Lenkijos centrinis statistikos biuras skelbia stebinančius skaičius: lietuviai Lenkijoje lankosi vis dažniau, o 2016 m. kaimyninėje šalyje išleidome 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų). Ši suma, lyginant su 2015 m., yra 3,7 proc. didesnė.

Kovo pabaigoje paskelbti duomenys rodo, kad pernai lietuviai Lenkijoje apsilankė 5,5 mln. kartų – kiekvienam gyventojui tenka beveik po du. 2015 m. kaimyninėje šalyje apsilankė 150 tūkst. lietuvių mažiau – 5,35 mln.

Skelbiama, kad vien 2016 m. IV ketvirtį užsienio šalių piliečiai Lenkijoje kartu sudėjus išleido apie 693 mln. eurų. Tiesa, lietuvių išlaidos – tik maža šio skaičiaus dalis: 2016 m. IV ketv. mums tako 3,8 proc. visų užsieniečių Lenkijoje paliktų pinigų.

Daugiausiai pajamų 2016 m. IV ketv. kaimyninės šalies verslininkams paliko vokiečiai – 33,6 proc., antroje vietoje – ukrainiečiai, kuriems teko 24 proc. Lenkijoje užsieniečių paliktų pinigų. Toliau rikiuojasi Čekijos, Baltarusijos ir Slovakijos piliečiai, o Lietuva – tik šešta.

Statistika nenustebino

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad tokius skaičius numanė, nors šių duomenų anksčiau nėra matęs. „Reikėtų įvertinti lenkų vertinimo metodologiją, bet 330 mln. eurų su visais mokesčiais yra pakankamai tikėtinas variantas. Mes negalime to jausti, mes galime tik pasikliauti mūsų kaimynų vertinimais, nes jie detaliau atlieka tuos tyrimus“, – kalba L. Vilimas.

Jo teigimu ši statistika – labai nenaudinga Lietuvai. „Tokios sumos netekimas Lietuvos prekybos sektoriui, kuris ir taip yra nedidelis – labai skaudus. Tai galima išversti ir į mokesčių netekimą, darbo vietų netekimą. Čia jau platesnė diskusija“, – teigia prekybininkų asociacijos atstovas.

„Mes matome tai kaip problemą labai paprastai ir tiesiogiai, – tęsia jis. – Jeigu lietuviai savo namuose vartoja prekes, kurios yra pirktos ne Lietuvoje, mums, verslininkams, tai yra labai didelė problema, nes mes neparduodame prekių. Tiekėjai, didelės ir mažos parduotuvės negauna tų pajamų, kurias gauna mūsų kaimyninė šalis. Manau, kad tai – daug globalesnis valstybės interesas. Derėtų suvokti, kiek mokesčių lietuviai palieka kaimyninėje šalyje. Tai yra ne tik prekybininkų problema. Ar tai būtų alkoholis, ar skalbimo milteliai, pieno pakelis – viskas, kas suvartojama Lietuvoje, bet nupirkta ne čia – didelis iššūkis.“

Konkuruoti kainos atžvilgiu negali

L. Vilimas sako, kad prekybos tinklai nuolat ieško būdų pritraukti pirkėjų. Tačiau, anot jo, bene svarbiausiu aspektu – kaina, lietuviai konkuruoti su lenkais negali.

„Supraskim, kad šiandien su Lenkijos parduotuvių kainomis konkuruoti tiesiog neįmanoma. Tiek dėl mokestinių dalykų, tiek dėl pačios rinkos rinkos dydžio, tiek ir dėl zloto krintančio kurso. Apie tai šneka tiek valstybės atstovai, tiek ekonomistai, tiek mes. Priežastis žinome, bet prekybininkai neturi jokių sprendimo būdų“, – aiškina vykdantysis direktorius.

Jis teigia, kad mažinti kainas Lietuvos parduotuvėse galima taikant PVM lengvatą būtiniausiems pirkiniams. „Bet dabar jau neturime vilties, nes iš politinių partijų, atstovų, finansų ministro girdim, kad tai – nėra svarstytina ir nebus priiminėjama.

Belieka palinkėti valstybės atstovams galvoti apie ne mokestines priemones, tokias kaip Lietuvos vartotojų lojalumo valstybei, verslui, propagavimą. Ne pykdyti, kaip yra kartais daroma, o atvirkščiai – skatinti mokėti mokesčius, pirkti prekę Lietuvoje, mokėti mokesčius Lietuvoje ir aiškintis, kaip tai tiesiogiai prisidėtų prie kiekvieno mūsų gyvenimo kokybės gerėjimo“, – kalba L. Vilimas.

Tiesa, priemones, kaip šviesti visuomenę, asociacijos vykdantysis direktorius nurodo miglotai: „Trūksta dialogo tarp valdžios ir visuomenės būtent šiuo klausimu. Reikia būti atvirais ir klausti, kodėl Lietuvoje negali būti pigiau. Mes, kaip verslas, tas priežastis bandome nurodyti, bet valdžioje esantys politikai, matydami žmonių nepasitenkinimą, pataikaudami niekuo nepagrįstai emocinei būsenai, sako „ne, čia prekybininkai blogi, Lietuvoj mes blogesni.“ Taip jie kuria priešpriešą“, – aiškina jis.

Mindaugas Laukagalis