Vos ne kas ketvirtas Lietuvos gyventojas atostogas leidžia namuose, parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Teiraujantis, kokiam vasaros poilsiui teikia pirmenybę, namus minėjo daugiausia respondentų – 22,6 proc. Kiek mažiau – 19,5 proc. – teigė poilsiaujantys Lietuvoje prie upių ir ežerų. Vietinį pajūrį rinkosi 17,3 proc.

Į užsienio keliones vasarą teigė vykstantys 12,6 proc. apklaustųjų, kiek mažiau - 11,2 proc. vasarą atostogauja kaime.

Vasaros poilsį kitų šalių kurortuose minėjo 7 proc. apklaustųjų, 5,1 proc. geriausias poilsis – sode. Turistines keliones po Lietuvą rinkosi 3, 2 gyventojų.

Kas patinka vyrams, kas moterims

Kaip parodė „Spinter tyrimų“ apklausa, prie upių ir ežerų vasaros atostogas mieliau leidžia 18-45 m., vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai. Lietuvos pajūris patrauklesnis moterims, 46-55 m. atstovams, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovams, didmiesčių gyventojams.

Atostogoms užsienyje pirmenybę dažniau teikia miestiečiai, vidutinių ir aukštesnių pajamų atstovai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Tačiau vyrai mieliau renkasi keliones, o moterys – poilsį prie jūros.

Likti per atostogas namuose dažniausiai linkę kaimo gyventojai, mažesnių pajamų, vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentę Žydrę Gavelienę nustebino 22-iejų proc. respondentų teiginys, neva jie vasaros poilsiui renkasi namus: „Tikrai nėra taip, kad žmonės vien tik sėdi namuose ir viskas. Juk įvairių atrakcijų yra ir netoli gyvenamosios vietos, kokybiškam poilsiui nebūtina stora piniginė“.

Specialistės žodžiais, natūralu, kad namais apsiriboja mažus vaikus auginantys ar vyresnio amžiaus žmonės, nes jiems dėl objektyvių priežasčių sunku planuoti tolimesnes keliones.

„Mūsų valstybėje pensininkai išties mažai juda. Tai susiję ne tik su ribotomis lėšomis, bet ir su sveikata. Mažų vaikų organizmas taip pat jautresnis, todėl juos auginančios šeimos kurį laiką riboja keliones“, - komentavo DELFI pašnekovė.

Tai, kad antroje pagal populiarumą vietoje – ne pajūris o upės ir ežerai, Ž. Gavelienei atrodo logiška.

Keičiasi tipinio lietuvio atostogautojo paveikslas

„Tipinis lietuvio atostogautojo paveikslas keičiasi. Vis daugiau žmonių į tolimesnes keliones vyksta ne vasarą, o tuomet, kai Lietuvoje nėra gero oro. Vietinio turizmo infrastruktūra jau pakankamai gerai išvystyta ne pajūrio zonoje, todėl vasarą yra tikrai daug galimybių turiningai leisti laisvalaikį kaimo turizmo sodybose, prie upių ežerų, daugėja vietų, kur žmonės gali lepintis, nors prieš 20 metų buvo vos kelios tokio poilsio bazės“, - sakė Ž. Gavelienė.

Pati turizmo rūmų prezidentė augina tris atžalas ir kiekvieną vasaros savaitgalį stengiasi aplankyti vis kitą Lietuvos vietą: „Turint du laisvadienius, iki jūros su vaikais sunku nuvykti – pusdienį važiuoji, pusdienį grįžti. Be to nesi tikras, koks oras bus pajūryje, o pailsėti prie ežero ir netoli, ir puiku“.

Pasiilgina savaitgalius

Tolimesnėms kelionėms gyventojai panaudoja ilguosius savaitgalius. „Jau dabar matyti, kad žmonės susiplanavę, ką veiks per Žolinę. Vis dažniau dirbantieji atostogų sąskaita prijungia prie savaitgalio penktadienius, o kai oras toks puikus, dar nežinia, kur geriau - Prancūzijos pietuose, ar Lietuvoje“, - komentavo Ž. Gavelienė.

Vasarą ilsėtis neišvykstant iš šalies, o šaltuoju metų laiku keliauti ten, kur šilta, pašnekovės žodžiais, tampa masiniu reiškiniu.

Ko trūksta iki pilnos laimės

„Mūsų turizmo infrastruktūra vystosi labai sparčiai ir yra nebloga. Manyčiau, iki pilnos laimės reikėtų labiau išvystyti šeimų turizmą ir poilsį senjorams „nepopuliariu“ metu. Taip pat pasigendama atostogoms su vaikais pritaikytų viešbučių – tiek didesnių kambarių, tiek restoranų, užkandinių, kur būtų įrengti kampeliai, staliukai vaikams“, - vardijo Ž. Gavelienė.

Naujienų portalo DELFI užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" apklausą atliko šių metų birželio 16-25 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida 3,1 proc.

Prieš šešerius metus neatostogavo kas trečias

Kaip rašė DELFI, prieš šešerius metus atostogų iš viso neturėjo 33 proc. tuomet apklaustų Lietuvos gyventojų. Keliavo 8 proc. atostogaujančiųjų, 19 proc. poilsiavo namuose. Tarp pastarųjų dominavo moterys ir ne Vilniuje dirbantys žmonės.

Poilsį Lietuvos pajūryje dažniau rinkosi moterys, jaunesni nei 30 metų ar labiau pasiturintys didmiesčių gyventojai. Nuosavoje kaimo sodyboje ar sode dažniau poilsiavo vyrai, didmiesčių gyventojai.

Šalies pajūryje ar nuosavoje sodyboje kaime ilsėjosi daugiau nei trečdalis (34 proc.) atostogavusiųjų.