiekėjas suteikia skirtinga kainas ir nuolaidas tam prekybininkui, kuris užsako 100 tūkst. vienetų ir tam, kuris užsako 10 tūkst. vienetų. Todėl visai dėsninga, kad Lietuvoje, didžiausioje iš trijų Baltijos rinkų, kainos yra šiek tiek mažesnės nei pas latvius ir estus“, - komentavo L. Vilimas.

Užtat lietuviai valgo pigiau?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kainų lygis BVP lygmeniu Lietuvoje 2012 m. išliko gerokai žemesnis nei ES (28 šalių) vidurkis, tačiau prie jo artėja. 2012 m. Lietuvos kainų lygis sudarė 60,3 proc. ES vidurkio. Su panašiomis kainomis gyvena ir lenkai, latviai ir estai (atitinkamai 57,8 proc., 66,8 proc., 71,4 proc.). Žemiausias kainų lygis buvo Bulgarijoje (45,1 proc.), aukščiausias – Danijoje (136,5 proc. ES vidurkio).

Skelbiama, kad už maisto produktus, gėrimus ir tabako gaminius lietuviai moka ne tiek jau ir daug – maisto produktų kainų lygis 2012 m. sudarė 75,7 proc. ES vidurkio. Vis dėlto lenkai gali valgyti dar pigiau – 60,1 proc. ES vidurkio. Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 85,6 proc. ir 85,2 proc.

Kaip pastebi statistikos departamentas, iš visų 28 ES valstybių narių pigiausi visų rūšių maisto produktai buvo Lenkijoje, išskyrus duoną ir grūdų produktus, kurie pigiausi – Bulgarijoje. Brangiausi maisto produktai – Danijoje, išskyrus pieną ir jo produktus, sūrį ir kiaušinius, kurie buvo brangiausi Kipre, o vaisiai, daržovės ir bulvės – Švedijoje.


 (Komentarų: 13)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: