Kalbos apie tai, kad persikėlę į sostinę žmonės iš skurdesnių šeimų prasigyvena ir praturėta, iš esmės yra mitas, savo ataskaitoje skelbia švietimo srities labdaros organizacija „Sutton Trust“.

Ekspertų atliktas tyrimas rodo, kad Londono gatvės nebėra auksu grįstos. Realybėje Didžiosios Britanijos sostinė tapo per brangi žmonėms iš skurdesnių šeimų.

„Sutton Trust“ ataskaitoje nurodoma, kad net ir socialiai mobiliausi žmonės dabar yra linkę likti arčiau namų, o ne pakartoti pasakose aprašomų kelionių į sostinę siekiant šlovės ir turtų. Du trečdaliai žmonių niekada nėra išsikėlęs toli nuo savo gimtojo miesto: darbininkų klasės atstovai, susikūrę karjeras teisės, medicinos ar akademinėse srityje, dažniausiai lieka savo gimtuosiuose miestuose ir miesteliuose.

Ir tik asmenys iš privilegijuotų šeimų gali sau leisti persikelti į Londoną ir ieškoti geriausiai apmokamų darbų, rodo minėtos organizacijos atliktas tyrimas. Jis buvo paremtas ilgalaikiu nacionaliniu tyrimu, kurio metu nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio stebimas žmonių socialinis judėjimas.

Veikiausiai nestebina tai, kad labiausiai socialinį mobilumą blokuoja nemokamos stažuotės/praktikos, kuomet žmogus turi gyventi mieste negaudamas pajamų.

Tačiau jeigu gyveni mieste, tikrai gausi naudos, kokios aplinkybės ir kilmė bebūtų, pažymi akademikai iš Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos.

„Sutton Trust“ įkūrėjas ir vadovas seras Peteris Lamplas sako, kad šis tyrimas parodė, jog nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio „Londonas konsolidavo savo poziciją kaip elito epicentras“.

„Pasaka apie persikėlimą į sostinę, kad prasigyventum, iš esmės yra mitas. Didžiausios naudos iš galimybių Londone gauna tie, kas šia gimė arba yra kilę iš ekonomiškai privilegijuotų šeimų iš kitų šalies rajonų“, – sakė jis.