Krašto apsaugos ministerija jau turi viziją, kaip vyks jaunuolių šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Siūlymai trečiadienį buvo pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuris paruoš integruotą teisės aktų pakeitimų paketą.

Numatoma, kad pirmi šaukimai prasidės gegužės 11 dieną, šauktiniai dalinius jau turės pasiekti rugpjūčio 24 dieną.

1. Per mėnesį mokės 138 eurus

Krašto apsaugos ministerija siūlo šauktiniams kas mėnesį mokėti ne 38 eurus individualioms išlaidoms ir trupinti įvairiomis kompensacijomis, bet skirti 138 eurus per mėnesį ir dar po 100 eurų kaupti išmokai pabaigus tarnybą, bet atsisakyti įvairiausių išmokų už komunalines paslaugas, kuriomis šauktinis išėjęs į tarnybą nesinaudoja bei panašiai.

„Mes norime pasiūlyti, kad dalį tų išmokėjimų, kuriuos mes labai skaidėme, pavyzdžiui, apmokėjimas už komunalines paslaugas kiekvienam individualiai, sudėti į vieną paketą ir padidinti tą mėnesinę išmoka. Tada žmogus tuos pinigus panaudoja ten, kur jam reikia“, - komiteto posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šiuo metu mėnesio išmoka siekia 38 eurus, dar 38 eurai gali būti skiriami už pavyzdingą tarnybą, tačiau taip pat numatyta įvairių kompensacijų už šilumą ir su būsto išlaikymu susijusioms išlaidoms, už komunalines paslaugas, kuriomis karys nesinaudoja.

„Mes paskaičiavom, kad visokių išmokų, išmokėlių suma beveik artėja prie 700 eurų, jei įskaičiuosime studijas, komunalines paslaugas, premijavimą ir visus šiuos dalykus. Siūlome palikti tik vaiko išmokas (bet tokių bus tikriausiai tik iš savanorių, nes kai yra vaikas, tai, tikėtina, komisija atleis) ir valstybinį socialinį draudimą“, - sako J. Olekas.

2. Keis studijų kompensavimo tvarką ir baus geriančius

Norima pakeisti studijų kompensavimo tvarką. Šiuo metu numatyta, kad atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą galima kompensuoti iki 50 proc. faktinės studijų kainos.

Tačiau problema ta, kad tokios kompensacijos pasiekia tik tuos, kurie pagal savo mokymosi rezultatus yra įstoję į valstybės neapmokamą studijų vietą. Besimokantieji gerai arba pabaigę studijas už valstybės lėšas šiuo metu negauna nieko. Krašto apsaugos ministerija mano, kad šią tvarką reikia keisti.

„Mes mokame tik tiems, kurie blogai mokosi. Jeigu tu baigei, įstojai į nemokamą vietą – nieko negauni, jei blogai mokaisi – gauni pinigus. Arba jei, pavyzdžiui, ateini po studijų Marijampolės kolegijoje, kur studijas baigia maždaug 22-23 metų. Jiems mes irgi nieko nemokame“, - pasakojo J. Olekas.

„Bet jeigu net šito nebūtų, mes siūloma paimti tuos pinigus ir padalinti ne tik tiems, kurie ateina į mokamas vietas, bet visiems. Sukaupti tokį kaupiamąjį fondą. Taip turėtume instrumentą, kad reikia tarnauti tvarkingai. Nes jeigu šauktinis pasigers, nelabai turime kokią bausmę kaip gražų pasišnekėjimą. Atsispaudimų negalima duoti, tai tik pasišnekėjimas“, - sako ministras.

J. Olekas pasakoja, kad būdavo tokių atvejų, kai šauktiniai pagaunami vieną, antrą, trečią kartą, bet didžiausia bausmė – išmetimas iš kariuomenės. „Bet jie sako, kad aš to tik ir tenoriu“, - teigė ministras.

Jo nuomone, pinigai šauktiniui leistų nustatyti mechanizmą, kad išmoka gali būti sumažinama už konkrečius nusižengimus. „Tada išmokame arba visą kompensacijų paketą, arba išmokame dalį“, - teigia socialdemokratas.

Panašus principas būtų taikomas ir profesinės karo tarnybos kariams.

J. Olekas taip pat sako norintis, kad atsirastų galimybė šauktiniams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, patekti į universitetus pagal kvotas – tokia galimybė būtų bent jau tiems, kurie praeitų minimalią aukštosios mokyklos nustatytą kartelę.

„Mes norime siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai, kad jeigu tu gali įstoti, praeini minimalų aukštosios mokyklos balą, tada galima palikti tam tikrą kvotą, kad jie galėtų studijuoti ir nekonkuruotų su visais“, - sakė ministras.

3. Studentai nepatektų į šaukiamųjų sąrašus

Svarstoma keisti Karo prievolės įstatymą taip, kad karo prievolei būtų šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, tačiau dingtų nuostata apie baigusius aukštąjį mokslą, kurie dabar galėtų būti šaukiami iki 38 metų.

Ši riba liktų tik savanoriams: savanoriškai pradinę privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti žmonės nuo 18 iki 38 metų, įskaitant ir moteris.

Nauja tai, kad pagal ministro ir jo pavaldinių sumanymą studijuojantys aukštosiose mokyklose apskritai nepatektų į bendrą sudaromą šauktinių sąrašą. Į sąrašą patektų tik tie, kurie baigę studijas arba jų dar nepradėjo.

„Studentams tarnyba atidedama, jie nešaukiami. Visi studentai iš 180 tūkst. net nebus sąraše“, - sakė J. Olekas.

Šiuo metu 19-26 metų jaunuolių Lietuvoje yra 180 tūkst., tačiau į šį skaičių įskaičiuotos merginos. Be jų, bendras kiekis siekia apie 90 tūkst. Atmetus studijuojančius, liks apie 45 tūkst, kurie bus šaukiami. Iš viso kasmet planuojama pašaukti apie 3,5 tūkst. jaunuolių pirmenybę teikiant savanoriams.

Tiesa, šiuo klausimu kilo diskusijų, nes konservatorė Rasa Juknevičienė mano, kad studijuojantieji turėtų būti šaukiami, bet galėtų rinktis – eiti į 9 mėnesių tarnybą ir studijas atidėti ar atidėti tarnybą kol pabaigs studijas.

4. Bus 6 regioniniai šauktinių sąrašai

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje taip pat buvo pristatyta vadinamoji „loterija“, tai yra, kaip bus sudarinėjami šauktinių sąrašai.

Kaip aiškino Krašto apsaugos ministerijos atstovas, iš pradžių bus sudaromas sąrašas A – tai yra bendras einamųjų karo prievolininkų sąrašas, į kurį iš Karo prievolės registro pakliūtų visi karo prievolininkai, kurie neturi jokių atidėjimo priežasčių. Tai potencialūs šauktiniai.

Tą pačią dieną sudaromas sąrašas B, kuris išskaidomas į 6 regionus. Sąrašo A ir B sudarymą stebi visuomenės atstovai.

Iš sąrašo A į B patenkama pagal gyvenamą vietą ir specialią formulę.

Karo prievolininkai į sąrašus patektų atsitiktine eilės tvarka, pagal kurią būtų šaukiami. Toliau sąrašai skelbiami viešai. Tie sąrašai pateikiami rinktinėms, kurios ir vykdo šaukimą.

Regionuose specialiai sudarytos komisijos tikrins sveikatą, vertins, ar nėra individualių atidėjimo priežasčių.

Tuomet sudaromas sąrašas C – tai žmonės, kurie į pradinę privalomąją karo tarnybą eina savanoriais.

Sąraše D atsidurs šauktiniai iš sąrašų C ir B: pirmiau savanoriai, toliau tinkami karo prievolininkai.

5. Emigrantai privalės pranešti, kur gyvena

Be kitų dalykų, ketinama įpareigoti emigravusius Lietuvos piliečius pranešti apie buvimo vietą. Išvykusieji iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius privalėtų informuoti karo prievolę administruojančiai įstaigai, to nepadarius grėstų administracinė atsakomybė.

Krašto apsaugos ministras, socialdemokratas J. Olekas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai jaunuoliai Lietuvoje bus nepasiekiami, pranešimas apie jų šaukimą bus įteikiamas darbdaviui.

„Mes norime ne tik kad išvykstantys turėtų prievolę informuoti, bet ir kad nesislėptų kur nors darbe: kad galėtume įteikti darbdaviui ir darbdavys informuos savo darbuotoją. O dėl emigrantų, tai yra administracinė atsakomybė už tai, kad neinformuoji. Kaip visi važiavo registruotis su privalomuoju sveikatos draudimu (PSD)? Tada labai daug susiregistravo, tai gal mes galėsimepasižiūrėti, kokia ta forma būtų“, - teigė J.Olekas.

Neketinama kviesti tarnybon už bet kokius tyčinius nusikaltimus teistų asmenų ir atlikusių realią laisvės atėmimo bausmę. Ministerija taip pat nemano, kad reiktų pirmenybę kviečiant į šauktinius teikti bedarbiams.

„Jeigu tai chroniškas bedarbis? Jis netinkamas jokiam darbui, tai kodėl jis turėtų būti tinkamas kariuomenei?“ - klausė J. Olekas, pridūręs, kad dėl to spręs Seimas.

Kada bus galima atidėti šaukimą: išskyrė ūkininkus

Komitete buvo aptarti ir siūlymai, kurie nustato, kada galima atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Atidėjimas būtų taikomas moksleiviams, aukštųjų mokyklų studentams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos, Kalėjimų departamento, taip pat Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese ar atliekantiems bausmę.

Tarnyba atidedama ir tiems, kurie vieni augina nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai. Tai taikoma ir nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą (tačiau moterys šaukiamos tik savanoriškai), vieninteliems neįgalaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjams.

Atidėti tarnybą galima ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju naujiena tai, kad šitą punktą siūloma išskaidyti, kad į šauktinius nereikėtų eiti vieninteliam darbingam šeimos maitintojui, žmogui, kurio šeimoje auga du ir daugiau vaikų iki 14 metų, kad tarnauti netektų žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Atidėti tarnybą būtų galima ir tiems, kurie turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitoje srityje, garsina Lietuvos vardą ar yra ūkininkai.

Dėl šio punkto kilo diskusijų: konservatorė R. Juknevičienė manė, kad ūkininkai irgi turėtų ginti valstybę, Remigijus Ačas pažymėjo, kad šiais laikais jaunaisiais ūkininkais tampa net su žemės ūkiu nesusiję asmenys – paprasčiausiai jiems tėvai perrašo žemę norėdami gauti finansinę paramą.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas sutiko, kad ūkininkus būtų galima išbraukti: jo nuomone, užtektų, kad tarnybą gali atidėti tie asmenys, kurie pripažįstami esantys vieninteliai šeimos maitintojai. Tačiau klausimas nebuvo išspręstas, jį dar aptars integruotą pakeitimų paketą rengiantys darbo grupės nariai.

Dėl paskolų nežino, kaip daryti

Seime esame ir kitų pasiūlymų dėl Karo prievolės įstatymo keitimo. Pavyzdžiui, Darbo partijos atstovai Vytautas Gapšys ir Kęstutis Daukšys siūlė įpareigoti bankus šauktiniams atidėti paskolų ir palūkanų mokėjimą bei neįtraukti į rizikos faktorius jauno asmens galimybės būti pašauktam į tarnybą.

„Nespėjau dar pasikonsultuoti su bankininkais. Bet jie kalbėjo, kad tokią patirtį turi ir gali atidėti paskolas. Bet, man atrodo, kad problemų gali būti kitų – tai greitieji kreditai. Čia reikia pasikalbėti, ar nebus taip, kad žmogus pasiėmęs greitųjų kreditų išėjo, o paskui susikaups didelės sumos. Bet nespėjau pasikonsultuoti“, - sakė krašto apsaugos ministras.

Kas atleidžiamas nuo tarnybos?

Nuo pradinės privalomosios karo tarnybos atleidžiami neveiksnūs, riboto veiksnumo asmenys, neįgalieji, žmonės, netinkami dėl medicininių priežasčių, perkeltieji į dimisiją, pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas – kai jiems sukanka 60 metų.

Nuo tarnybos atleidžiamos moterys, išskyrus savanores, bei tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.