Būsto pašalpos, padedančios mažas pajamas gaunantiems ar bedarbiams susimokėti nuomą, vyriausybei kainuoja apie 30 mlrd. svarų sterlingų per metus, iš kurių didžioji dalis tenka privatiems savininkams. Asmuo paprastai neturi teisės gauti būsto pašalpos, jei turi būsto paskolą.

Leiboristai teigė, kad ši politika skamba kaip senų konservatorių pažadų „persvarstymas“ ir parodys, kad Vyriausybei „trūksta idėjų“. Nuo 1980 m. spalio., kai ši politika buvo įvesta valdant buvusiai konservatorių ministrei pirmininkei Margaret Thatcher, Anglijos tarybos nuomininkai gali įsigyti savo namus su nuolaida.

Tačiau tas pats pasakytina apie žmones, kurie nuomojasi iš namų bendrijų, nebent jų turtas kažkada priklausė vietos valdžiai ir jie tuo laikotarpiu jame gyveno. Teisės pirkti įstatymas buvo kaltinamas dėl to, kad išsenka socialinio būsto, kuris iki šiol nebuvo pakeistas nieko kitu, atsargos.

Anglijoje 2020–2021 m. maždaug keturi milijonai namų ūkių (17%) gyveno nuomojamame socialiniame būste. Iš jų 2,4 mln. – nuomojama iš namų bendrijų, o 1,6 mln. – iš savivaldybių.